Nuo vaikystės Jurgita gerai mokėsi, buvo žingeidi ir visą gyvenimą išliko smalsi – dabar tarpdisciplininės žinios jai suteikia galimybių darbe greičiau priimti sprendimus, nors valstybės tarnautoja, vyriausiąja specialiste socialinių paslaugų šeimai ir vaikams srityje dirbanti J.Brazytė nelaiko savęs išskirtine.
Teisė, vadyba ir prancūzų kalba
Baigusi vidurinę mokyklą, Jurgita Brazytė prieš 26 metus įgijo teisininkės specialybę. Rinktis teisės studijas Jurgitą paskatino tėvai, nors ją visada traukė psichologija, tad po metų įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų fakultetą ir pasirinko psichologijos studijų bakalauro programą.
J.Brazytė pasakoja, kad vienu metu studijavo dviejose aukštosiose įstaigose –derino Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto vadybos ir verslo administravimo vakarines studijas ir Vytauto Didžiojo universiteto prancūzų filologijos dienines studijas.
Vienu metu Jurgita studijavo dviejose aukštosiose įstaigose.
Prancūzų kalbos pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. Tai įdomi istorija. Tuo metu Žemės ūkio ir amatų rūmai Kaune paskelbė informaciją apie vyndarystės gamybos bei pardavimo mokymų programą, kurią organizavo Prancūzijoje. Jurgitą tai sudomino, ketindama vykti į Prancūziją, pradėjo papildomai mokytis prancūzų kalbos ir nusprendė įstoti į universitetą, intensyviai pasimokyti pusmetį prancūzų kalbos.
„Bet įstojau ir pastojau“, – šypsosi Jurgita. Nors šeimyninės aplinkybės sutrukdė išvažiuoti į Prancūziją, bet J.Brazytė įgijo prancūzų kalbos bakalauro laipsnį.
Viešoji komunikacija, psichologija ir psichoterapija
Vienu metu baigusi du universitetus ir gavusi du diplomus, J.Brazytė studijavo toliau – VDU Politikos mokslų ir diplomatijos institute pasirinko viešąją komunikaciją ir įgijo magistro laipsnį.
Vėliau Jurgita pakeitė studijų kryptį – susidomėjo psichikos sveikatos mokslais: 2012 m. VDU socialinių mokslų fakultete pasirinko neakivaizdines psichologijos bakalauro studijas, o vėliau tęsė mokslus sveikatos psichologijos magistro studijų programoje. Nuo 2018 m. pradėjo studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų institute, tapo psichoterapijos (kognityvinės ir elgesio terapijos) kurso studente.
„Šie mokslai truko 4 metus. Jei nori būti geras savo srities specialistas, turi kelti kvalifikaciją ir nuolatos tobulintis psichologijos mokslų srityje“, – teigia J.Brazytė.
Neuromokslų institute J.Brazytė studijas tęsė toliau: prieš dvejus metus tapo įsisąmoninimu grįstos kognityvinės ir elgesio terapijos terapeute.
Šiais metais tapo sertifikuota įsisąmoninimu grįstos psichologijos intervencijos mokytoja.
Mokslas kaip vidinė motyvacija ir poilsis
Jurgita teigia, kad mokosi nuolat ir neketina sustoti. Dabar ji tęsia studijas ISST Tarptautinės schemų terapijos draugijos akredituotuose sertifikaciniuose individualios schemų terapijos mokymuose Lietuvoje.
Jurgita net nevardija daugybės kursų, kuriuos taip pat baigė paraleliai su universitetinėmis studijomis.
Mane skatina vidinis poreikis tobulėti ir pažinti pasaulį, o ne išorinė motyvacija, kad man reikia mokytis dėl kažkokių tikslų.
Toks platus išsilavinimas galbūt gali kelti nuostabą, bet J.Brazytės motyvai aiškūs: „Man daug kas įdomu. Mane skatina vidinis poreikis tobulėti ir pažinti pasaulį, o ne išorinė motyvacija, kad man reikia mokytis dėl kažkokių tikslų – gauti geresnį darbą ar panašiai. Studijos man yra poilsis, mokydamasi aš ilsiuosi. Man įdomios paskaitos ir užėmimai. Vis labiau suvokiu ir pritariu tam, ką sakė Sokratas – žinau, kad nieko nežinau,“ – tvirtina Jurgita.
Studijuodama J.Brazytė patenkina savo smalsumą. Be to, studijos yra puiki galimybė gauti susistemintas žinias. „Daug žmonių užsiima savišvieta, skaito psichologijos, asmenybės tobulėjimo knygas, bet jeigu yra galimybė, kodėl nepasinaudoti studijų galimybe, tuo labiau, kad dabar universitetai prisitaiko prie dirbančių studentų – gali dalyvauti nuotolinėse paskaitose iš kito miesto. Nors man asmeniškai gyvai vykstančios paskaitos yra įdomesnės, jose smagiau būti, gali pabendrauti, jautiesi betarpiškai dalyvaujantis“, – sako J.Brazytė.
Laiko užtenka ir jogai, šokiams, miško terapijai
Jurgita visą darbo dieną užimta valstybės tarnyboje, tad atrodo, kad studijoms lieka tik vakarai arba savaitgaliai. „Tikrai viso savo laisvalaikio neskiriu studijoms. Turiu šeimą, auginu du vaikus. Turiu ir kitų užsiėmimų, užsiimu joga, meditacija, šoku gatvės šokius, groju afrikietiškais būgnais. Kai pasakoju, atrodo, kad daug užsiėmimų, bet viską spėju. Mėgstu daug laiko praleisti gamtoje, todėl susidomėjau ir miško terapija“, – pasakoja J.Brazytė.
Ar viską suspėti padeda griežta dienotvarkė? Jurgita purto galvą – ji save vadina chaotišku žmogumi, be aiškios dienotvarkės. „Tiesiog žinau, kada reikės atsiskaityti, ką nors išmokti ir tada skiriu laiką, dažniausiai tenka paaukoti savaitgalį. Man net užtenka tiek informacijos, kiek išgirstu per paskaitas, gal mano gera atmintis, ypač gerai įsimenu detales“, – teigia moteris.
Meilė mokslams ir žingeidumas atėjo iš vaikystės
Jurgita prisimena, kad vaikystėje gerai mokėsi, labai norėdavo daug sužinoti ir dažnai savarankiškai paruošdavo pamokas į priekį, į klasę ateidavo jau viską padariusi ir nieko neveikdavo: „Kai mokiausi penktoje klasėje, auklėtoja buvo atėjusi į namus ir prašė tėvų, kad taip neruoščiau pamokų į priekį. Po to prasidėjo paauglystė, draugai, pramogos, sportas, tikrai ne visą laiką sėdėjau prie knygų.“
Studijuodama J.Brazytė patenkina savo smalsumą.
J.Brazytės tėtis neturėjo aukštojo išsilavinimo, dirbo staliumi, bet viskuo labai domėjosi: „Jo galėjau klausti apie viską – politiką, geografiją ir gauti visus atsakymus. Mama irgi domėjosi įvairiomis sritimis, psichologija. Vyresnis brolis irgi buvo gabus. Matyt, tokia aplinka mane paskatino domėtis įvairiomis sritimis, įgyti tarpdisciplininį požiūrį. Jei darbe reikia priimti kelias sritis apimantį sprendimą, atsakymas ateina greitai.“
Reikalingos ir nieko neveikimo pauzės
Veiklus žmogus turbūt niekada nenuobodžiauja? Jurgita tai neigia: „Man taip pat kartais būna nuobodu, kai nieko neveikiu ir tokios pauzės yra gerai, tai skatina kūrybiškumą. Tai buvimas su savimi, kai pailsi smegenys, nes mūsų gyvenime daug skubėjimo, informacijos, chaotiškumo.“
Jei tik sėdėsi namuose ir nieko nedarysi kitaip, nei darai įprastai, tai niekas ir nepasikeis.
Norėdama paskatinti kitus ką nors keisti savo gyvenime, mokytis naujų dalykų, J.Brazytė sako, kad kartais užtenka paprastų dalykų – išeiti pasivaikščioti, gal sutiksi draugą, pažįstamą, gal nueisite į kokį nors užsiėmimą: „Jei tik sėdėsi namuose ir nieko nedarysi kitaip, nei darai įprastai, tai niekas ir nepasikeis.“
Norint būti sveikiems, tereikia fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, laiku eiti miegoti, nerūkyti ir nevartoti alkoholio. „To užtenka. Paprasti dalykai“, – sako moteris.
Pasak Jurgitos Brazytės, jos mokslai nesibaigia ir nesibaigs, nes yra tiek daug galimybių, kurios pačios „krenta į rankas“: „Kada nors pasinaudosiu ir švietimo platforma „Kursuok“, kur yra daug mokymų, mane domintų ir dirbtinis intelektas, ir užsienio kalbos – tai puiki galimybė pasitobulinti.“
Šiemet startavusioje Kursuok.lt platformoje mokymus jau baigė daugiau negu 12 tūkst. žmonių, dar apie 2,8 tūkst. yra užsiregistravę į mokymus. Didelio susidomėjimo sulaukia užsienio kalbų, skaitmeninio raštingumo įgūdžių tobulinimo, skaitmeninės rinkodaros, verslumo, buhalterinės apskaitos mokymai. Juos galima apmokėti savo lėšomis ar pretenduoti į valstybės finansavimą.
Kursuok.lt platforma, inicijuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“, kurio tikslas - skatinti suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą, kuriant vieningą mokymosi visą gyvenimą informacinę sistemą ir sukuriant mokymosi galimybes. Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
