Nutikus nelaimei – labai svarbu žinoti, kaip elgtis ir kokių veiksmų imtis tam, kad nelaimė kuo mažiau paveiktų paties ir artimųjų sveikatą.
„Asmenys, turintys realų suvokimą, ką daryti įvairių nelaimių metu, gali dramatiškai padidinti savo ir savo artimųjų išgyvenimo tikimybę“, – teigia LRK Krizių ir ekstremalių situacijų valdymo programos vadovė Emilija Unė Sakalauskaitė.
Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) dalinasi patarimais, kaip reikėtų tinkamai sudaryti šeimos narių veikimo planą, jei nutiktų nelaimė.
- Įsitikinkite, kad visų šeimos narių telefonuose yra aktyvuoti nustatymai, leidžiantys gauti įspėjimus apie pavojaus žinutes. Tai padaryti galima telefono nustatymuose – įjungus įspėjimus užtikrinama, kad informacija apie pavojų jus pasieks greičiau. Kitas svarbus veiksmas, kurį reikėtų suplanuoti – numatyti savo veiksmus, jei ištikus krizei šeimos nariai bus skirtingose vietose: patariama iš anksto nuspręsti, kur susitiksite su savo šeimos nariais, jei nutikus nelaimei būsite skirtingose vietose, o ryšio priemonės neveiks.
- Pasiruoškite ir užrašų knygelę su artimųjų žmonių adresais ir telefonais, jei krizės atveju netektumėte prieigos prie savo asmeninių įrenginių: telefonų, kompiuterių, planšečių. Taip pat svarbu susitarti ir nuspręsti, kas pasirūpins negalią turinčiais šeimos nariais, senjorais ir vaikais, apgalvoti, kaip pasirūpinsite augintiniais.
- Iš anksto pasidomėkite ir išsiaiškinkite, kur yra artimiausios kolektyvinės apsaugos vietos – jos pažymėtos specialiu ženklu: lygiagrečiu mėlynu trikampiu oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Taip pat būtina pasirengti išvykimo krepšį – į kuprinę susidėti būtiniausius dokumentus, reikalingus medikamentus, šiltus drabužius, apsaugos priemones, vandenį, maisto atsargas ir kitus svarbius daiktus – išvykimo krepšį turėtų turėti kiekvienas asmuo. Svarbu nepamiršti pasirūpinti ir pirmosios pagalbos bei apsaugos priemonėmis. Dar svarbiau – užtikrinti, kad krepšys nesvertų daugiau nei trečdalis krepšį nešančio žmogaus svorio.
- Susitarkite su draugais ar giminaičiais, gyvenančiais kituose miestuose, dėl galimybės laikinai apsistoti jų būste. Jei prireiktų – įvykus nelaimei svarbu turėti saugią vietą, kurioje būtų galima laikinai apsigyventi.
„Ne tik dinamiška geopolitinė situacija regione, bet ir klimato kaita vis dažniau atnešanti nematytus stichinius, katastrofinius hidrologinius ir meteorologinius reiškinius į regioną primena, kad turime atnaujinti pokalbį apie visuomenės pasirengimą krizėms ir nelaimėms, tačiau daugumai asmenų ši civilinės saugos tema yra tiesiog nuobodi“, – pastebi KESV programos vadovė E. U. Sakalauskaitė.
„Mes, kaip visuomenė, ne tik turime apie tai kalbėti, bet ir įpūsti naujos energijos į pokalbį apie pasirengimą nelaimėms.
Šis pokalbis turi paliesti, sukrėsti, priversti susimąstyti, o gal net prajuokinti.
Šis pokalbis turi paliesti kiekvieną, tiek suaugusį, tiek vaiką, nes mes, visi Lietuvos gyventojai, esame atsakingi už nelaimių prevenciją, investavimą į pasirengimą ir reagavimą nutikus nelaimėms“, – tikina KESV programos vadovė E. U. Sakalauskaitė.
