Ką daryti tapus nusikaltimo auka: žingsniai ir pagalbos galimybės?

Tapus nusikaltimo auka, svarbu žinoti, kad Lietuvoje veikia sistema, užtikrinanti teisę į pagalbą. Tai apima visus nukentėjusiuosius, nepriklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio, o pagalba yra pritaikyta individualiems poreikiams. Kokios yra nukentėjusiųjų teisės, kaip gauti pagalbą ir kokia ji gali būti?
Smurtas
Smurtas / Shutterstock nuotr.

Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Tikslinės pagalbos grupės patarėja Agnė Petraitienė, kiekvienas nusikaltimo auka tapęs žmogus turi teisę ne tik į teisingumą, bet ir į orumą bei rūpestį.

„Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymas numato svarbias garantijas, kurios užtikrina, kad nukentėjęs asmuo neliktų vienas su patirtos žalos pasekmėmis”, – tvirtina ji ir priduria, kad tai apima nemokamą ir konfidencialią pagalbą, informacijos suteikimą suprantama kalba, vertimo paslaugas, informavimo apie žmogaus teises nukentėjus nuo nusikalstamos veikos bei emocinę, psichologinę pagalbą.

Įstatymas numato svarbias garantijas, kurios užtikrina, kad nukentėjęs asmuo neliktų vienas su patirtos žalos pasekmėmis.

Šios teisės taikomos ne tik nukentėjusiam žmogui, bet ir jo artimiesiems, jei jie taip pat patyrė emocinį ar kitokį poveikį dėl nusikaltimo.

„Pagalba teikiama nepriklausomai nuo to, ar buvo pateikti skundai, todėl kiekvienas nukentėjęs asmuo turi galimybę gauti paramą, nepaisant bylos formalumų. Tai nėra tik teisinė formuluotė – tai užtikrinimas, kad žmogaus orumas, sveikata ir gerovė yra svarbiausi valstybės prioritetai”, – komentuoja A. Petraitienė.

Vaikai, nukentėję nuo nusikaltimų, gali gauti specialią pagalbą dalyvaujant jų atstovams ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

„Pagalba teikiama nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimas įrodytas, ar byla pradėta. Net jei nusikaltimas įvyko užsienyje, tačiau byla nagrinėjama Lietuvoje, asmuo vis tiek turi teisę į paramą”, – akcentuoja SADM Tikslinės pagalbos grupės patarėja A. Petraitienė.

Nukentėjau nuo nusikalstamos veikos: ką daryti?

Nukentėjusieji nuo nusikaltimo pirmiausia turėtų kreiptis į pirmojo kontakto institucijas, tokias kaip policija, sveikatos priežiūros įstaigos ar akredituotos pagalbos tarnybos. Šios įstaigos ne tik suteikia informaciją apie nukentėjusiųjų teises, bet ir padeda rasti reikalingas apsaugos priemones ar teisinę pagalbą.

Pagalba teikiama nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimas įrodytas, ar byla pradėta.

Pagalbos nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims organizacijos yra pagalbos tarnybos, kurios teikia visapusišką akredituotą pagalbą nukentėjusiems asmenims. Jos padeda užtikrinti nukentėjusiųjų saugumą, padeda jiems atsigauti ir gina jų teises. Šių tarnybų veikla grindžiama 2021 metais priimtu įstatymu, kuris reglamentuoja jų darbo principus, tikslus ir finansavimo tvarką.

„Jei nukentėjusysis sutinka ir yra poreikis, pagalbos tarnybos gali organizuoti tolimesnę pagalbą, užtikrinančią sklandų ir kryptingą rūpinimąsi žmogaus poreikiais. Tai pirmasis žingsnis, leidžiantis užtikrinti saugumą ir pagalbą kiekvienam nukentėjusiajam”, – teigia ministerijos atstovė A. Petraitienė.

Jei nukentėjusysis sutinka ir yra poreikis, pagalbos tarnybos gali organizuoti tolimesnę pagalbą.

Pagalbos tarnybos įvertina nukentėjusiojo poreikius, parengia individualų pagalbos planą ir suteikia reikalingą paramą. Tai apima informavimą apie nukentėjusio žmogaus teises ir institucijas, kurios jas gali užtikrinti, emocinę paramą, esant poreikiui palydėjimą į kitas institucijas bei pagalbą pildant skundus dėl nusikalstamų veikų, laikino apgyvendinimo paslaugas. Kiekvienas pagalbos žingsnis yra pritaikytas individualiai, todėl nukentėjęs asmuo gali jaustis saugiai.

Pagalbos tarnybų kontaktai pasiekiami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje (informacija pateikiama ir publikacijos pabaigoje).

Nukentėjęs žmogus turi teisę gauti pagalbą bet kurioje tarnyboje, nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos, o paslaugos gali būti organizuojamos ir nuotoliniu būdu.

Ministerija šioje publikacijoje pateikia keletą nusikalstamos veikos pavyzdžių:.

Vagystė

  • Vagystės atveju pirmas žingsnis – pranešti apie nusikaltimą policijai (tel. nr. 112) ir, jei buvo prarasti asmeniniai daiktai, dokumentai ar banko kortelės, nedelsiant juos užblokuoti.
  • Pirmojo kontakto institucijos, tokios kaip policija ar savivaldybės pagalbos centrai, suteikia informaciją apie tai, kaip atkurti prarastus dokumentus ir kokios prevencinės priemonės galėtų padėti išvengti panašių situacijų ateityje.

Nusikalstamos veikos internete

  • Pvz. Tokie nusikaltimai kaip tapatybės vagystė, netikri pardavimai ar finansinės apgaulės reikalauja specifinės teisinės pagalbos. Nukentėjusieji turėtų kuo greičiau informuoti policiją (tel. nr. 112) ir savo banką, jei apgaulė susijusi su finansais.
  • Teisinė pagalba yra ypač svarbi siekiant ne tik pateikti skundą, bet ir gauti kompensaciją už patirtą žalą. Pavyzdžiui, jei sukčiavimas įvyko užsienyje, gali prireikti vertimo paslaugų ar teisinių konsultacijų dėl kitų šalių įstatymų taikymo.
  • Taip pat rekomenduojama rinkti įrodymus: išsaugoti laiškus, ekrano nuotraukas ir kitą medžiagą, kuri gali padėti išaiškinti nusikaltimą.

Pagalbos kokybė

Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymu sukurta pagalbos sistema, kuri užtikrina, kad nukentėję asmenys gautų reikiamą paramą ir greitą pagalbą. Ši sistema finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl nuolat plečiamas paslaugų prieinamumas visoje šalyje. 2025 metais planuojama tam skirti apie 600 tūkst. eurų.

2025 metais planuojama tam skirti apie 600 tūkst. eurų.

„Finansiniai ištekliai planuojami atsižvelgiant į nukentėjusiųjų , gavusių pagalbą, rezultatus, kad pagalbos tarnybos galėtų tinkamai pasiruošti ir užtikrinti, jog visi sulauktų reikiamos pagalbos. Toks modelis užtikrina ne tik pagalbos prieinamumą, bet ir aukštą teikiamų paslaugų kokybę, atitinkančią aukščiausius standartus”, – komentuoja SADM Tikslinės pagalbos grupės patarėja A. Petraitienė.

Pasak patarėjos, pagalbos sistema Lietuvoje – tai ne tik formalus mechanizmas, bet ir gyva, dinamiška struktūra, kuri siekia palaikyti tuos, kurie jaučiasi vieniši ar bejėgiai. Valstybės investicijos, derinamos su profesionalių tarnybų darbu, užtikrina, kad pagalba būtų ne tušti žodžiai, o reali ir pasiekiama kiekvienam nukentėjusiajam.

Kaip nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje, pagalbą teikiančios organizacijos yra pagalbos tarnybos, kurių pagalba akredituojama ir kurios privalo atitikti nustatytus reikalavimus. Akreditacijos procesas apima darbuotojų kvalifikacijos patikrą, tinkamą infrastruktūrą ir gebėjimą reaguoti į įvairias situacijas, nesvarbu, kokia tai būtų nusikalstama veika.

Pagalbos tarnybos turi būti pasirengusios teikti pagalbą telefonu ar nuotoliniu būdu tiems, kurie negali atvykti asmeniškai, ir užtikrinti dėmesį ypatingai pažeidžiamiems asmenims, tokiems kaip vaikai ar emocinę krizę patiriantys nukentėjusieji. Profesionalus požiūris reiškia, kad kiekvienas asmuo sulaukia pagarbos, supratimo ir nuoširdaus pasirengimo padėti.

Nukentėjai nuo nusikalstamos veikos? Sužinok, kokios tavo teisės ir pagalbos galimybės.

SADM/SADM
SADM/SADM

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis