Kaip Ignas tapo kavos ragavimo čempionu ir atstovavo Lietuvai pasaulyje: „Didelis kofeino kiekis yra blogis“

Prieš šešerius metus informacinių technologijų specialistu dirbantis Ignas Butėnas visiškai nemėgo kavos – kaip pats sako, atrodė, kad tai yra baisiausias gėrimas, kokį galima gerti. Tačiau pomėgis ragauti ir įprotis būnant su draugais kartu užsisakyti kavos lėmė tai, jog Ignas praėjusiais metais tapo Lietuvos kavos ragavimo čempionu, tuomet išvyko atstovauti Lietuvai į pasaulio čempionatą, sukūrė specialų projektą ir dabar sako, kad kava jam yra ritualas.
Ignas Butėnas (grupinėje nuotraukoje Ignas – antras iš dešinės)
Ignas Butėnas (grupinėje nuotraukoje Ignas – antras iš dešinės) / Asmeninio archyvo nuotr.
Temos: 2 Kava Kavos puodelis

Kavą atrado Estijoje

Ignas pasakoja, kad prieš šešerius metus kava jo gyvenime neegzistavo. Keliaudamas užsienyje ar būdamas su draugais, jis vis iš naujo paragaudavo karšto gėrimo, bet meilė kavai vystėsi sunkiai. Vyro teigimu, kavos gėrimas tuo metu buvo labiau socialinis reikalas, nei noras iš tiesų pasimėgauti.

„Žinojau, kad kava man kvepia, bet gerti buvo neskanu. Pradėjau keliauti, atradau „Starbucks“, galvojau, ten kava bus vau, reikia išbandyti, patiks ir man. Nepatiko.

Italijoje pabandžiau žymiąją espreso kavą – kažkas užkabino, kažkas ne. Vėliau pradėjau gerti tirpią kavą, atrodė nelabai, pradėjau pilti į ją pieną, grietinėlę, sirupus. Pasidarydavau desertą ir vis tiek neatradau to kavos skonio.

Tuomet persikrausčiau į Estiją, kur atradau vieną kavinę, prekiaujančią ypatingąja kava. Pasidomėjau, kas čia per kava. Esu moksliukas – man tiesiog viskas smalsu. Man viską paaiškino: kad pašildytas pienas pasaldina kavą ir taip toliau. Galvoju okey, kažkas įdomaus“, – kavos istorijos pradžią prisimena Ignas.

Vis daugiau ir dažniau gerdamas kavą Ignas rado pirmuosius kavos mokymus, kuriuose iš visų dirbančių žmonių kavas identifikuoti jam pavyko geriausiai.

Pradėjau domėtis gėrimu ne dėl to, jog yra kofeino, o jau vien dėl to, kad kavos pasaulyje sukasi labai įspūdingi žmonės.

„Atradau skonius, poskonius, kad čia yra braškės, čia – bananai, čia – mėlynės. Visi į mane žiūri, sako: „Kiek tu kavą geri?“ Pasakiau, jog negeriu aš jos iš viso ir man ji neįdomi. Jie sako: „O turėtų būti įdomi.“ Tada užsikabinau, suvokiau, kad aš suprantu skonius. Pradėjau domėtis gėrimu ne dėl to, jog yra kofeino, o jau vien dėl to, kad kavos pasaulyje sukasi labai įspūdingi žmonės.“

Po vienų mokymų sekė kiti, Ignas kurį laiką savanoriškai sekmadieniais 6 valandą ryto keldavosi eiti į vieną kavinukę skrudinti kavos, nors niekada su ja nedirbo.

Asmeninio archyvo nuotr. /Ignas Butėnas
Asmeninio archyvo nuotr. /Ignas Butėnas

Keliaudamas su žmona po pasaulį, atrado Australiją, Indoneziją, Keniją, susipažino su žmonėmis, kurie dirba kavos plantacijose, o tai, anot Igno, dar labiau užkrėtė:

„Dabar galvoju, kad anksčiau kava galbūt buvo neskani, nes ji tiesiog buvo netinkama. O gal ji išgąsdino mane. Paskui viskas pasikeitė, pradėjau domėtis, kodėl kiekviena kava yra kitokia, o tai atvedė iki ieškojimų, kuo jos skiriasi.“

Iš mėgėjų varžybų – į profesionalų čempionatą

Grįžęs iš kelionių, Ignas toliau ieškojo pažinčių kavos pasaulyje. Tuomet jis su draugais nusprendė savaitgaliais susitikti kavos ragavimui ir kartu mokytis:

„Subūrėme tokią mėgėjų bendruomenę – žmonės, kurie niekuo nesusiję su kava. Kažkur pas kažką palėpėje ar ofise savaitgaliais 2–3 valandas ragaudavome kavą. Prisinešdavome įvairių kavų, kas kokių turi.“

Kelis kartus I.Butėnas savo jėgas išbandė mėgėjų varžybose, kuriose užėmė pirmas vietas. Pagrindinis dalyvio tikslas jose yra kuo greičiau identifikuoti kavas. Jų skirtumai gali būti įvairūs: nuo kitokio rūgštumo, saldumo iki kavos kiekio puodelyje.

Ignas kurį laiką savanoriškai sekmadieniais 6 valandą ryto keldavosi eiti į vieną kavinukę skrudinti kavos.

„Sustatomi trys puodeliai: vienas puodelis kitoks, o likę – vienodi. Per rimtus čempionatus tokių trejetų būna aštuoni, tai iš viso – 24 puodeliai. Yra taisyklė, kad turi paragauti bent du puodelius, nes kažkada pasaulio čempionatą žmogus laimėjo tik pagal kvapą ir spalvą, neparagavęs nė vieno. Tai buvo labai nesąžininga“, – varžybų paslaptimis dalinasi Ignas.

Asmeninio archyvo nuotr. /Ignas Butėnas kavos ragavimo čempionate
Asmeninio archyvo nuotr. /Ignas Butėnas kavos ragavimo čempionate

Po kelių sėkmingų varžybų draugas Igną pakvietė išbandyti savo jėgas profesionaliame čempionate. Šiam vyras ruošėsi rimtai: pamatė, kaip vyksta treniruotės, išbandė įvairias kavos paruošimo taktikas, dietas.

„Negalima valgyti per daug aštrių produktų, vėliau net druskos nenaudojau. Prieš varžybas išvalai receptorius, padarai pratimus. Yra duotos aštuonios minutės, bet niekas tiek netrunka – reikia pabaigti daug greičiau. Atsitiko taip, kad laimėjau čempionatą Lietuvoje ir išvykau į pasaulio čempionatą Berlyne. Ten sekėsi prasčiau.

Baisiausia, kai važiuoji ten, tau niekas nepasako, kaip ruoštis. Visi laikosi skirtingų taktikų. Reikia nueiti labai ramiai, turi atsipalaiduoti. Bet tu ten atsistoji, ir šaukštas rankose pradeda drebėti, išmuša prakaitas, turi koncentruotis į puodelius, tačiau paragauji pirmus, neatskiri, paragauji kitus, neatskiri. Atsirado mintis: negi nė vieno neatspėsiu? Bet tada bus gėda, nors iš tikrųjų niekas iš to nesišaipo“, – prisimena Ignas.

Kava tamsiai skrudinama tam, kad būtų paslėptas brokas

Skirtingus kavos tipus lemia auginimas, kaip ji laikoma, apdorojama, skrudinama, transportuojama, kada tai yra daroma. Chemikalų naudojimas daro įtaką kavos skoniui, o natūraliai užauginta kava turės visai kitokį skonį. Kaip sako Ignas, kavos skonis priklauso nuo daugybės žingsnių.

„Pramoninė kava turi daug dalykų, į kuriuos nekreipia dėmesio. Jei pupelės būna pažeistos, jiems (kavos gamintojams – red.) tai nelabai įdomu. Jie tamsiai suskrudina ir dar, ką baisiausio gali padaryti, tai sumals, supakuos ir padės į lentynas. O tamsiai skrudinama tam, kad būtų paslėptas brokas, tam tikri defektai“, – tvirtina Ignas.

Pasakodamas apie skirtingą kavos skrudinimą, Ignas užsimena, kad jam priimtiniausia yra skandinavų kava – jie skrudina šviesiau, ruošia filtrinę kavą. O štai Italija yra šalis, kurioje iš tiesų kava nėra tokio aukšto lygio, kaip įsivaizduojama:

„Italijai aš dėkoju už tai, kad jie kavą padarė populiarią. Labai gražu, jog jie tai daro, supranta, kad kava yra jų kultūros dalis. Tik tiek, kad jų kavoje nėra nieko apie skonius. Jie deda cukrų į espreso kavą. Nors kavai cukraus nereikia, jie jį deda tam, kad sušvelnintų kartumą saldžiu poskoniu.“

Prieš varžybas išvalai receptorius, padarai pratimus.

Ignas skuba pagirti ir Lietuvą, kurioje kavos kokybė, anot jo, kyla labai įspūdingai. Čia galima gauti geros ir šviežios kavos, o norint suprasti, ar kava tikrai šviežia, I.Butėnas pataria atkreipti dėmesį į kavos galiojimo laiką ir skrudinimo datą:

„Eina gandai, kad tai yra 2–3 metai. Jei matote, jog kava galioja iki kitų metų, galima suprasti, kad skrudinta ji buvo prieš metus ar daugiau, o tai reiškia, jog lentynose ji stovi labai ilgai. Ji nebėra šviežia. Jei mokate pinigus už kavą, tai bent mokėkite už šviežią.“

Rūgštesnę kavą mėgstantis Ignas iš tiesų jos geria mažiau nei dažnas lietuvis – vieną ar net nė vieno puodelio per dieną. I.Butėnas prisipažįsta, jog kavą jis geria ne dėl kofeino.

„Ryte kava nereikalinga, jei gerai išsimiegi naktį. Tu atsikeli išsimiegojęs, žvalus, tai kam dar organizmui papildomai to duoti? Didelis kofeino kiekis yra blogis, išgėrus per daug kavos, ima permušinėti širdis, tirpsta galūnės. Jei tai darai nuolat, nukenčia miegas, būni piktas, krenta darbo rezultatai.

Įdomus efektas būna, kai žmogus išgeria kavos ir iš karto sako: „Va, aš atsibudau, kaip gerai.“ Tai čia yra placebo efektas, nes iš tiesų kofeinas ateina per 30–40 minučių. Žmogų gali pažadinti kavos kvapas ar dar kažkas, bet kofeinas taip greitai nepažadina. Kitų žmonių gali visai neprabudinti, galimai tiesiog kofeino kiekis kavoje yra nepakankamas.

Man pačiam kava yra ritualas. Kai geri vieną puodelį per dieną, tu jį labiau vertini, nei gertum kelis. Daug kavos nėra sveika“, – tikina vyras.

Iš meilės kavai gimė specialus projektas

Programuotoju dirbantis Ignas pripažįsta, kad kartais žmonėms toks darbas ir aistra kavai atrodo nesuderinami. Tačiau čia pat priduria, jog artimoje aplinkoje sulaukia tik palaikymo, o ir specialybėje reikalingi įgūdžiai praverčia gilinant žinias apie kavą:

„Kai pradedi šnekėti apie kavą, ten yra daug mokslinių dalykų, į kuriuos reikia gilintis, srėbti žinias, tai mano smalsumas tik padeda. Dirbu labai geroje aplinkoje, kur kolegos mane palaiko, tiki, ką darau, mes kiekvienas ten turime pačių keisčiausių ir įdomiausių veiklų.

Aš programuotojas, bet tai nereiškia, kad esu visada užsidaręs. Aš irgi turiu hobių, įvairių veiklų, tik aiškiai atskiriu, kada esu programuotojas, o kada esu kavos ragautojas. Man tai yra du skirtingi dalykai. Hobis man duoda laisvę, o tos laisvės prarasti nenoriu.“

Asmeninio archyvo nuotr. /Ignas Butėnas su žmona
Asmeninio archyvo nuotr. /Ignas Butėnas su žmona

Hobis atnešė Ignui apčiuopiamą vaisių – projektą „Kavelė“, kuriuo siekiama dalintis turimomis žiniomis su žmonėmis, kurie kava nesidomi ir perka ją iš prekybos centrų. Nors tai, anot Igno, nėra nieko blogo, jei žmogui tai skanu.

„Mes norime žiniomis dalintis su žmonėmis, kurie į kavą žiūri tiesiog kaip į kavą. Nefaina sėdėti namie turint tiek žinių ir jomis nesidalinti. Anksčiau jaučiau norą kritikuoti žmones už tai, kad jie geria nekokybišką kavą. Įrodinėdavau, jog ta manoji įspūdinga kava yra geresnė už tą prekybos centruose.

Bet žmonės tuo ir žavūs, kad jie visi yra skirtingi. Jeigu jam skanus kartus espreso kavos puodelis, viskas gerai. Jeigu geriate su sirupu, taip pat viskas gerai.

Kava turi būti emocija. Tai jūsų gėrimas. Reikia suprasti, jog kritikuoti žmogų dėl to, ką jis geria... Ne mums teisti.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis