Vienokios ar kitokios laidojimo tradicijos atsirado ne be reikalo, o šiandien, pasirodo, jas praplečia bei papildo jau ir įvairūs technologiniai sprendimai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Naujovės priimamos pamažu
Laidojimo tradicijos dėl suprantamų priežasčių yra labai tvirtos ir keičiasi lėtai. Atsisveikindami su artimaisiais žmonės mažiausiai nori eksperimentuoti. Visgi pokyčiai stebimi. Paprasčiausias pavyzdys – kremacija. Dar prieš porą dešimtmečių toks laidojimo būdas buvo gana retas, o šiandien jis jau vertinamas netgi palankiau nei tradicinis.
Kaip sako Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ vadovė Jolanta Sprainaitienė, tradicijų evoliucijai labai daug įtakos turi išorinės aplinkybės. Tarkime, jas labai paveikė pandemija. Jos metu bendrovė netgi siūlė galimybę laidotuves stebėti nuotoliu. Tuo metu tai buvo gana paklausu, nes buvo ribojamas lankytojų skaičius, o kai kurie artimieji atsisveikinti tiesiog negalėjo atvykti.
Po pandemijos šia paslauga dar naudodavosi negalias turintys mirusiųjų artimieji. Tačiau pastaraisiais metais dėl jos jau niekas nesikreipia – žmonės grįžo prie tradicinio, intymesnio atsisveikinimo formato apsilankydami asmeniškai.
„Tai visiškai suprantama. Mirties akivaizdoje žmonės labai išgyvena, dažnai net negali blaiviai mąstyti, todėl natūralu, kad ir į naujas idėjas reaguoja atsargiai. Mūsų užduotis tokiose situacijose – būti kantriems, empatiškiems. Negalime kažko primygtinai siūlyti – tik suteikti visą informaciją, galbūt kažko perklausti“, – sako pašnekovė.
Sprendimai priklauso nuo velionio asmenybės
Vis dėlto, tegu ir iš lėto, naujovės į laidotuvių tradicijas pamažu ateina. Paprastai dėl šiuolaikinių technologijų. Kai kurie modernūs elementai gana paprasti. Pavyzdžiui, šarvojimo salėje rodomos velionio nuotraukos, vaizdo įrašai.
„Pastaraisiais metais vis populiariau transliuoti iš turimų nuotraukų sukurtą filmą arba tiesiog nuotraukų galeriją. Toks paprastas elementas sužadina atsiminimus, todėl natūraliai užsimezga pokalbiai apie nuotraukose užfiksuotus įvykius, laikotarpį. Atsisveikinimui tai suteikia dar daugiau prasmingumo“, – teigia J.Sprainaitienė.
Pasitaiko ir drąsesnių sprendimų. Laidojimo namų „Aterna“ vadovas Vidas Valauskas prisimena atvejį, kai artimieji norėjo, kad velionis paskutinį kartą leistųsi į kelionę po savo vaikystės vietas. Laidojimo namų darbuotojai šią idėją įgyvendino ten nuvykę su pasitelkę GPS siųstuvą. Ši kelionė per laidotuves rodyta ekrane esančiame žemėlapyje.
„Visgi tokių atvejų pasitaiko ne taip ir dažnai. Tai labai priklauso nuo velionio ir jo šeimos tradicijų. Pačios laidotuvės turi būti tokios, kad geriausiai atskleistų mirusiojo asmenybę. Mes gauname tikrai labai įvairių užklausų ir pageidavimų. Mūsų užduotis yra visus tuos norus įgyvendinti“, – sako pašnekovas.
Naujovių pasitaiko ne tik pačių laidotuvių, bet ir artimųjų atminimo įamžinimo srityje. Kaip sako „Ritualo“ vadovė, prisiminimų išsaugojimas – labai svarbi kiekvieno atsisveikinimo dalis. O dabar turime kaip niekada daug galimybių ir pasirinkimų.
Tokiai nuomonei pritaria ir V.Valauskas, čia pat pateikiantis pavyzdį:
„Nuo šių metų pradžios siūlome galimybę papuošale įamžinti mirusiojo piršto atspaudą. Matome, kad artimiesiems tai tampa ne tik prasmingu simboliu, leidžiančiu ir toliau jausti išėjusį artimąjį šalia, tačiau ir nuostabia šeimos relikvija, perduodama iš kartos į kartą. Taip sukuriama ilgametės atminties tradicija.“
Sprendimų pasaulyje daug, bet svarbiausias vienas
Pasak laidojimo namų „Ritualas“ vadovės J.Sprainaitienės, jeigu reikėtų išskirti pagrindinę šiuo metu matomą laidotuvių tendenciją, tai neabejotinai būtų personalizacija.
Pastebima, kad įvairūs ritualai vis dažniau pritaikomi prie velionių asmenybių pomėgių, kad ir kokie jie būtų. Apeigos gali būti pačios įvairiausios – egzistuoja net galimybė būti palaidotam kosmose ar paverstam koralinio rifo dalimi.
Visgi, pasak pašnekovės, nors įvairiausių technologinių sprendimų ateityje atsiras vis daugiau, vėlionių artimieji, greičiausiai, jų kol kas labai neakcentuos. Tiesa, požiūris gali imti sparčiau kisti ateinant naujoms kartoms, kurios turi kiek kitą pasaulėžiūrą ir kitus poreikius.
„Visi tie sprendimai – tai įrankis, padedantis atsisveikinti ar kūrybiškiau įamžinti mylimo žmogaus atminimą. Tačiau laidotuvių dieną vis tiek svarbiausia yra, ir bus ateityje, žmogiškas kontaktas ir tiesiog supratingumas. Juk visi esame socialinės būtybės“, – akcentuoja J.Sprainaitienė.
Ji atvira – laidotuvių paslaugos ir jų naujovės – labai specifinė tema, apie kurią kalbėti nėra paprasta.
„Informacija mūsų veiklos srityje įprastai sklinda iš lūpų į lūpas. Todėl pagrindinis kelias, kuriuo galima eiti, – kokybiško asmeninio santykio užmezgimas. Jis ir tampa pagrindu pokalbiui apie naujas galimybes“, – išvadą padarė J.Sprainaitienė.
