Ilgą laiką Lietuvoje mirus žmogui, jis dažniausiai būdavo šarvojamas namuose. Šarvojimas trukdavo ne mažiau nei tris paras – taip buvo daroma, kad spėtų suvažiuoti toliau gyvenantys giminės, mirusįjį pažinoję kiti žmonės – visi, norintys su juo atsisveikinti. Visą tą laiką dieną ir naktį prie velionio budėdavo šeimos atstovai. Šis procesas vadintas budynėmis. Jų metu buvo giedamos giesmės, ankstesniais laikais – raudamos raudos, vėliau – meldžiamasi, giedamos krikščioniškos giesmės (vadinamieji kalnai).
13:01
Kaip pasikeitusios laidotuvių tradicijos veikia gedėjimo procesą ir kodėl dalyvavimas laidotuvėse būtinas
„Įvykus skubioms laidotuvėms arba nedalyvavus jose, žmogus pasimeta, nesupratęs, kas įvyko, pradeda jausti kaltę, nerimą, negeba susitaikyti su praradimu“, – sako psichologė Andželika Ivankova, portalui 15min pasakojusi, kaip pasikeitusios laidotuvių tradicijos veikia netektį patyrusių velionio artimųjų gyvenimą.
Laidotuvės (asociatyvinė nuotr.) / Shutterstock nuotr.
