Chaose net suvokimo šešėlis padeda priimti reikiamus sprendimus
„Afganistane, kuriame mano eskadrono kariai budėjo stebėjimo postuose tam, kad kontroliuotų vietovę ir nustatytų potencialaus priešo maršrutus, vieną dieną gaunu radijo pranešimą, informuojantį apie šešis, maždaug už 5 kilometrų iš rytų į vakarus judančius, ginkluotus priešininkus.
Iš karto supratau, ką jie daro: jie apeina mano eskadrono stebėjimo postą ir bandys jį atakuoti. Nedelsdamas priėmiau sprendimą – liepiau kariams pakuotis daiktus, o pats išėjau iškviesti sraigtasparnio“, – įvykius iš 2002–2003 metų tarnybos Afganistane, kuriame buvo pirmasis lietuvis, Lietuvos vyriausias nacionalinis atstovas, prisiminė Valerijus Šerelis.
Kai V.Šerelis pasiekė sraigtasparnį, jo pilotai tuo metu gėrė kavą. „Pasakiau, kad jie gali baigti gerti kavą, bet jau reikėtų skirsti. Iš tiesų komanda papuolė į kontaktą, susišaudymas truko apie 10 minučių, kol virš jų atskrido sraigtasparnis. Susišaudymas nutrūko. Priešas atsitraukė. Kariai sulipo ir sraigtasparnį ir buvo saugiai pargabenti“, – lemtingus įvykius prisiminė jau daugiau nei 30 metų Lietuvos karininko uniformą vilkintis V.Šerelis.
Po jų vienas eskadrono „Erelis-02“ karys paklausė: „Vade, skristi reikėjo pusantros valandos, o sraigtasparnis taške buvo po 10 minučių. Kaip tai atsitiko?“. „Šeštas jausmas man pakuždėjo, kad taip nutiks, ir aš priėmiau sprendimą sraigtasparnį išsiųsti iki kontakto pradžios“, – atsakė V.Šerelis. Pasak jo, didžiulis skirtumas, ar susišaudymas trunka 10, ar 90 minučių: „Šeši žmonės liko gyvi.“
Laiku priimti sprendimai išgelbėjo gyvybes
Kalbėdamas apie chaosą, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų eskadrono Afganistane vadas akcentavo, jog chaoso valdymas, o tai reiškia – laiku priimti ir tinkamai įgyvendinti sprendimai, labai priklauso nuo kitų sričių – rizikos, resursų, laiko ir informacijos valdymo.
„Tam, kad priimčiau tam tikrus sprendimus, man reikia žinoti, kur yra oponentas, ką jis gali, koks gali būti jo ketinimas, man reikia žinoti kliūtis, vienaip ar kitaip veikiančias mano operacijas, man reikia žinoti savo galimybes erdvėje ir laike“, – nuotoliniame pristatyme sakė V.Šerelis.
Karininkas pasidalijo prisiminimais iš tarnybos Irake, kuriame Valerijus Šerelis taip pat buvo pirmasis lietuvis ir vyriausias nacionalinis atstovas.
„Susidraugavau su vietiniais arabais, ir vienas jų man sako, kad nevažiuočiau į Bagdadą penktadienį, kai jis iš viso net negalėjo žinoti, kur ir kada aš turiu važiuoti. Nuėjau pas misijai vadovavusį pulkininką ir informavau, kad gavau pranešimą iš šaltinio, jog geriau penktadienį į Bagdadą nevažiuoti, – pasakojo Valerijus Šerelis. – Pulkininkas sutiko ir pasakė patikrinsiantis šaltinio patikimumą – kelionė į Bagdadą buvo atidėta sekmadieniui.“
„Minėtą penktadienį išpuolis įvyko – buvo detonuotas šalikelėje paslėptas savadarbis kumuliatyvinis sprogmuo. Buvo žuvusių ir sužeistų, bet tai buvome ne mes“, – karo įvykius prisiminė Lietuvos karininkas. Pulkininkas patarė V.Šereliui saugoti šaltinį, nes jo informacija patikrinta, šaltinis patikimas. „Jei aš nebūčiau tos informacijos gavęs, maždaug 25 proc. tikimybė, kad su jumis šiandien nekalbėčiau“, – sakė Lietuvos Kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Karybos instituto direktorius, pulkininkas leitenantas V.Šerelis.
Žmonės labai dažnai chaosą sukuria patys
Dar vieną situaciją, atskleidusią gebėjimo laiku priimti sprendimus, atsitraukti ir nesivelti į chaosą svarbą, V. Šerelis atskleidė po pristatymo paklaustas, ką reiškią jo el. pašto parašas „Atsitrauk nuo žemėlapio“.
„Kai dėsčiau Baltijos gynybos koledže Tartu, buvau šešių studentų grupės, kitaip vadinamos sindikatu, instruktorius. Moderuoju diskusiją, duodu uždavinį ir paprašau: aš einu parūkyti ir atsigerti kavos, grįšiu už 20 minučių, tik nelįskite į taktiką, išlikite operaciniame lygmenyje. Grįžtu, jie stovi ir pirštu bado į žemėlapį. Primenu, jog prašiau jų nelįsti į taktinį lygmenį, o jie man atgal sako – net negirdėjau, ką jie šneka. O man ir nereikėjo girdėti – jie buvo per arti žemėlapio ir nematė operacinio konteksto“, – pasakojo V.Šerelis.
Žmonės labai dažnai chaosą sukuria patys, darydami ne savo darbą, sukoncentruodami dėmesį į neesmines detales.
„Iš taip arti matai detales – tiltą, upelį, takelį, pamiršti, ką tu turi pasiekti, o pradedi galvoti, ką tavo pavaldinys turi padaryti. Jis pats sugalvos, ką turi padaryti, pagal tavo operacinį planą. Iš tos situacijos ir atsirado citata „Atsitrauk nuo žemėlapio“.
Žmonės labai dažnai chaosą sukuria patys, darydami ne savo darbą, sukoncentruodami dėmesį į neesmines detales, spręsdami ne savo problemas, nematydami visumos ir dažnai veltui švaistydami laiką tobulindami sprendimus“, – akcentavo V.Šerelis.
Pandemija atskleidė: daug lemia požiūris į situaciją
„Kaip ir žmogaus, taip ir įmonės gyvenime yra laikas, kai norisi sustoti ir pamąstyti apie tai, kur mes esame, kur eisime toliau. Pajutome, kad tiek viduje, tiek išorėje įvyko gana ryškių pokyčių, ir atėjo laikas stabtelėti, pasidaryti kavos, atsisėsti ir labai sąžiningai su savimi pasikalbėti, kaip mes tuose įvykiuose atrodome, ką tie pokyčiai mums reiškia, – pristatyme sakė Rita Sudnienė, „Paulig“ rinkodaros vadovė. – Pandemijos metai parodė, kiek daug lemia požiūris. Iš kiekvienos situacijos yra išeitis, kiekvienoje situacijoje įmanoma rasti kažką gero ir judėti pirmyn.“
Ši žinutė ypač aktuali šiandien, kai labai svarbu prisiminti, jog teisingas požiūris ir teisingai išnaudoti momentai yra tie du dalykai, kurie gali padėti iš gyvenimo pasiimti viską, kad ir kas bevyktų.
