Su Toma mes kalbamės ne tik apie jos išskirtinį darbą, bet ir kokių įgūdžių reikia, norint tarnauti Karo medicinos tarnyboje, su kokiais iššūkiais susiduria ir ką patartų tiems, kurie ruošiasi pasirinkti šį kelią.
„Mano draugė labai norėjo būti paramedikė kariuomenėje, o aš tuo metu studijavau slaugą. Mano karjera buvo lyg ir suplanuota, dirbau Klaipėdos universitetinės ligoninės operacinėje kaip slaugytojos padėjėja. Maniau, kad tikrai liksiu, nes dirbau jau ketverius metus, mokiausi pažinti operacijoms skirtus instrumentus, operacijų eigą, bet kai draugė pasidalino mintimis apie tarnybą kariuomenėje, pirmiausia į tai žiūrėjau skeptiškai, po to pagalvojau, kad irgi norėčiau pamėginti. Šeimoje nebuvo žmonių, susijusių su kariuomene, tad ir nuomonės apie tarnybą neturėjau susidariusi“, – prisimena pašnekovė.
Baigus universitetą, jai pakeisti kryptį užteko atlikti medicininę karinę ekspertizę, kad galėtų tarnauti profesinėje karo tarnyboje, išlaikyti fizinio pasirengimo normatyvus ir 3-ių mėnesių Bazinį kario kursą.
„Bazinį kario kursą praėjau Klaipėdoje LDK Butigeidžio dragūnų batalione. Pamenu, kad pirmąją savaitę savęs klausiau – kodėl aš čia (juokiasi). Sunkiausiai buvo, kai sužinojome, kad tuos mėnesius praleisime batalione, tuo metu namo nepaleidinėjo savaitgaliais. Po 3 mėn. mano pasirinkta tarnybos vieta buvo Tauragėje – LDK Kęstučio pėstininkų bataliono Medicininės paramos vienete. Nuostabi gamta, miškas, puikūs kariai, personalas, tai tik įkvepia. Štai toks ir buvo mano kelias į karo tarnybą – pradėjau tarnauti 2017-ais metais, tad šiandien skaičiuoju jau septintus metus“, – dalinasi T.Vasiliauskienė.
Šiandien Toma užsiima ne tik slaugytojos darbu, bet ir, kaip sako, turi mokėti viską – nuo ginklo valdymo testo iki topografijos.
Karo tarnyba – nauja patirtis, tačiau pataikė tiesiai į dešimtuką
Karo medicinos slaugytoja sako, kad tarnaujant atėjo aiškus suvokimas, kas yra kariuomenė, profesinės karo tarnybos karys, koks jos pačios tikslas.
„Suvokiau, kad tai yra mano, kaip žmogaus, moters, karės ir kiekvieno lietuvio, pareiga Tėvynei. Šią mintį užsirašiau sau darbe ir užsiklijavau ant sienos „Tarnyba yra pareiga Tėvynei“. Atsimenu, kaip mano lietuvių kalbos mokytoja sakydavo, kad mes galime nemylėti valdžios (politikų), bet visą laiką turėtume mylėti savo Tėvynę, savo šalį. Aš čia augau, noriu auginti savo vaiką, čia gyventi, kurti ir dirbti. Mūsų protėviai, seneliai, tėvai kovojo už laisvą Lietuvą, kūrė Lietuvos kariuomenę, todėl ir mūsų, jaunų karių tikslas yra tai tęsti, prisiimti atsakomybę“, – sako Toma.
Paklausta apie tai, kokių įgūdžių reikia, norint tarnauti Lietuvos kariuomenėje, ji sako, kad normatyvams tikrai ruošėsi 4–5 mėnesius, kadangi fizinio parengtumo testą sudaro 3 km bėgimas, atsispaudimai ir atsilenkimai. „Bazinis kario kursas pareikalauja fizinių jėgų, bet viskas yra įmanoma, ir pati būčiau nepatikėjusi, kad galėsiu tiek visko padaryti. Šiam keliui tikrai reikia ryžto, drąsos, pasitikėjimo, pagarbos“, – kalba karė.
Labiausiai patinka mokymai ir situacijų modeliavimas
Kiekviena Tomos darbo diena yra dinamiška, kintanti ir įdomi. Nors įprastai tenka darbuotis nuo 8 iki 17 val., tačiau pasiruošusiai reikia būti 24/7. O kur dar įvairūs mokymai.
„Gyvenu Jurbarke, tačiau mano tarnybos vieta yra Tauragėje, LDK Kęstučio pėstininkų bataliono Medicininės paramos vienete, o mano pareigos, jeigu palygintume su civiliniu gyvenimu, atitiktų vyriausiosios slaugytojos – tarnyboje esu vyriausioji karo medicinos gydytojo padėjėja, vyresnioji seržantė specialistė. Aš savo vadovų gautas užduotis turiu deleguoti kitoms karo medicinos slaugytojoms, paramedikams, o tos užduotys būna įvairiausios.
Pavyzdžiui, mes vykdome kasdienę karių sveikatos priežiūrą nuo pirminės apžiūros iki būtinosios pagalbos teikimo visą parą. Medicinos punkte atliekame karių vakcinaciją, teikiame pirminės sveikatos priežiūros paslaugas tiek šauktiniams, tiek profesinės karo tarnybos kariams. Vykstame į įvairias pratybas, kur ir dalyvaujame, ir mokomės, ir užtikriname būtinąją medicinos pagalbą. Mokome karius pirmosios pagalbos – tai mano arkliukas, kur aš save atradau ir ši veikla labai patinka“, – dalinasi Toma.
Ji priduria, kad yra puikios galimybės mokytis, todėl nuolat tobulėja ir išties savo darbe turi labai daug žinoti.
„Mūsų rutina apima labai daug, bet tuo pačiu ir kasdien kinta, vienodų dienų nėra – reikia tik turėti smalsumo. Ir nors darbas yra nuo 8 iki 17 val., tačiau tenka išvykti ir kelioms savaitėms, turi būti visada pasiruošęs, nes gali būti iškviestas į tarnybą. Čia yra tokių žmonių, kurie tarnauja jau 20 metų ir daugiau, todėl džiugu, kad galiu iš jų pasimokyti, išgirsti pasakojimus apie Lietuvos kariuomenės kūrimąsi po 1991 m. įvykių. Aš visada mokausi iš Karo medicinos tarnyboje tarnaujančių karių, taip pat batalione tarnaujančių karių, semiuosi iš jų žinių, motyvacijos. Kai atėjau tarnauti į Kęstučio pėstininkų bataliono Medicininės paramos vienetą, moterų čia buvo labai mažai, bet šiandien tikrai daugėja, o tai džiugina“, – kalba T.Vasiliauskienė.
Ji sako, kad darbe įdomiausi įvairūs mokymai bei pratybos. „Pavyzdžiui, tenka dvi savaites būti miške, praustis vandens talpykloje esančiu vandeniu, tad tuo metu tikrai pasvajoji apie dušą ir įvertini šiltą bei skanų maistą. Beje, kažkodėl daugelis turi stereotipą, kad maistas kariuomenėje neskanus, tačiau tai tikrai netiesa (juokiasi), man net ir sausas davinys labai patinka. Tad žinoti reikia tikrai daug – išmanyti, dubliuoti mediciną ir karo tarnybą, tačiau viską, ką darau, išties patinka. Ypač patinka modeliuoti situacijas kariams Pirmosios pagalbos kursų metu ir stebėti, kaip jie reaguoja, kaip teikia pagalbą“, – sako moteris.
Ar pasikeitė darbas prasidėjus karui Ukrainoje? „Pati darbo specifika išliko tokia pati, tačiau, žinoma, parama, žmogiškumas, noras padėti, remti tik stiprėja. Ateina ir susivienijimo metas, jaučiame bendrystės jausmą. Man 29-eri ir aš negalvojau, kad galime susidurti su tokiu karu šiais laikais, kaip pasakojo mūsų seneliai. Tai ir gąsdina (žmogiškasis faktorius), o kartu norisi, kad Lietuvos žmonės jaustųsi saugūs“, – sako Toma.
Pagrindinis vadas – Lietuva
Paklausta apie tai, ką patartų būsimiems kolegoms, Toma sako, kad pirmiausia reikia suprasti ir gerai apgalvoti savo pasirinkimą, įvertinti, ar tikrai nori ateiti tarnauti į profesinę karo tarnybą. „Fiziškai pasiruošti tikrai galima, bet reikėtų turėti ir ryžto, drąsos, atsakyti sau, ko iš tikrųjų nori, koks tavo tikslas, suvokti, kad reikalui esant turėsi išvažiuoti neaišku kuriam laikui. Tavo širdyje turi būti tarnyba. Tu tarnauji ne konkrečiam žmogui, o Lietuvai. Kai manęs paklausė, kam aš tarnauju, aš iškart atsakiau, kad pagrindinis mano vadas – Lietuva. Keliuosi kiekvieną dieną ir tarnauju Lietuvai, ir tai nėra tik darbas, tai reikia jausti. Nes jeigu yra tik noras uždirbti, turėti laisvo laiko, ar yra kitų lūkesčių, privalu suvokti, kad tarnyba kariuomenėje visai kas kita – tuo reikia degti“, – dalinasi Toma.
Kai manęs paklausė, kam aš tarnauju, aš iškart atsakiau, kad pagrindinis mano vadas – Lietuva.
Ji prideda, kad toks pasirinkimas ne kiekvienam ir ne kiekvienas gali būti kariu. „Pavyzdžiui, šauktiniai yra kviečiami atlikti pareigą, bet pasitaiko tokių, kurie to nenori arba sunkiau integruojasi, juos ištinka ir panikos priepuoliai, tada padeda specialistai, pavyzdžiui, karo psichologai, karo medicinos gydytojai. Bet yra tokių, kurių tikslas – kariuomenė. Didžioji dalis dažniausiai džiaugiasi pasirinkimu, kai kurie lieka ir toliau tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Beje, pastaruoju metu pastebime, kad kariai itin mandagūs, rūpinasi ir domisi savo sveikata“, – pasakoja T.Vasiliauskienė.
O šiandien ji savo darbo nekeistų į nieką kitą. „Man čia gera, aš galiu mokytis ir tobulėti, jaučiuosi pasirinkusi savo kelią. Didžiuojuosi savo darbu ir Karo medicinos tarnyba. Kai praėjusiais metais sužinojau, kad sergu vėžiu, daug ką teko permąstyti savo gyvenime, tačiau ne tik noras pasveikti mane vedė į priekį, bet ir žinojimas, kad sugrįšiu tarnauti – tai man buvo labai svarbu. Tarnyba man davė labai daug ryžto, kantrybės, užsispyrimo, suvokiau, kad aš negaliu pasiduoti, o tai praverčia ir tarnyboje, ir gyvenime“, – pasakoja Toma.
