Karštosios linijos savanorė: „Bet kokį negalavimą žmonės įvardija kaip galimą koronaviruso simptomą. Net pakilusį spaudimą“

„Penktadienio vakarą sulaukiau skambučio ir klausimo, ar galiu atvykti šeštadienį iš pat ryto, nes trūksta savanorių“, – sako kaunietė Edita Grudzinskaitė. Pageidavimą savanoriauti Koronos karštosios linijos telefonu Edita buvo išreiškusi jau anksčiau, užpildydama anketą. Kaip veikia karštoji linija 1808? Kokie skambučių srautai? Kokius klausimus užduoda čia skambinantys žmonės? Apie visa tai – E.Grudzinskaitės įspūdžiai.
Koronaviruso karštoji linija 1808
Koronaviruso karštoji linija 1808

Koronos karštosios linijos iniciatoriai – Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis. Vienu metu čia dirba 20 savanorių, pasikeisdami kas 4–7 valandas.

„Šeštadienį savanoriavau pirmą dieną, nors užsiregistravus buvau nuo pat pradžių, bet paskui supratau, kad prioritetas teikiamas jaunimui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentams. Kol jų poreikį patenkina studentija, kiti užsiregistravusieji nėra kviečiami. Tačiau dabar man paskambino, pasakė, kad trūksta žmonių ir paprašė patalkinti “, – 15min GYVENIMUI sakė E.Grudzinskaitė.

– Edita, kai buvo skelbiama, kad karštajai Koronos linijai reikia savanorių, turbūt pirmasis kylantis klausimas: ar gali tą daryti žmogus, kuris nėra medikas? Galbūt todėl pirmenybė ir yra LSMU studentams?

– Aš irgi turėjau tokį nuogąstavimą, ar pakaks kompetencijos atliepti žmonių lūkesčius. Bet iš tikrųjų tos linijos tikslas yra suteikti ne tiek medicininę informaciją, bet dažniau – organizacinę.

Prieš pradedant savanoriauti vyksta maždaug valandos trukmės mokymai, suteikiama informacija, aptariami klausimai, kuriais linija konsultuoja. Nes yra ribos, kiek savanoris konsultuoti gali.

Žinoma, yra klausimų, kuriuos gali komentuoti iš žmogiškos patirties, nuraminti žmogų, kai baimę jam sukelia akivaizdžiai su virusu nesusiję simptomai, kaip antai, pakilęs kraujospūdis ar pykinimas.

Visais kitais klausimais yra sukurtos ir veikiančios schemos: numatyti atvejai, kaip elgtis grįžusiems iš užsienio, kaip – tolimųjų reisų vairuotojams, kas yra saviizoliacija, kokie asmenys gali būti registruoti tyrimui. Tai pagrindinės temos, kalbant apie koronavirusą. Suvokus pagrindinius principus, nesunkiai gali pagelbėti skambinantiesiems. Nors skambučiai yra labai, labai skirtingi.

Kalbant apie savanoriavimą karštojoje linijoje, labai gražu, kad sutikau čia tiek daug jaunų žmonių, jie labai geranoriški, pozityvūs, sąmoningi. Kaip būsimi medikai, jie situaciją vertina be panikos, racionaliai, yra apsiskaitę, turi informacijos apie įvairius pasaulio mokslininkų atliktus tyrimus. Čia būdamas išgyveni mažąsias Baltijos kelio patirtis.

– O jei žmogui reikia medicininių patarimų? Jei jis jaučiasi blogai?

– Yra tam tikras klausimynas. Pirmiausia išsiaiškini, ar žmogus per praėjusias 14 dienų nebuvo užsienyje, ar jam pasireiškia bent vienas iš koronaviruso simptomų, tada – ar neturėjo kontakto su žmogumi, kuriam virusas patvirtintas. Būtent: patvirtintas.

Yra daug žmonių, kurie sako: aš manau, kad aš buvau vienoje patalpoje su žmogumi, kuris serga koronavirusu. Kai paklausi, iš kur žino, paaiškina, kad taip jam, pasirodo, pasakė vaistininkė ar kaimynė. Tad tokie atvejai nesiskaito.

Iš tiesų algoritmas, kokie žmonės nukreipiami darytis tyrimą į mobiliąsias stoteles, yra pakankamai griežtas. Ir galimybės atlikti tyrimą bent jau šiandien ribotos.

Kiek žinau, kitą savaitę Lietuva turėtų gauti daugiau reagentų, reikalingų tyrimui atlikti, ir gal ta situacija keisis, bet šiuo metu, deja, yra taip.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Laboratorijos akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Laboratorijos akimirka

– Minėjote, kad skambučių būna pačių įvairiausių.

– Tikrai, pasitaiko net ir komiškų. Visų pirma, kas man buvo netikėta, kad skambina daugiau vyrų. Jie nuoširdžiai sunerimę, išsigandę. Sako: aš sloguoju, man laužo kaulus, aš labai bijau, aš nelauksiu, kol numirsiu.

Sakyčiau, kad viena kategorija yra nerimo skambučiai. Žmonės bijo, jei jie prastai jaučiasi, karščiuoja, yra kosulys. Nors tokie simptomai gali būti ir eilinio pavasarinio peršalimo. Tokių skambučių yra labai daug, kada žmonės nerimauja, jog jiems – koronavirusas. Jie labai nori, kad būtų atliktas tyrimas.

Su tokiais skambinančiais pasikalbi ir nuramini. Kaip kalbėtis, padeda ir mokymai, pagaliau – juk turi ir gyvenimiškos patirties. Paaiškini tiek, kiek leidžia tavo kompetencijos ribos.

Skambino tėvai, kurių sūnus turėjo grįžti iš užsienio. Jie sakė, kad jo nevažiuos parsivežti, nes bijo.

Akivaizdu, kad ši linija labai reikalinga, nes pirmiausia, ko žmonėms reikia – išsikalbėti ir nuraminti kylantį nerimą. Linijos darbuotojais jie labai pasitiki, jaučia pagarbą, dėkoja už sunkų darbą, atsiprašo, kad trukdo. Tai labai džiugina.

Nors mes buvome įspėti, kad gali būti daug negatyvių skambučių, tačiau man tokių nepasitaikė. Žmonės tikrai nusiramina, kai jiems labai ramiai išdėtai argumentus, jei reikia, du ar tris kartus paaiškini viruso simptomus. Net ir padėkoja, kad galės miegoti ramiau.

Ne viena žmona skambino, klausdama, kaip nuraminti panikuojantį vyrą.

Skambino tėvai, kurių sūnus turėjo grįžti iš užsienio. Jie sakė, kad jo nevažiuos parsivežti, nes bijo.

Dar kita grupė skambinančių – tie, kurie grįžta iš užsienio ar dirba, pavyzdžiui, uoste, kurie yra padidintos rizikos zonoje. Jie dažnai sako, kad dėl savęs nebijo, tačiau nerimauja, kad neužkrėstų šeimų, vyresnių tėvų.

O yra žmonių, kurie tiesiog teiraujasi keistų dalykų.

– Pavyzdžiui?

– Ką daryti su ridikėliais ar kaip nuplauti obuolį? Skambino garbaus amžiaus moteris, kuri piktinosi, kad įsigijo iš Italijos importuotų ridikėlių. Ji klausė, kaip galima importuoti tokius ridikėlius.

– Ir koks buvo jūsų atsakymas?

– Buvo ilga diskusija. Pasakiau jai, kad jei vadovautis baimės logika, tai apskritai nebeliktų saugių maisto produktų ir ką valgyti. Jos baimės valgyti šiuos ridikėlius būta didesnės, nei paties noro valgyti.

Po pokalbio skambinęs vyras manęs paklausė, ar aš duočiau jam savo telefono numerį. „Taip“, – nedvejodama pasakiau.

Aš jos paklausiau: ar jūs apskritai namuose turite ką valgyti? Ji išvardino viską, ką turi: ir bulvių, ir makaronų, ir dešrelių. Tada ir pasakiau: jei jūs manot, kad išgyvensite be ridikėlių, tai meskite – ir jums bus ramu, ir nesinervinsite , ir spaudimas nekils.

Buvo dar vienas keistas prašymas. Po pokalbio skambinęs vyras manęs paklausė, ar aš duočiau jam savo telefono numerį. „Taip“, – nedvejodama pasakiau. Po to sekė trumpa pauzė, nes jis, matyt, nesitikėjo, kad viskas bus taip lengvai. „Duosite?“ – dar pasitikslino. „Žinoma. 1808“, – atsakiau. Labai juokinga buvo.

– Ar daug žmonių skambina šia karštąja linija?

– Daug. Skambučiai netyla. Būna kartais vienos minutės, rečiau – maždaug trijų minučių pertrauka.

– Edita, apie koronavirusą – jo simptomus, saviizoliaciją – išties kalbama ir rašoma daug. Jūs sakot, kad didžioji dalis skambinančių domisi būtent tuo. Ar žmonėms trūksta informacijos?

– Taip, atrodo, kad apie viruso simptomatiką tiek kalbėta, kad tie simptomai yra labai aiškūs. Bet skambinantys, atrodo, nežino. O gal baimė užmuša žinojimą? Veikiausiai, kad taip. Kol žmonės jautėsi sveiki, jie galėjo pasakyti, kokie yra koronaviruso simptomai, bet sunegalavę jie visus simptomus pamiršta.

Žmonės įsibaiminę. Bemaž bet kokį negalavimą nemažai jų įvardija kaip galimą koronavoruso simptomą. Net pakilusį spaudimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis