Panašiai jaučiasi ir lietuvių kalbos besimokantys užsienio piliečiai, žmonės su intelekto, psichosocialine negalia, senjorai ar įvairaus amžiaus asmenys, dėl individualių poreikių laikinai ar nuolat susiduriantys su informacijos suvokimo ir skaitymo iššūkiais.
Visi jie – žmonės, kurie patiria sunkumų skaitydami įprastus tekstus. Jiems informaciją reikia specialiai paruošti ir pritaikyti – būtent tam naudojama lengvai suprantama kalba.
Suprasti akimirksniu: kas yra lengvai suprantama kalba?
- Terminas lengvai suprantama kalba (angl. Easy to Read) yra ekspertų sukurtas metodas, kuris leidžia suprantamai pateikti informaciją bet kokia tema, įvairiems žmonėms, pvz.: senjorams, žmonėms su negalia ir kt.
- Lengvai suprantama kalba parašyti tekstai išsiskiria tuo, kad juose trumpais ir aiškiais sakiniais perteikiama svarbiausia informacija kokia nors tema.
- Universalus lengvai suprantamos kalbos teksto išdėstymas, iliustracijos ir teksto stilius taip pat palengvina informacijos prieinamumą asmenims, turintiems skaitymo, suvokimo iššūkių.
- Lietuvoje išskiriami trys lengvai suprantamos kalbos lygiai:
- Pirmojo lygio teksto sakinį sudaro vidutiniškai 5 žodžiai. Šio lygio tekstus skaitytojams padeda suprasti kiekvieną mintį iliustruojantys paveikslėliai.
- Antrojo lygio sakinį sudaro vidutiniškai 7–11 žodžių, pagrindinė informacija ar sudėtingesnės mintys iliustruojamos paveikslėliais.
- Trečiojo lygio teksto sakiniai gali būti kiek ilgesni – vieną sakinį sudaro vidutiniškai 10 žodžių, greta galima (bet nebūtina) pateikti paveikslėlius, kurie padėtų greičiau suprasti informaciją.
2022 m. atlikta visuomenės apklausa apie informacijos prieinamumą ir lengvai suprantamą kalbą rodo, kad 39,3 proc. apklausos dalyvių – žmonių, gyvenančių Lietuvoje, – nėra girdėję apie lengvai suprantamą kalbą. Tiesa, lyginant su 2021 m. atliktos apklausos rezultatais, šis skaičius šiek tiek sumažėjo – tuomet jis siekė 45 proc.
Nors kol kas lengvai suprantama kalba Lietuvoje dar yra naujiena, vis dėlto tai – aktualus ir reikalingas dalykas: nemaža dalis apklausos respondentų prisiminė, kad jiems sunku suprasti sudėtingus tekstus – 68,3 proc. asmenų teigė, kad kartais patiria tokių sunkumų, o 11,7 proc. – kad dažnai.
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama, kad informacija būtų pasiekiama ir suprantama kiekvienam Lietuvos gyventojui. 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Asmenų su negalia teisių apsaugos įstatymo redakcija, tada pirmą kartą buvo reglamentuota asmenų su negalia teisė gauti informaciją jų pasirinktu prieinamu bendravimo būdu, o valstybės ir savivaldybių įstaigos ir institucijos įpareigotos tokią asmenų su negalia teisę užtikrinti.
Pasak Asmens su negalia teisų apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus patarėjos Lauros Mikelevičiūtės, jei norime tapti įtraukia visuomene, informaciją perteikti lengvai suprantama kalba yra būtina.
„Socialiniams darbuotojams, viešojo sektoriaus atstovams, dirbantiems klientų aptarnavimo srityje, būtina išmokti naudotis šiuo įrankiu – žmonės turi susipažinti, kas tai yra, patys bandyti rašyti informaciją šiuo registru, kad tai taptų įprasta praktika. Kitas žingsnis yra padirbėti, kad tekstai, parengti lengvai suprantama kalba, iš tiesų pasiektų skaitovą. Teksto parengimas dar nieko nereiškia, prasmė atsiskleidžia tada, kai tekstą perskaito, supranta ir atitinkamai pateikta informacija vadovaujasi teksto skaitytojas“, – apie lengvai suprantamos kalbos svarbą mintimis dalijasi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros patarėja.
Teksto parengimas dar nieko nereiškia, prasmė atsiskleidžia tada, kai tekstą perskaito, supranta.
Procesai tik įsibėgėja, jau yra kuo pasidžiaugti, tačiau kartu kyla ir rūpestis dėl šių tekstų pasiekiamumo. „Labai džiugu, kad paskutiniųjų rinkimų informacines kampanijas lydėjo ir informacija, pateikta lengvai suprantama kalba. Tačiau kyla abejonių dėl šios informacijos pasiekiamumo: kai kurie sutikti socialiniai darbuotojai ar savivaldybių atstovai pripažįsta, kad apie tokį rinkimų informacijos pateikimą nėra girdėję ir dėl to negali pasidalinti su savo regione esančia tiksline grupe. Manau, kad kitas žingsnis būtų skirti daugiau dėmesio tikslinės grupės pasiekimui“, – pastebi L.Mikelevičiūtė.
Padėjo rengiant tekstus apie rinkimus, leidžiant pirmąją grožinę knygą lengvai suprantama kalba
Vystant lengvai suprantamos kalbos projektus įtraukiami ir jų tikslinių grupių atstovai. Viena jų – bendrijos „Vilniaus viltis“ socialines dirbtuves lankanti Rūta Latvinytė. Jauna mergina turi intelekto negalią. Ji dirbo ir vertino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) parengtą lengvai suprantamos kalbos tekstą per pastaruosius Seimo rinkimus.
Anksčiau Rūtos pagalba pravertė vertinant Alvydo Šlepiko grožinės literatūros knygą „Mano vardas Marytė“. Pernai sausį pasirodžiusi knyga – pirmoji lietuvių kalba išleista grožinės literatūros suaugusiems knyga, parengta lengvai suprantama kalba. Lietuvos audiosensorinės bibliotekos duomenimis, tokios knygos aktualios 20 proc. visuomenės.
Romaną išleido Lietuvos audiosensorinė biblioteka, kurios vadovė Inga Davidonienė knygos pristatyme kalbėjo, kad iki šiol skaitymo iššūkių turintys skaitytojai buvo kviečiami skaityti vaikiškas pasakas ir istorijas, nors jie – suaugę žmonės, todėl juos domina tos pačios temos, kaip ir visus kitus suaugusius žmones.
Kad naujas romano leidimas kiek kitoks nei originalas, išduoda jau knygos viršelis – lengvai suprantama kalba skaitantiems žmonėms skirtame leidime atsirado žodis „yra“ („Mano vardas yra Marytė“), nes originale naudojamo brūkšnio reikšmė tikslinei auditorijai gali būti neaiški. Knygos autorius yra sakęs, jog džiaugiasi, kad jo knygą galima skaityti ir lengvai suprantama kalba. Pasak jo, jau rašydamas knygą jis norėjo, kad ją perskaitytų tiek paaugliai, tiek vyresni žmonės.
39-erių Rūta keturias dienas per savaitę eina į socialines dirbtuves, kur kartu su kitais lankytojais atlieka įvairius darbus, pvz.: lanksto dėžutes, rūšiuoja vinis, veržles. Tačiau mėgstamiausia jos veikla dirbtuvėse – knygų ir tekstų, parengtų lengvai suprantama kalba, skaitymas.
„Mes skaitome kartu su Migle ir Olga (Olga taip pat lanko socialines dirbtuves, o Miglė yra vertinimo koordinatorė – past.). Mus atrinko, nes geriausiai skaitome“, – pasakojo Rūta, turinti lengvą intelekto negalią, dėl kurios kyla individualių skaitymo ir informacijos suvokimo poreikių. Ji neslėpė, kad skaityti išmoko palyginti neseniai, bet dabar tai – neatsiejama jos gyvenimo dalis.
„Dabar pabaigiau skaityti keliaujančio katino istoriją („Keliaujančio katino kronikos“, aut. Hiro Arikawa – past.). Skaičiau ir „Mano vardas yra Marytė“ – padėjau ją vertinti. Labai įdomi knyga, man labai patiko“, – prisiminė Rūta.
Jos vertinimas padėjo ir rengiant informaciją apie Seimo rinkimus. Rūtos nuomone, tai jai padėjo geriau suprasti, kas yra rinkimai ir kodėl svarbu balsuoti: „Dabar žinau, kas tai yra: kai einame balsuoti, kad išrinktume Seimą, jo narius, kaip tai daryti, pvz., kaip žymėti balsuojant“, – kalbėjo pašnekovė.
Jos nuomone, lengvai suprantama kalba informacijos trūksta ne tik internete, bet ir bendraujant gyvai, viešose vietose, pvz., parduotuvėje: „Labai būtų gerai, jei atėjus į parduotuvę, žmonėms jiems suprantama kalba būtų pasakoma, kur kokie produktai padėti, ir kita informacija.“
Rūta pasidžiaugė, kad pradėjusi bendradarbiauti ruošiant lengvai suprantamos kalbos tekstus, ji tapo drąsesnė, be to, daugiau skaitant, pagerėjo ir jos skaitymo įgūdžiai – dabar ji drąsiau ieško informacijos internete, skaito žurnalus.
Ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių?
Nemažai Europos šalių, kaip ir Lietuva, tik pastaruosius kelerius metus daugiau dėmesio skiria informacijos pateikimui lengvai suprantama kalba. Kur kas labiau pažengę skandinavai. Pasisemti idėjų galima iš anksčiau eiti šiuo keliu pradėjusių valstybių, pvz., Švedijos, kurioje jau nuo 1960-ųjų buvo parengta nacionalinė lengvai skaitomų knygų ir laikraščių straipsnių rašymo ir platinimo strategija, o nuo 1980-ųjų vieną iš organizacijų – Stokholme įsikūrusią Centrum för Lättläst – finansiškai rėmė Švedijos parlamentas. Gauta parama leidžia parengti ir išleisti 30 knygų per metus, taip pat Švedijoje apie 14 000 egzempliorių tiražu leidžiamas savaitraštis, kurį skaito daugiau kaip 120 000 skaitytojų. Visi leidiniai parengti pagal lengvai suprantamos kalbos rekomendacijas.
Šiame centre taip pat rengiami mokymai, kuriuose visuomenė supažindinama su lengvai suprantama kalba, jos svarba. Keletą kartų per metus čia mokosi ir įvairių sričių specialistai (socialiniai darbuotojai, pedagogai, kultūros darbuotojai ir kt.).
Dar viena šio centro veikla yra skaitymo specialistai, kurių užduotis – skatinti su skaitymo iššūkiais susiduriančių žmonių susidomėjimą skaitymu, padėti jiems rasti būdą, kaip tai galėtų padaryti jiems patogiausiu būdu.
Švedijoje taip pat yra kitų organizacijų, kurios rašo tekstus ir leidžia knygas lengvai suprantama kalba. Pvz., laikraštis „Sesam“, kurio auditorija – suaugę imigrantai, persikėlę gyventi į Švediją.
Dauguma Švedijos viešojo sektoriaus įstaigų – tiek vyriausybinių, tiek ir nevyriausybinių – skelbia informaciją lengvai suprantama kalba įvairioms tikslinėms grupėms priimtina forma. Švedijos parlamentas lengvai suprantama kalba skelbia informaciją ne tik savo interneto puslapyje, bet ir platina pranešimus žiniasklaidai, parengtus lengvai suprantama kalba.
Be to, Švedijos radijas kasdien 18 val. transliuoja dienos naujienas lengvai suprantama kalba specialioje laidoje „Klartex“. Skaičiuojama, kad kiekvieną vakarą šios programos klausosi daugiau kaip 300 000 žmonių. Radijo stotis taip pat skelbia visas naujienas lengvai suprantama kalba savo interneto svetainėje. Šias naujienas galite skaityti arba klausytis.
Tuo metu Norvegijoje veikianti organizacija „Leser Søker Bok“ padeda skaitytojams, norintiems rasti literatūros ir spaudos lengvai suprantama kalba, tai padaryti savo svetainėje www.boksok.no.
Bendradarbiaujama su Norvegijos rašytojų bendruomene ir nuolat ieškoma autorių, kurių kūriniai galėtų būti parašyti ir lengvai suprantama kalba. Toks bendradarbiavimas naudingas ir leidykloms, ir kūrėjams, nes dėl lengvai suprantamos kalbos jų kuriamas turinys gali pasiekti daugiau skaitytojų. Kalbant apie Norvegijos viešąjį sektorių – daugelis šalies įstaigų informaciją savo svetainėse ir mobiliose programose yra parengusios ir lengvai suprantama kalba.
Danijoje kas mėnesį leidžiamas nacionalinis laikraštis „Overblik“, kurio tiražas siekia 3 500 egzempliorių. Jame pateikiami svarbiausi šalies ir pasaulio įvykiai, naujienos lengvai suprantama kalba. Dar viena danų iniciatyva – kasmet šalies 18-mečiams išdalinama Konstitucija kartu su priedu, parašytu lengvai suprantama kalba. Šalies viešosios įstaigos, kaip ir Lietuvoje, dar tik diegia naujoves, padedančias interneto svetainėse ir mobiliose programose pateikiamą aktualią informaciją rasti ir žmonės, turintiems individualių skaitymo ir informacijos suvokimo poreikių.
Panaši situacija ir Suomijoje, kur lengvai suprantama kalba leidžiamas nacionalinis laikraštis, taip pat rengiama radijo laida.
Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad lengvai suprantamos kalbos galimybės didžiulės, o tikslinė auditorija – įvairi.
Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad lengvai suprantamos kalbos galimybės didžiulės, o tikslinė auditorija – įvairi: imigrantai, vyresnio amžiaus žmonės, asmenys su intelekto ar psichosocialine negalia.
Lietuvoje – matomi pokyčiai
Lietuvoje per pastaruosius 3 metus labai smarkiai pasistūmėjome į priekį: jau 3 metus yra lengvai suprantamos kalbos parengimo gairės, pritaikytos lietuvių kalbai. Lengvai suprantama kalba ir jos užtikrinimas tam tikrose viešojo sektoriaus erdvėse yra minimas teisiniame reglamente.
Be to, kaip jau minėta, šalyje vykstantys rinkimai jau kelerius metus nušviečiami ir lengvai suprantamos kalbos tekstais, išleista ir Konstitucija lengvai suprantama kalba.
Daugėja ir leidinių. Pvz.: 2006 metais Neįgaliųjų socialinės integracijos programos lėšomis lengvai suprantama kalba buvo išleistas leidinys „Europos Sąjunga. Žmogaus teisės Europoje“, Lietuvos audiosensorinė biblioteka (buvusi Lietuvos aklųjų biblioteka – past.) taip pat išleido keletą leidinių lengvai suprantama kalba. Pvz.: žodyną apie skirtingas negalias „Žmogus su negalia irgi gali“, taip pat knygą „Knyga vaikams apie koronavirusą“.
Nuo 2007 metų žurnale „Viltis“ dalis informacijos pateikiama lengvai suprantama kalba.
2020 metais asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ išleido du informacinius leidinius lengvai suprantama kalba: Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto bendrąsias pastabas Nr. 4 ir Nr. 7. Nemažai iniciatyvų įgyvendinama vykdant įvarius projektus. Pavyzdžiui, 2009–2010 metais vykdytas projektas „Kelias į suaugusiųjų švietimą, skirtą sutrikusio intelekto žmonėms“. Taip pat asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ (LNF) kartu su partneriais iš Švedijos, Latvijos ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ vykdė projektą „Easy@dis.ability“, kurio tikslas buvo didinti visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią.
Kaip teigė projekto rengėjai, svarbiausias tikslas buvo informaciją apie asmenų su negalia teises, galimybes, pagrindinius įstatymus pateikti taip, kad ji būtų aiški ir lengvai suprantama visiems, įskaitant turinčius intelekto negalią, vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ir kitas visuomenės grupes.
Suprasdama, kad Lietuvos saugumo ir gynybos klausimai aktualūs visiems, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija taip pat paruošė leidinių lengvai suprantama kalba.
Pastarieji pora metų – pokyčių laikas ir knygų leidyboje. Be jau minėto A.Šlepiko romano, lengvai suprantama kalba yra išleista ir lietuvių literatūros autorių kūrinių rinktinė. 2023 m. parengtame leidinyje vaikams – tokie gerai žinomi apsakymai kaip Jono Biliūno „Kliudžiau“, Šatrijos Raganos „Vyšnios“ ar Bitės Vilimaitės „Kačiukas“.
Šiemet lapkritį naujienų portalas „15min“ taip pat prisijungė prie organizacijų, siekiančių, kad naujienos ir žinios pasiektų visus skaitytojus – portale atsirado nauja rubrika „15min Lengvai“, kurioje svarbiausios naujienos pateikiamos lengvai suprantama kalba. Joje atsiras ir šis straipsnis, perrašius jį lengvai suprantama kalba.
Skaityti lengvai suprantama kalba galima ir socialiniame tinkle „Facebook“, kur veikia iniciatyva „Skaityk lengvai“.
