Kas yra žmonės-papūgos?
„Papūgos“ yra tie žmonės, kurie patys nieko nesukuria, nesugalvoja, bet kopijuoja kitų sukurtą turinį. Tarp tokių žmonių dažnai atsiranda labai talentingų „papūgų“, kurie moka iškarpyti kažkokias mintis, vaizdelius, stiliaus elementus, ir taip jie sukuria įspūdį, kad tai yra labai gera ir efektyvu. Iš principo aš apie tokį žmogų nieko blogo nesakau.
Bet didelė dalis šiandieninės internetinės vertės vartotojų šiandien yra tapę paprasčiausiomis „papūgomis“. T.y. jie net nereflektuoja to, ką gauna, nepersijoja per savo galvą ir iš karto atiduoda kitiems. Ir į šitą grupę patenka ne tik nuomonės formuotojai, bet ir didžioji masė vartotojų“, – savo nuomonę laidoje išsakė L.Kontrimas.
Pasak jo, tai iš dalies lėmė medijų vartojimo pokyčiai. „Anksčiau turėjome individualizuotą vartojimą. Pvz., spaudai turėjau skirti tam laiko, vietą – ne visur gali išskleisti laikraštį, žurnalą turi nusipirkti ir t.t. Valia, kurią tam veiksmui įdedi, neretai būna susijusi su klausimu: „Kodėl aš tai skaitau ir ką iš to gausiu?“ Dabar skaitmena atvėrė informacijos srautus, jų pasirinkimo vartotojui praktiškai nebereikia daryti. Atsidarai išmanųjį įrenginį ir srautas eina. Ir jis pats nustato, ką tu turi matyti“, – atkreipė dėmesį laidos svečias.
Kalbėdamas šia tema viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas akcentavo esminį momentą: vartojant socialinius tinklus susikuria įspūdis, kad tu pats valdai informacijos srautą. Tačiau taip nėra.
„Atrodo, taigi, aš pats įsijungiu įrenginį. Bet kadangi tu nebefiltruoji informacijos, tu patenki į tą „papūgų“ srautą, kuriame jie arba atkartoja, arba atspindi, arba perleidžia per save ir toliau nusiunčia kažkieno kito sukurtą turinį. <...>“, – sako L.Kontrimas.
Laisvė ir atsakomybė
Laidos vedėjas Arturas Lebedenko Swan pastebėjo, kad apibūdinimas „influenceris“ Lietuvoje turi neigiamą šleifą – daugelis socialiniuose tinkluose esančių nuomonės formuotojų šį žodį sieja su „kremukų“ ir panašių produktų reklamomis, todėl kratosi tokio apibūdinimo.
„Žinot, jei tuos žmones užklumpa tokios mintys, vadinasi, jie jau pereina iš „papūgų“ kategorijos į tą kitą, kurioje esančius žmones aš vadinu kitaip – turinio kūrėjais“, – sakė L.Kontrimas.
Tarp daugybės kitų pokalbio temų, laidos vedėjas ir pašnekovas aptarė ir laisvės bei atsakomybės balansą. L.Kontrimo teigimu, jis pats yra radikalus laisvės gerbėjas, klasikinis humanistas, kuriam svarbi vidinė ir išorinė jo paties laisvė.
„Bet lygiai taip pat – ir kitų laisvė“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad jam pačiam itin svarbu, kaip jo elgesys gali paveikti kitą žmogų:
„Atsakomybė iš principo glūdi pasirinkime, kur save matai šitame socialiniame žaidime. Ar matai save taip, kaip tą, kuris bet kada gali būti suspardytas. Todėl, kad peržengdamas ribą, tu niekada nežinai, kokios reakcijos sulauksi. Žmogus gali nesuvokti, kad [kurdamas turinį] išeidamas už ribų jis gali sulaukti tokio paties efekto [kas medijose garantuota]. Jeigu tu socialinėje erdvėje elgiesi kaip chamas, garantuotai gausi [neigiamos reakcijos]. Niekas neatėmė iš mūsų pareigos kontroliuoti savo elgesį <...>“.
Neapykantos kultūra internete
Dar viena aktuali socialinius tinklus ir informaciją juose liečianti tema – neapykanta, patyčios virtualioje erdvėje. A.Lebedenko Swan teigimu, ruošdamasis laidai jis pasidomėjo JAV statistika, kuri rodo, kad net 68 proc. 18-21 m. amerikiečių yra kažkokia forma asmeniškai susidūrę su neapykanta. Tuo metu 44 proc. tokio amžiaus amerikiečių patyrė sunkią neapykantą.
„Kokia neapykantos kultūra yra Lietuvoje, ką jūs matote?“ – laidos svečio klausė A.Lebedenko Swan.
L.Kontrimo teigimu, to netrūksta ir pas mus. „Gyvename visuomenėje, kuri dar nemoka išreikšti minčių, atvirai diskutuoti akis į akį. Tos neišmoktos pamokos nulėmė, kad socialinė erdvė yra užtvindyta nemokšų, kurie nemoka realiai bendrauti, tik per kažkokį įrankį. Prie ko ateiname? Prie giluminių žmogaus baimių, kurių neišmokytas žmogus suprasti ir reikšti, reaguoti į kitus, pereina iš karto į kovinę būseną. Niekas iš mūsų neištrynė gyvulio – kaip buvome uolų žmonės, taip vis dar esame. Tai akivaizdu, kai yra ribinės situacijos. Dalis žmonių mušasi, dalis bėga. Visa tai vis tiek yra adrenalino sukelti efektai“, – kalbėjo L.Kontrimas.
Viešųjų ryšių ir komunikacijos ekspertas atkreipė dėmesį, kad nelikus tiesioginio kontakto neapykantos išraiškos būdai ir net trukmė kardinaliai pasikeitė.
„Reikia suprasti, kad tarpasmeninėje komunikacijoje žmogus labai daug informacijos „nuskaito“ iš gyvo vaizdo: odos spindėjimo, balso tembro, galų gale pozų. Mes vienas kitą veikiame savo chemija. Kai esame erdvėje, kur galime fiziškai vienas su kitu kontaktuoti, elgiamės kitaip. <...> Dabar žmonės nebeturi komunikacinių įgūdžių. <...> Bendravimas nėra duotybė visam gyvenimui. Privalai tai lavinti“, – sako pašnekovas, kvietęs pastebėti save.
„Pvz., jūs susitinkate su žmogumi, kuris jums yra nemalonus. Arba kaip tik labai patinka. Pastebėkite, kaip keičiasi jūsų komunikacija. Bet „perlaužus tą kodą“, imi svarstyti: „Ko aš ten buratino eisena keista ėjau, liežuvį ne taip varčiau?“ Taigi, bendravimas yra nuolatinė treniruotė“, – sakė L.Kontrimas. Tačiau socialiniuose tinkluose dažnai matai tik tekstą, kurį neretai dar ir interpretuoji pagal save.
„Mums Lietuvoje kaip oro trūksta terpių, kur galėtume diskutuoti ir kritikuoti. Ne įžeidinėti, bet parodyti savo pažiūras. Nesakyti „tu esi asilas“, bet „tavo elgesys yra toks“. Kai kritika nėra painiojama su agresija, blogu elgesiu, o susieta su noru pažinti, paaiškinti, padėti, ji įgauna kitokį pobūdį. <...> Kuo daugiau visuomenėje žmonių, tinginčių kritiškai mąstyti, tuo didesnis negebėjimas komunikuoti ką tu nori pasakyti. Ir tai apima visus lygius – nuo politikos iki kasdienybės <...> Mums, kaip visuomenei, kaip oro trūksta erdvių, kuriose atėję žmonės sugebėtų diskutuoti“, – pastebėjo laidos svečias.
Jis priduria, kad nemažai žmonių šiandien žodį „kritika“ suvokia kaip neigiamą. Kai iš tiesų tai yra temos dekonstravimas, analizavimas, leidžiantis atrasti tiesą, suprasti esmę, pagilinti savo žinias.
„Nenormalybė bandoma padaryti normalybe“
Pokalbio dalyviai palietė ir woke kultūros temą, kuri pamažu ateina ir į Lietuvą. Veni tai vadina pabudusiųjų kultūra, kiti – žmonių nutildymo, tačiau, nepaisant skirtingų pavadinimų, woke fenomenas įsitvirtino daugelyje Vakarų šalių ir pasitraukti nežada (JAV jis įtraukiamas net į įstatymų pataisas).
„<...> Yra normali evoliucija, o kartais tyčia sukurta tam tikros subkultūros dalis. Kai ji įsivyrauja ir pradeda diktuoti sąlygas natūraliam santykiui ir socialinių srautų raidai pasidaro ankšta. Man atrodo, kad JAV, Europa, o ir Lietuva jau daugelyje vietų nenormalybę bando daryti normalybe. Aš nebijau to pasakyti tiesiai šviesiai. Nepaisant to, aš visada gerbsiu ir kovosiu už teises tų žmonių, kurie daugumoje jaučiasi prastai. Bet visada žiūrėsiu, kokia jų kovos finalinė stadija: ar tai jiems būtina kaip žmonėms <..>“, – savo nuomonę apie woke kultūrą išsakė L.Kontrimas.
Visą laidos įrašą galite žiūrėti čia:
Laidos santrauką parengė Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
