Su Vytautu kalbėjomės ne tik apie tai, kaip šilta vasara paveikė bites, suneštą medaus „derlių“, bet ir apie bičių elgseną – kas bites gali suerzinti ir kodėl bičių spiečius gali pasprukti ir išsinešti kone tris kilogramus medaus!
Nuo vieno avilio išaugęs medaus kalnas
V.Gaidelis sako, kad medaus kopinėjimas prasidėjo nuo vieno avilio. Iš pradžių žiniomis dalinosi bitininkauti įkalbinęs kaimynas Dainius, vėliau informacijos Vytautas ieškojo internete, tačiau jos nebuvo tiek daug, kiek norėtųsi.
Šiandien jis sako, kad svarbiausia yra patirtis, kurią įgyji dirbdamas ir ta patirtimi Vytautas dalinasi savo internetiniame puslapyje bei feisbuko grupėje, kuri taip ir vadinasi – Medaus kalnas. Pasirodo, Vytauto bičių aviliai stovi ant labai gražaus kalno, kur žydi daug natūralios pievos augalų, iš kurių bitės renka nektarą, tad taip ir kilęs pavadinimas jo veiklai įprasminti.
Iš pradžių bitininkauti nebuvo lengva, kaip sako Vytautas, kad bitės įgels, jis tikrai nebijo, tačiau kilo klausimų, kaip su jomis susikalbėti, atrasti ryšį. Tačiau patarimai ir patirtis pamažu padėjo įsivažiuoti.
„Dainius mane labai skatino ir tikino, kad susitvarkysiu. Iš pradžių buvo labai įdomu, o dabar žinau, kad negalėčiau gyventi be bitininkystės“, – pasakoja pašnekovas bitininkaujantis su didžiausiu malonumu. Jis priduria, kad ne nuo metų priklauso bitininko patirtis, o nuo noro mokytis ir įgytos patirties – vienas gali tą patirtį sukaupti ir per kelis metus, o kitam ir dešimčių bus per mažai.
Žiemoti išeis 37 bičių šeimos
Vytautas pasakoja, kad šiais metais žiemoti iškeliaus 37 bičių šeimos, o vienoje šeimoje jų gali būti net iki 80 tūkstančių. Bitininkas juokauja, kad kai vaikai pamatė, kiek avilyje yra bičių, jiems tai priminė tikrą siaubo filmą.
Pradžia, kaip jis sako, buvo nelabai linksma, reikėjo susitarti su pabėgusiu bičių spiečiumi ir jį „patalpinti“ į avilį, tad tuo metu dar nežinojo, ką daryti, ir nuo ko pradėti. Tačiau situacija buvo išspręsta, o bitės perkeltos į avilį.
Vytautas pasakoja, kad šiais metais žiemoti iškeliaus 37 bičių šeimos, o vienoje šeimoje jų gali būti net iki 80 tūkstančių.
„Prisimenu ne vieną kuriozą, tačiau iš to mokaisi ir įgyji patirties. Pavyzdžiui, pirmomis bitininkavimo dienomis viename avilyje trys koriai susiklijavo į vieną, reikėjo kažkaip drebančiomis rankomis viską ištaisyti. Pirmieji metai tokie – mokymosi metai, tačiau kai rudenį gali paragauti „savo“ medaus, lieka tik geros emocijos ir norisi dar labiau mylėti bites“, – pasakoja Vytautas.
Pasirodo, bičių gyvenimo trukmė nėra ilga – pavyzdžiui, bitė darbininkė aktyvaus sezono metu gyvena vos 30-40 dienų. Be to, visos bitės priklausomai nuo amžiaus, turi savo pareigas avilyje, vienos renka nektarą, kitos maitina lervutes ir pan., o pagrindinė avilyje yra bičių motinėlė, kuri gali gyventi net iki penkerių metų. Vytautas pasakoja, kad senos bitės gali būti piktesnės, o to išvengti galima reguliariai keičiant bičių motinėlę.
„Kai bičių motinėlė susiporuoja su tos pačios šeimos tranais, įvyksta bičių susikryžminimas, todėl po kelių kartų, bitės gali pasidaryti piktesnės. Tad dėl šios priežasties ir kad bičių motinėlės būtų produktyvesnės, daugiau dėtų kiaušinėlių, bičių motinėles bitininkai stengiasi keisti kas 1-2 metus. Pakeisti motinėlę nėra sudėtingas procesas, o ir būdų tam yra ne vienas“, – apie bičių elgseną pasakoja bitininkas.
Kodėl bitės bėga ir išsineša ne vieną kilogramą medaus?
Kas bites erzina labiausiai? Ar tiesa, kad bitės gali pabėgti ir išsinešti daugiau kaip kelis kilogramus medaus? Vytautas sako, kad tikrai taip ir paaiškina, kaip viskas vyksta. „Pirmiausiai bitės spiečia, nes tai yra jų dauginimosi prigimtis – taip jos pratęsia savo šeimos gyvavimą. Kita priežastis – kai pavasarį šeimos sparčiai stiprėja, o jaunų bičių, kurios maitina lervutes, šeimoje pasidaro labai daug ir jos neturi darbo, nes motinėlė nenori, nespėja arba neturi vietos, kur dėti kiaušinėlių, tada bitės pradeda galvoti apie naujus namus, spietimą.
Ar tiesa, kad bitės gali pabėgti ir išsinešti daugiau kaip kelis kilogramus medaus?
Taip bitės spiesdamos gali su savimi išsinešti apie 2–2,5 kg medaus - priklauso nuo šeimos stiprumo ir spiečiaus didumo. Pavyzdžiui, didelėje šeimoje gali būti apie 60 000–80 000 bičių, o kai jos spiečia, su spiečiumi gali išskristi net ir pusė šeimos – tai būtų apie 40 000 bičių, nors dažniausiai spiečiai būna gerokai mažesni.
Viena bitė savo medaus pūslėje gali panešti apie 20-60 mg medaus, tad jei išskrido 40000 bičių, jos gali nešti po 60 mg - suskaičiuokime ir gausime tuos du kilogramus medaus. Bet šitie 2 kg medaus tai dar ne pati didžiausia bėda, blogiau yra tai, kad spiečiai dažnai būna prieš pagrindinį medunešį, o kai šeima išspiečia, likusi bičių šeima nespėja pilnai sustiprėti, todėl ta šeima bitininkui neduos prekinio medaus, arba jei duos, tai kur kas mažiau“, – pasakoja bitininkas ir priduria, kad pabėgusias bites galima susigrąžinti atgal naudojant spiečių gaudykles.
Bitininkas pasakoja, kad žmonėms nereikia bijoti bičių, kadangi jos nepuola be priežasties, nebent žmogus pats atsistos ant bitės arba jos bus suerzintos.
Bitininkas pasakoja, kad žmonėms nereikia bijoti bičių, kadangi jos nepuola be priežasties.
„Kelis kartus buvau netyčia iš rankų išmetęs rėmelį su bitėmis į avilį, tai joms tikrai nepatiko, didžioji dalis avilio bičių sukilo į viršų ginti savo avilio. Taip pat pastebėjau, kad joms labai nepatinka šienaujamos žolės ir benzininės žoliapjovės kvapas - kai šienauju aplink avilius, visuomet išskrenda keletas bičių pasižiūrėti, kas čia dedasi.
O kai vieną kartą šienavau, prie avilio, kurio stogelis buvo blogai uždengtas, tai teko susidurti su bičių agresija ne tik man, bet ir šuniui, kurio voljeras buvo netoli bityno. Tiesa, viskas baigėsi gerai, tačiau tai buvo ir gera pamoka“, – juokiasi Vytautas, po to karto sergintis bičių ramybę. Jis priduria, kad jeigu būsi geros nuotaikos, ramiai elgsiesi dirbdamas prie avilių, tai ir bitės nekels problemų, bus draugiškos.
Šių metų medunešis – ar šilta vasara turėjo įtakos?
Paklaustas apie tai, ar gali būti, kad šilta vasara turėjo įtakos didesniam derliui, Vytautas sako, jog viskas priklauso nuo to, kuriame regione bitininkaujama ir kokie medingi augalai auga prie bityno – vienoje vietoje gali būti geresnis medunešis, kitoje mažesnis. Jo bičių suneštas derlius yra maždaug 20 procentų didesnis nei praėjusiais metais, todėl mano, kad praėjusi vasara buvo gana palanki bitėms.
„Derliumi tikrai negalime skųstis. Kad būtų geras medunešis reikalinga ne tik šiluma, bet ir drėgmė. Mes šių metų derliumi esame patenkinti. Kadangi bičių šeimų specialiai prie medingų augalų nevežiojame, tai vidutiniškai gavome apie 40 kg medaus iš vienos šeimos“, – pasakoja Vytautas.
Kad būtų geras medunešis reikalinga ne tik šiluma, bet ir drėgmė.
Pagrindinis medunešis baigiasi iki liepos vidurio, paskui nektaro vis mažėja ir jei prie bitynų nėra pasėtų grikių ar garstukų, miškuose neauga viržiai arba pievose nėra prisisėjusių rykštenių, medaus tikėtis nereikia. Todėl dauguma bitininkų rugpjūčio antroje pusėje pradeda ruošti bites žiemai, jas papildomai pamaitina, pagydo. O ar žiemą bitės nesušąla? Bitininkas sako, kad šalčio nereikia baimintis, nes žiemos metu bitės susiglaudžia viena prie kitos ir sudaro tarsi kamuolį, kuriame palaikoma reikiama temperatūra. Tai joms ir padeda sulaukti pavasario.
Geras medus negenda
Paklaustas, ar pats mėgsta medų, Vytautas sako, kad o kaip gi kitaip? Medaus skonis gali būti įvairus - jis priklauso nuo augalų, kurie auga šalia bityno ir iš kurių bitės surenka nektarą. Tad kokį medų rinktis? „Pirmasis medus sukamas jau vasaros pradžioje, sakyčiau, kad jis yra kvapniausias, kadangi nektaras yra surinktas iš pavasarį žydėjusių sodų, įvairiomis spalvomis pražydusių pievų“, – sako Vytautas, siūlantis kiekvienam pačiam atrasti, koks medus skaniausias.
Kaip tinkamai laikyti medų? Ar tiesa, kad medus neturi galiojimo laiko? Bitininkas Vytautas atviras – jeigu medus iš avilio yra išimtas subrandintas, koriai su medumi buvo užakiuoti, o išsuktas medus supilstytas į švarią ir sausą tarą, bus laikomas tinkamai, jis tikrai neturės galiojimo laiko. Tačiau medus turi būti laikomas patalpoje, kurioje oro drėgmė ne didesnė kaip 60-70 procentų, temperatūra ne aukštesnė kaip +10°C. Tačiau jeigu prireiks, nedideliam kiekiui tiks ir šaldytuvas.
Paklaustas, ar dar pasitaiko medaus padirbinių, Vytautas sako, kad 2019 metais Kanadoje vyko bitininkų kongresas „Apimondia 2019“, kurio metu buvo skirta daug dėmesio, pranešimų dėl medaus falsifikavimo, kas parodo, kad tai aktualus klausimas ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje.
„Negaliu kalbėti už visus bitininkus, tačiau manau, kad tuo tikrai neužsiims maži bitininkai. Galbūt vietinis medus gali būti maišomas su ne itin kokybišku atvežtiniu medumi iš kitų šalių ir tiekiamas Lietuvos rinkai, tačiau su tuo labiau susiję medaus perpardavinėtojai.
Jeigu norite įsigyti gero ir kokybiško medaus, tai pirma taisyklė, jį pirkite pas pažįstamus arba gerų rekomendacijų turinčius bitininkus, taip pat galite atkreipkite dėmesį į tam tikrus požymius – pasėmus šaukštą medaus stebėkite, kaip jis sruvena. Jei srovė nepertraukiama ir indely daro kauburėlį, o ne duobutę, tai vienas iš požymių, kad medus yra geras. Taip pat beveik visų augalų medus praėjus tam tikram laikui turi kristalizuotis, o stiklainio viduje ant sienelių turi būti susidaręs išskirtinis raštas, vadinamas šerkšnu, išimtis tik lipčiaus medus, kuris gali ilgai nesikristalizuoti ir dar kai kurių augalų, kaip akacijų, tačiau Lietuvoje didelių akacijų plotų nėra, todėl tokio medaus surinkti praktiškai neįmanoma“, – pataria Vytautas.
