Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) paskaitą skaitęs A.Valkauskas kalbėjo ir apie į mūsų gyvenimus besiveržiančią ezoteriką, magiją bei vis populiarėjančią Rytų kultūrą.
Pastebi nutrūkusias tradicijas
Savo kalboje kunigas dažnai minėjo „Naujojo amžiaus“ socialinį ir dvasinį judėjimą.
„Manau, kad nemažai iš jūsų yra įsipynę į tą „Naująjį amžių“, nes jis pasireiškia įvairiausiais dalykais: kultūroje, religijoje, mene, moksle ir kitur. Jis yra sunkiai apibrėžiamas reiškinys – tai sambūris, ir net neaišku, kas už jo stovi“, – kalbėjo A.Valkauskas.
Kalbėdamas dvasininkas rėmėsi tiek bažnytiniais, tiek įvairiais pasaulietiškais šaltiniais bei savo asmenine patirtimi.
„Negalima sakyti, kad tik žmonės yra kalti. Yra daug veiksnių, kurie pakeitė žmogaus mąstymą.
Žmonės patys nori susikurti savo tikėjimą, susikurti įvairiausių komforto zonų, ir yra labai didelė visko pasiūla. Kaip pagerinti sveikatą, kaip pagerinti santykį su anapusybe ir panašiai“, – kalbėjo A.Valkauskas.
Pasak A.Valkausko, galima pastebėti pasikeitusį žmonių mentalitetą. „Kas mums yra pavojinga, atmestina, nereikalinga ir kur galime patekti, patys to net nenorėdami? Problema yra rimta, kad mes, ieškodami tiesos, neretai nežinome, kokiais principais jos ieškoti. Tad ieškome laimės.“
Žmonės patys nori susikurti savo tikėjimą, susikurti įvairiausių komforto zonų.
Kartais žmonės patys bando gydyti fizines ligas ir teigia, kad organizmas pats susitvarkys. „Įvyko pokytis žmonių sąmonėje“, – tvirtino dvasininkas.
Nėra atsparos taško
Kunigas taip pat pastebi ir bandymą naudotis prigimties galiomis, mėginimą bendrauti su kitu pasauliu tam, kad būtų galima sužinoti žmonių likimą, padėti jiems nustatyti reikiamą dažnį, leidžiantį išgauti iš savęs ir aplinkinių viską, kas įmanoma.
„Pavyzdžių – labai daug. Mes geriam ajurvedinę arbatą, užsikabiname jogos etiketę, yra išaugusi Vakarų ezoterika arba Rytų kultūra. Tikslas – paprastas, žmogus nori būti sveikas ir laimingas“, – sakė A.Valkauskas.
Kalbėdamas apie laimę A.Valkauskas klausė, ar šiandieninis žmogus turi mąstymo atsparos tašką: „Nebeturime mąstymo atsparos taško. Žmonės atranda vudu, spiritizmą.
Tolerancija ir meilė yra visai skirtingi dalykai.
Kiek Lietuvoje dabar raganų, burtininkų, būrėjų? Registrų centre registruotų yra 2,5 tūkstančio, o tų, kurios nemoka mokesčių, tai dar daugiau, ko gero. Čia tik pavyzdys.
Žmonės ieško gilesnio dvasingumo, kad paliestų jų širdis. „Naujasis amžius“ taiko į kasdienį gyvenimą, filosofijas, medicinos ir psichiatrijos sritis ir taiko labai stipriai.
Kodėl? Nes žmogui norisi išsispręsti savo problemas. Ezoterika, okultizmas jam tai siūlo.“
Užsiminė apie vienalytes santuokas
Magija, sako A.Valkauskas, nekuria kuriančios bendruomenės. Kartais žmonėms atrodo, kad bažnyčia kalba dogmatiškai arba nekalba aktualia kalba, todėl nesunku žmogui pradėti ieškoti atsako ten, kur jis tiksi rasti.
„Labai daug sudėtinių dalių veikia žmones. Nutrūkusios tradicijos pakeitė žmonių mąstymą.
Jei prasidėjus Sąjūdžiui, maždaug prieš 30 metų, būtume pasakę apie vienalytes santuokas. Kas būtų? Tokį žmogų būtų išvežę į ligoninę. O šiandien kalbame apie toleranciją.
Įvyko daug dalykų, kurie paveikė mąstymą, ir jaunimui daug kas atrodo visai kitaip“, – kalbėjo A.Valkauskas.
Pasak kunigo, labiausiai žmogų keičia labai stiprus individualizmas, greitas noras laimingai gyventi, dingusi asmeninė atsakomybė.
„Tolerancija ir meilė yra visai skirtingi dalykai. Tolerancija nekalba apie atsakomybę, ji tik leidžia mums gyventi taip, kaip norime“, – sakė kunigas.
Mokymuose – intuicija ir potyriai
Viešoje erdvėje nestinga įvairiausių kvietimų į mokymus bei seminarus, kuriuose akcentuojami intuicija ir potyriai.
„Kuo „Naujasis amžius“ yra blogai? Jis veda prie manipuliacijų. Psichologija, psichoterapija „Naujajame amžiuje“ buvo iškelta į religijos lygmenį, neteisėtai, nesveikai žadant žmogui visišką vidinį dieviškumą ir panašiai. Aš nekalbu apie visą psichologiją, bet apie tam tikras kryptis ir sritis.
Nesprendžiamas žmogaus gyvenimo pabaigos klausimas, o atsivėrė kelias reinkarnacijoms ir panašiems dalykams, dingsta asmeninė atsakomybė“, – sakė A.Valkauskas.
Pasak kunigo, labiausiai žmogų keičia labai stiprus individualizmas, greitas noras laimingai gyventi, dingusi asmeninė atsakomybė.
Dar viena populiari sritis – kai per sapnus ir meditacijos formas galima išvysti, anot kunigo, tariamus savo praėjusius gyvenimus.
„Psichologija taip pat tapo svarbiu „Naujojo amžiaus“ bruožu. Polinkis supinti psichologiją ir dvasingumą atsirado jau seniai. Šiandienos žmogus nori kontroliuoti situaciją, būti laimingas bet kokia kaina“, – kalbėjo A.Valkauskas.
Dėl mūsų bėdų kalti protėviai?
Nemažai laiko A.Valkauskas skyrė Berto Helingerio konsteliacijų metodui, Lietuvoje taip pat yra taikančių šią praktiką.
„Psichologai ir mokslininkai tai vertina nevienareikšmiškai ir kaip šarlatanizmą. Tai šamanizmas, kai įeinama į protėvių gyvenimus, tariamai jie tvarkomi, „suklijuojami“. Ir taip neva pasikeičia protėvių amžinasis gyvenimas, o tada susitvarko ir čia esančių žmonių“, – aiškino A.Valkauskas.
Už mirusius turime melstis, bet ne juos gydyti. Kaip tu išgydysi lavoną?
Kunigas pasakojo, kad net kai kuriose bažnyčiose tapo populiaru melstis už genealoginį medį.
„Sako: pasimelskime už mūsų genealoginio medžio išgydymą. Trisdešimt dienų kalbėk maldą už savo protėvius, ir viskas tavo gyvenime susitvarkys. Kas tai yra genealoginio medžio gydymas? Tai paralelė su tuo, ką daro Helingeris: nueiti į protėvių pasaulį, suklijuoti jų santykius, ir tada mes gražiai ir laimingai gyvensim.
Už mirusius turime melstis, bet ne juos gydyti. Kaip tu išgydysi lavoną?“ – sakė kunigas.
Žmogui svarbu suprasti tai, kad už savo paties gyvenimą ir elgesį didžiąją dalimi jis atsakingas pats, o be žmogaus pastangų neveiks jokios maldos.
Gyvenimas – kaip uždavinys
Didelė dabartinio žmogaus problema – jis nesijaučia atsakingas už savo klaidas.
„Kas griauna žmogaus asmenį? Apsirijimas, paleistuvystė, godumas, rūstumas, liūdesys, nuobodulys, puikybė, pavydas ir išdidumas.
Mūsų laikų žala yra tai, kad neturime principų, kaip ugdyti save kaip vidinį žmogų, neturime dorybių ugdymo praktikos“, – kalbėjo kunigas.
Pasak A.Valkausko, visų pirma žmogus turi mokytis dvasinio gyvenimo, o ne psichologinio: „Ir tai bėda, nes niekas mūsų šito nemokė. Turime pradėti beveik nuo nulio.“
Šiandienos žmogus nori kontroliuoti situaciją, būti laimingas bet kokia kaina.
Kunigas kalbėjo, kad žmonės dažnai maišo sąvokas. Pavyzdžiui, nuolankumą, kuris iš tiesų yra nuolankumas tiesai, bet ne „buvimas skuduru“.
„Ir reikia nepasiduoti manipuliacijoms. Kai sako: tu pasiaukok įmonei, kurioje dirbi. Mokėk algą, tai aukosiuosi“, – juokavo kunigas.
Kunigas visiems patarė nepamiršti, kad gyvenime labai svarbu mylėti save. „Tik meilę sau reikia suprasti ne taip, kad mylėsiu save kaip mažas vaikas, gulėdamas lovoje valgysiu ledus.“
Kalbėdamas apie paklydimus kunigas pabrėžė, kad gyvenime nedaryti didžiųjų nuodėmių gali kiekvienas: niekas neliepia vogti, žudyti ir sulaužyti ištikimybę.
„Gyvenimą žmogus gauna kaip uždavinį“, – sakė A.Valkauskas.
