Pokalbiui su Dainiumi susitinkame saulėtą dieną Bernardinų sode. Su mylimąja Simona jiedu jau beveik metus yra persikėlę už Vilniaus, todėl iškart atkreipia dėmesį į miesto šurmulį. Pasak Dainiaus, čia pilna skubančių ir nerimaujančių dėl rytojaus.
Ar galima nuo to apsisaugoti? „Žinoma, žmogaus teisė rinktis, ką įsileisti į save“, – atsako Dainius, pabrėždamas, jog tai nėra lengva užduotis, todėl daugelis žmonių taip ir nugyvena vargdami ir neišsivaduodami iš aukos sindromo.
– Dvasingumo, sąmoningumo paieškos dabar ypač aktualios, tiesa, neretai tokius pasirinkimus lydi patirti sunkūs išgyvenimai. Jūs teigiate, kad nuo penkerių pradėjote sąmoningai ieškoti gilesnio ryšio su Dievu. Kaip tai nutiko?
– Natūraliai. Mano vaikystė buvo labai gera, augau su mylinčiais ir globojančiais tėvais. Pasaulis atrodė gražus, viskas buvo įdomu, bet neapleisdavo jausmas, kad yra kažkas daugiau. Tai labai gundė.
Vėliau suvokiau, jog Dievas yra absoliuti viską kurianti energija, kuri sudėlioja ir žemės taisykles. Jei aš tas taisykles teisingai suprantu ir pagal jas gyvenu, esu laimingas. Juk Dievas mus visus myli vienodai, tai apibrėžia ir karmos dėsnis: klaidingi veiksmai duoda skausmingą atoveiksmį, o teigiami – gerą.
– Nuo septynerių mokėtės įvairių Rytų kovos menų, o nuo dvidešimties pradėjote jų mokyti kitus. Kaip tokia patirtis jus formavo?
– Nuo pat mažens kiekvieną naktį sapnuodavau kovos menus, treniruotes. Pradėjęs juos praktikuoti, jau daug ką mokėjau, jaučiau tam tikrą tęstinumą, todėl tiesiog tobulinausi toliau.
Kaip vyrui, ši patirtis buvo labai naudinga, nes stiprino vyriškumą, pasitikėjimą savimi, situacijos atpažinimą – kaip joje elgtis ir ją valdyti.
Tuo metu intuityviai atėjo ir domėjimasis kvėpavimo technikomis, kadangi kovos menuose, norint pasiekti aukščiausią lygį, svarbiausia gebėti tinkamai kvėpuoti. Jausdavau, kad jei tinkamai valdau kvėpavimą, jėgų atsiranda dvidešimt kartų daugiau.
– Taigi nusprendėte gilintis į kvėpavimo technikas?
– Vienas žmogus mane supažindino su pranajamos technika. Iki tol neturėjau informacijos apie tai, nors ji buvo šalia, bet kai nusprendžiau keisti gyvenimo kelią, atsivėrė didžiuliai žinių šaltiniai.
Taigi visiškai pasinėriau į šios technikos studijas – ir teoriškai, ir praktiškai. Pajutau, kad kvėpavimas nėra tik fizinis judesys – jis plečia sąmonę. Tai buvo tarsi stebuklas. Supratau, kad tai yra didžiulė vertybė, kuria reikia dalintis su kitais žmonėmis, kad būtų mažiau piktų, ligotų. Juokauju, kad esu didelis egoistas: noriu, kad aplink mane būtų šviesūs žmonės.
– Kalbant apskritai, kas yra taisyklingas kvėpavimas? Ar mes mokame tinkamai kvėpuoti?
– Taisyklingas kvėpavimas yra kaip kūdikio: giliai įkvepi ir visiškai iškvepi, atsipalaiduoji. Mes gimstame gerai kvėpuodami, tačiau augdami patiriame daug streso, kuris išbalansuoja kvėpavimą ir jis tampa menkavertis. Nekreipdami dėmesio į kvėpavimą, mes tiesiog pamirštame, kaip taisyklingai tai daryti.
Gali būti sunku suvokti, bet taisyklingas kvėpavimas padeda išvengti daugybės problemų. Tarkime, patyriau darbe stresą ir apėmė bloga savijauta. Jei moku ją „iškvėpuoti“, tampu laimingas, jei netaisyklingai kvėpuoju, sunkiau suvaldau blogą savijautą, ji „nusėda“, organizmas yra užnuodijamas emociniais toksinais, o po kurio laiko gali pasireikšti liga.
– Kuo pasižymi pranajamos technika?
– Kvėpavimo metodikų yra tūkstančiai, bet visos jos veda to paties link – laisvės. Skirtumas tas, kad vienos yra lengvesnės (pvz., jogos užsiėmimuose atliekami kvėpavimo pratimai), kitos – sudėtingesnės, skatinančios stipresnį apsivalymą.
Pranajama sanskrito kalba reiškia gyvybinės energijos įkvėpimą. Tai sąmoningo kvėpavimo technika.
Beje, netgi naujos kartos psichoterapeutai savo darbe pradeda naudoti pranajamos techniką.
– Kaip pasireiškia pranajamos poveikis?
– Tai yra viena iš stipriausią poveikį turinčių kvėpavimo technikų: labai smarkiai pasikeičia žmogaus požiūris į gyvenimą, žmogus tampa pozityvesnis, atsikrato baimių, kaltės, pykčio.
Juokauju, kad esu didelis egoistas: noriu, kad aplink mane būtų šviesūs žmonės.
Pirmiausia, darydamas kvėpavimo pratimus, pradedi atskirti gyvybinę energiją nuo oro ir, atitinkamai, išmoksti daugiau jos įkvėpti. Pajauti, jog turi daugiau energijos, o tam, kad išgyventum, reikia mažiau išorės išteklių (maisto, miego).
Kai mes prisisotiname gyvybinės energijos, ji atpažįsta problemines vietas ir jas valo, o lygiagrečiai besiplečianti sąmonė paaštrina intuiciją ir taip leidžia atrasti ieškotus atsakymus, išsklaido dvejones. Pavyzdžiui, vieni suvokia, kaip bendrauti su partneriu, kitiems išaiškėja, kur investuoti ar su kokiu žmogumi kurti verslą. Vienas mano studentas po pranajamos sesijų suprato, kad gali įgyvendinti visus savo norus. Viskas priklauso nuo interesų.
Visgi dažniausiai žmonės pasirenka tokias praktikas priversti sunkių aplinkybių; vėliau stebisi, kai tinkamai kvėpuojant pradeda „tvarkytis“ tiek fizinės, tiek emocinės problemos.
– Kaip manote, kokios šių dienų visuomenės problemų priežastys?
– Savo praktikoje susiduriu su įvairiais atvejais: pradedant vėžiu, baigiant nelaiminga meile, partneryste. Esu tikras, jog visos problemos bei ligos labiausiai nulemtos mūsų psichikos, minčių, kurias įsileidžiame į save, sąmoningumo stokos. Pavyzdžiui, vieni apie gyvenimą kalba kaip apie kančią, o kiti jaučiasi laimingi: dažniausiai tai priklauso ne nuo aplinkybių, bet nuo požiūrio.
Sveiką žmogų gali pažinti iš minčių kokybės – kuo jis pozityvesnis, tuo švaresnis. Jei yra užterštas, turi daug abejonių, įtarimų, patiria kitų blogų emocijų, nes neturi atsparumo išorės dirgikliams. Vėliau prasideda fiziniai sutrikimai – odos problemos, sutrikęs tuštinimasis, prasti kraujo tyrimai ir pan.
Žinoma, keisti mintis, nusistovėjusius įpročius yra sunku, todėl dažnai žmonės inertiškai nugyvena sunkų ir pesimistišką gyvenimą. Bet jei žmogus nuoširdžiai nori ir pasirenka siekti geresnio gyvenimo, patiki stebuklo galia, anksčiau ar vėliau jam pasiseka, priklausomai nuo vidinės stiprybės.
Šiuo atveju kvėpavimo praktika sukuria grandininę reakciją: išsivalo mintys, prasiplečia sąmonė, kitu kampu pamatai savo gyvenimą, galimybes. Ir tame naujo požiūrio taške suvoki, jog turi galią rinktis: pavyzdžiui, atsisakai nesveiko maisto, nes supranti, kad jis apsunkina, vengi neigiamų minčių, nes žinai, kad pozityvios mintys padeda žvaliau jaustis, daugiau nuveikti.
Sąmoningas žmogus suvokia, kad gali būti nuolatos laimingas ir kad tos gyvenimiškos provokuojančios situacijos tėra tik pamokos, kurias gali išspręsti ir žengti toliau net nesusigadindamas nuotaikos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Norvegijos psichiatras F.Skarderudas: reikia susitaikyti, kad gyvenimas yra sunkus
– Jūs taip pat vedate atsiskyrimus, kuriuose pasninkaujama. Papasakokite daugiau, kaip tai veikia?
– Visada ateina laikas, kada žmogui reikia „išsigryninti“. Kai žmogus nuolat būna visuomenėje, jis gali pamiršti save, savo tapatumą. Visiems žmonėms būtų labai sveika retkarčiais bent savaitei atsiskirti nuo rutinos, pabūti gamtoje.
Mūsų taikomas metodas – savaitę trunkantis sausas pasninkas (be maisto ir vandens), derinant su pranajama. Tuo metu labai stipriai valosi toksinai (tiek emociniai, tiek fiziniai – nuo užteršto maisto ir oro, sunkiųjų metalų). Šis metodas labai išgrynina sąmonę ir atveria laimės šaltinį.
Žinoma, tokiam atsiskyrimui reikia tinkamai pasiruošti. O badavimas kartą per savaitę, geriant tik vandenį, yra tobulas variantas daugeliui žmonių. Jau po 5 savaičių galima pajusti teigiamus pokyčius.
Deja, Vakarų medicina ir farmacijos verslas labai sunkiai pripažįsta pasninko naudą, bet galbūt ateityje tai pasikeis ir vaistinėse ligoniams siūlys pasninkauti. Netgi 2016 m. Nobelio premija medicinos srityje buvo skirta japonų mokslininkui, įrodžiusiam autofagijos (natūralaus regeneracijos proceso – 15min) mechanizmus ląstelėse. Tai jau didžiulė pergalė.
– Ką dar patariate žmonėms, norintiems gerai jaustis, būti sveikiems ir laimingiems?
– Žmogui būtinas judėjimas, todėl labai svarbu kasdien palaikyti fizinį aktyvumą, tik reikia pasirinkti veiklą, kuri teiktų malonumą. Visgi efektyviausias mankštinimosi būdas yra ėjimas, kadangi taip pasikrauname itin daug gyvybinės energijos, atsipalaiduojame.
O jei vaikštai gamtoje ir tinkamai kvėpuoji – rezultatas stulbinamas. Manau, jei visi žmonės kasdien praeitų bent 5 km gamtoje, labai pagerėtų visuomenės būklė – tiek finansiškai, tiek emociškai.
Visuomenėje vis dar gajus sovietinis mąstymas, kad kažkas kažką už mane turi padaryti.
Taip pat emocijas padeda valdyti menas (piešimo terapija), mėgstamos muzikos klausymas, dainavimas. Tik svarbu atrasti tinkamą mokytoją, tinkamą techniką.
Iš tiesų žmogus yra socialinė būtybė ir sveikiausia jam būti geroje kompanijoje. Tinkami žmonės aplink yra ir pavyzdys, ir palaikymas; jie padeda išlaikyti švarias mintis, ramų protą.
Kita vertus, nors žmonės visada ieško vietos po saule, kad gerai jaustųsi, svarbu atminti, kad niekas tavimi nepasirūpins – tik tu pats. Visuomenėje vis dar gajus sovietinis mąstymas, kad kažkas kažką už mane turi padaryti. Taip nėra, kiekvienas esame atsakingas už save, nes tik šiandiena kuria rytdieną.
