Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

L.Kiškūnė apie didžiąją savo gyvenimo meilę, mokyklą ir galimybę keliauti laiku

„Rinkdamasi unikalų kelią, vieną vertus, tampi išskirtine, matoma, kita vertus, dažnai esi nesuprasta, nepataikanti į masinį skonį“, – atvirai dėsto parfumerė L.Kiškūnė.
Laimė Kiskūnė
Laimė Kiškūnė / Asmeninio arch.nuotr.

Dirbti su kvapais, anot jos sudėtinga ir sunku, nes tai reikalauja didžiulės koncentracijos.

„Nelengva kurti ir dirbti su nematoma, nuolat kintančia, tiesių trajektorijų nepripažįstančia medžiaga. Kvapai kaip kvantinė mechanika, kurioje tikrovės egzistavimas aprašomas tik matematinėmis formulėmis“, – pripažįsta šiuo metu tarp Pietų Indijos, Prancūzijos ir Vilniaus kurianti parfumerė.

Asmeninio arch.nuotr./Laimė Kiškūnė
Asmeninio arch.nuotr./Laimė Kiškūnė

– Laime, vedate uoslės lavinimo mokymus, kvepalų ir kvapų dirbtuves, parfumerių kursus. Aromaterapijos srityje dirba nemažai jūsų pačios mokinių: vieni moko aromaterapijos, kiti kuria kvepalus. Tuo metu jūs ėmėte kurti tinklalaidę apie kvapus. Kodėl jums tai svarbu?

– Visa mano edukacinė veikla ir tinklalaidė, ir prieš porą metų su dviem kolegomis transliuota „Kvapų radija“, ir „Hortus apertus“ kolektyvinė olfaktorinė veikla atsirado iš poreikio turėti bendraminčių, suburti bendruomenę, kuri domisi panašiais dalykais, mane įkvepia, skatina, motyvuoja. Ir šiaip nesu one man show.

Man labai patinka dirbti grupėje, nesvarbu, ar aš joje esu edukatorė, mokytoja, ar tiesiog viena iš dalyvių. Grupė tai toks organizmas, sudėtingoji sistema, kurioje vyksta spontaniški kūrybiniai procesai, kurie pasiūlo netikėčiausių idėjų, kvapnių kompozicijų, iš kažkur atplaukęs kvapas ar žodis atkreipia dėmesį į kažkokią mažą detalę, kitaip tariant, sukuria terpę tolimesniam olfaktoriniam vyksmui, ar tai būtų nauji kvepalai, ar interjero kvapas, ar kvapų meno kūrinys, ar tiesiog įdomi mintis apie kvapą.

Kaip kvapai veikia mūsų savijautą ir psichologinę būklę?

– Daugelis profesionalių specialistų, gydytojų, tyrinėtojų ir tiesiog aromaterapeutų naudodami eterinius aliejus savo darbe liudija savo asmenine patirtimi matę, kaip tūkstančių žmonių veidus nušviečia atkuriamos savasties sukrėtimai vien įkvėpus malonaus eterinių aliejų kvapo.

Aš taip pat savo akimis esu tokių transformacijų mačiusi, kas nutinka su žmogumi, kai jis įkvepia rožių eterinio aliejaus kvapo, ar pradeda naudoti natūralią kosmetiką su šlamučiais ar frankincensu.

Tiesiog mane pačią tos metamorfozės kas kartą nustebina, kai aš neatpažistu žmogaus, kurį mačiau prieš dvi savaites, nes jo oda taip išgražėja ir spindi, kad atrodo prieš tave kitas žmogus. Nuo poros, atrodytų, paprasčiausių priemonių: kokio nors čampakų hidrolato ir rožių kremo. Bet tos priemonės nėra paprastos savo esme. Jos nėra rinkodarinės, todėl „paprastos“.

Kvapus jaučiame labai giliai. Inhaliuoti eterinius aliejus ar juos įmasažuoti techniškai gana paprasta, tačiau jų poveikis žmonėms, siekiantiems kūno, proto ir psichikos/dvasios pusiausvyros ar jų sutrikimų gydymo yra netgi labai nepaprastas – tai iš tiesų transformuojantis poveikis.

Atrodytų, tokio įprasto botaninio kvapo akivaizdoje galima įgauti galimybę atsiverti, pakeisti nusistovėjusius jutimų stereotipus ir persiorientuoti į naują horizontą. Dėl tiesioginio ryšio tarp uoslės ir viduriniųjų smegenų galima atverti vidinius atminties ir emocijų užkaborius ir tuo pat metu giliai suvokti dabarties akimirką; įžiebti dabarties pojūtį.

Eterinių aliejų terapija ar aromaterapija pasižymi transformuojančiomis savybėmis, kurias pripažįsta visi, kurie susiduria su eterinių aliejų galia. Natūralioji parfumerija kaip bonusą irgi turi tokį poveikį.

Asmeninio arch.nuotr./„Undaprisca“ kvepalai
Asmeninio arch.nuotr./„Undaprisca“ kvepalai

Esate minėjusi, kad jūsų kuriami kvepalai pasiekia prancūzų įmones, ar tai reiškia, kad vis rečiau matysime jus Lietuvoje?

– Taip, prancūzų įmonės užsako sukurti joms kvepalų. Bet jokiu būdu nekeliu sau tikslo rečiau būti Lietuvoje. Bus labai sunku, jei turėsiu visam išvykti. Net nenoriu apie tai galvoti. Norėčiau čia leisti pavasarius, vasaras ir rudenius.

Gal nebent žiemą išskristi į šiltesnius kraštus. Bet taip susiklostė gyvenimas, kad šiuo metu keliauju tarp trijų taškų – Pietų Indijos, Prancūzijos ir Vilniaus.

Mano amžiuje darosi nelengvas toks nomadiškas gyvenimas. Pagrindinė mano veikla šiuo metu yra kvepalų kūrimas ir kiti kvapnūs produktai. Dar kuriu kosmetikos produktus.

Savo veiklos nebesieju su kuria nors konkrečia šalimi. Per savo gyvenimą supratau, kad kvapai neturi sienų.

Į mano kolekciją jie atkeliauja iš viso pasaulio. Aš pati niekaip negaliu nugalėti troškimo pažinti vis naujus kvapo šaltinius, t.y. naujus regionus, kuriuose auga aromatiniai augalai.

Nebūtina juos pulti distiliuoti ar kitaip ekstrahuoti, bet Altajaus pievos ar Aurovilio (Tamilnadas) tvenkiniuose augančių baltųjų lotosų ar orange jasmine (liet. švelniųjų murėjų) kvapai yra tiesioginis įkvėpimo šaltinis, kaip ir marginto šilko ar siuvinėto kašmyro tekstūra. Liesdama ją jaučiu nuostabų kvapą...

Lietuvoje esate savotiška aromaterapijos mama, tam skyrėte daug laiko, jėgų, sukūrėte verslą. Ar matote įvykusį pokytį visuomenėje? Gal žmonės renkasi natūralesnius kvapus, gal vadovaujasi kitais atrankos kriterijais? O gal tai aktualu tik nedidelei daliai visuomenės? Dalis ir toliau kvėpinasi sintetiniais kvepalais.

– Aromaterapija nėra tiesiogiai susijusi su kvepalais. Ji visų pirma yra susijusi su sveikatinimu.

Manau, kad pokytis nuo 2000-ųjų pradžios įvyko didžiulis. Atsirado didelė aromaterapijos vartotojų bendruomenė. Pažiūrėkit, jau įstatymai leidžiami, norint sureguliuoti aromaterapijos gamintojus, paslaugų teikėjus, eterinių aliejų srautus ir pan.

Asmeninio arch.nuotr./Laimės Kiškūnės kvapų studija
Asmeninio arch.nuotr./Laimės Kiškūnės kvapų studija

Pakankamai didelė visuomenės dalis yra ne tik aromaterapijos vartotojai, bet ir išprusę vartotojai, žinantys, kam ir kodėl jiems reikalingi eteriniai aliejai.

Per savo veiklos jau beveik 20-metį esu paskaičiusi paskaitų dešimtims tūkstančių klausytojų.

Pradėjau 2004 m. nuo mažo klausytojų ratelio, kurį suorganizavo viena mano smalsi kvapams ir naujiems dalykams draugė, ir štai šiuo metu skaitau platų, profesionalų holistinės aromaterapijos kursą, kuriame dalyvauja rimti, patyrę klausytojai. Šitas kursas man pačiai yra kaip mano aromaterapinės veiklos apibendrinimas.

Esate minėjusi, kad aromaterapijos mokymai atima iš jūsų galybę laiko, energijos ir jėgų, bet negalite sustoti, nes vis matote prasmę: „Ši sritis greitai vystosi, yra labai veržli, naujoviška, nuolatos vyksta tyrimai, atradimai. Dalintis žiniomis man labai patinka, nes, matyt, dalindamasi gaunu ir sau.“ Ko gaunate? Kokie mainai įvyksta?

–Taip. Kaip minėjau, skaitau didžiulį 16 pamokų kursą, kuriam parengti man prireikė beveik dvejų metų įtempto darbo. Šitas kursas skirtas esmingam aromaterapijos žinojimui.

Džiaugiuosi, kad atsiranda žmonių, pasiryžusių susipažinti su aromaterapija giliai ir iš esmės. Ir žinau, kad prabėgs keleri metai ir aromaterapijos mokslas vėl bus pažengęs ir vėl bus naujos informacijos, naujų tyrimų.

Ypač efektyvūs eteriniai aliejai prie onkologinių susirgimų, paliatyvinėje medicinoje, prie atminties ir kognityvinių sutrikimų, turiu galvoje Alzheimerį. Todėl natūralu, kad šiose aktualiose srityse atliekama nemažai tyrimų.

Ką gaunu dalindamasi žiniomis?

Pasitenkinimą, kad geri dalykai plinta, kad žmonės juos pamėgsta, įvertina ir kad kartu su visa pasauline aromaterapine bendruomene, kuri negalėtų veikti be eterinių aliejų gamintojų, prisidedu prie tos itin svarbios aromaterapijos grandies išlikimo.

Pirkdama tiktai itin kokybiškus, nesuklastotus eterinius aliejus tiesiai iš gamintojų ir mokėdama jiems sąžiningą kainą tiesiogiai padedu tiems žmonėms išlikti.

Istoriniai kvepalai iš tiesų padeda įkvėpti epochas ir netgi jomis kvepėti.

Šitą amatą stipriai naikina visa ta sintetinė parfumerijos pramonė, kuri, jei remtis Christophe‘o Laudamielio žodžiais, naudoja vos 1 proc. natūralių substancijų šiuolaikiniuose kvepaluose. Ir tikrai ne dėl to, kad sintetinės medžiagos geresnės už natūralias, o dėl to, kad jos daug kartų pigesnės.

Elektroninėje parduotuvėje undaprisca.com siūlote įsigyti istorinių kvepalų. Kokia jų sukūrimo istorija ir kuo jie ypatingi?

– Istorinė parfumerija yra mano didžioji meilė, mokykla, galimybė keliauti erdve ir laiku. Nežinau kaip jums, bet man be galo įdomu, kaip žmonės jautė pasaulį, kokius kvapus jie mėgo ir kodėl jie juos taip labai mėgo Mesopotamijoje - senojoje Sirijoje ar Babilone, faraonų Egipte, antikinėje Graikijoje ar Romos imperijoje.

Gyvas, tiesioginis santykis su tų laikų kvapiosiomis substancijomis dirbant su istorinių kvepalų rekonstrukcijomis yra panirimas į tą pasaulį.

Žinoma, tam reikia sukaupti nemenką archeologinę, egiptologinę, etnobotaninę biblioteką, surasti Teofrasto, Plinijaus Vyresniojo, Dioskorido ar Alkindo veikalus ir juos išsiversti, kad suprastum, kokios aromatinės medžiagos galėjo būti naudojamos, kokiais būdais jos buvo gaunamos, kokiais būdais buvo maišomi vieni ar kiti kvepalai, kokios buvo tų kvepalų formulės ir jų proporcijos.

Esu atkūrusi vieną seniausių žinomų kvepalų formulių Cyprinum. Manoma, kad šių kvepalų istorija galėjo prasidėti net prieš 4000 metų.

Kita labai įdomi formulė yra Myrtinum kvepalai, kurie yra „jaunesni“ už Cyprinum maždaug 500 m. T.y. jie galėjo pasirodyti faraonės Hačepsutos laikais, nes jos aistra buvo augalai ir ypač mirtos. Cyprinum kvepalų pagrindą sudaro itin įdomaus kvapo cypros (henos sėklų) ataras, o Myrtinum jau yra kita epocha – kvepalai grakščiai prieskoniškai gėliški su medaus ir žalumos gaidomis. Jų esmę sudaro mirta, sumaišyta su lelijomis, ajerais ir paskaninta medumi.

Šie kvepalai iš tiesų padeda įkvėpti epochas ir netgi jomis kvepėti.

Kokių kvapų hidrolatus patartumėte rinktis kaitrioms vasaros dienoms siekiant vėsinančio, gaivinančio poveikio? Asmeniniai mano atradimai būtų mėtos, mirtos, rožės. Tikiu, kad variantų esama ir daugiau.

– Puikūs jūsų pasirinkimai. Tai iš tiesų gaivinantys, vėsinantys hidrolatai. Šiaip bet kuris gėlių vanduo gaivins, vėsins, nuplaus prakaitą ir dulkes. Ir lengvai tonizuos odą. Oda po tokios dulksnos labiau spindi, yra gaivesnė, skaistesnė. Na, ir kvapas prideda malonumo.

Pačiais universaliausiais pripažįstami rožių ir kraujažolių hidrolatai. Jie subalansuoja bet kurį odos tipą. Todėl ypač malonūs sausaodžiams. Riebesnei, porėtai, pabertai odai itin tinka sibirinių kėnių, italinių šlamučių, rozmarinų vandenys.

Jus gali maloniai nustebinti pelargonijų hidrolatas, jis turi realiai atvėsinantį poveikį ir ypač geras drėkinančias savybes. Ir tinka beveik visiems odos tipams.

Kaip jūsų veikla keitė jus pačią? Jei lygintumėte su ta diena, kai nėrėte į kvapų ir substancijų pasaulį?

– Kvapų pasaulyje esu seniai, nuo pat vaikystės. Galima sakyti, kiek save pamenu, gyvenu su kvapais – ir realiais, ir įsivaizduojamais.

Be abejo, pradėjusi tiesiogiai dirbti su kvapais išmokau be galo daug naujų dalykų.

Visų pirma išmokau vertinti, atsirinkti geriausias, kokybiškiausias kvapiąsias substancijas, sužinojau daug technologinių dalykų, teko daug keliauti po visą pasaulį atsirenkant medžiagas savo kolekcijai ir darbams, susipažinau su tikrais kvapų kolekcionieriais ir geriausiais kvapų ekspertais, išmokau parfumerijos amato ir technologijų.

Labiausiai natūraliosios parfumerijos vystymąsi stabdo kvapų raštingumo nebuvimas ir sintetinės parfumerijos klišės: kvepalai turi „laikytis“ dienomis, mėnesiais, sukurti šleifą, t.y. okupuoti visą erdvę ir t.t.

Mokausi nuolatos, atrandu naujus aromatinius lobius ir, atrodo, jie niekada nesibaigs.

Tie visi dalykai, be abejo, keičia, ugdo. Dėmesys aromatams padidina dėmesį bet kuriuo pojūčiu gaunamai informacijai, jautrumą detalei ir visumai. Darbas su kvapais yra sudėtingas, sunkus, reikalaujantis didžiulės koncentracijos.

Nelengva kurti ir dirbti su nematoma, nuolat kintančia, tiesių trajektorijų nepripažįstančia medžiaga. Kvapai kaip kvantinė mechanika, kurioje tikrovės egzistavimas aprašomas tik matematinėmis formulėmis.

Kaip manote, ko reikia parfumeriui, kad jį lydėtų sėkmė?

– Turbūt būti gimus po laiminga žvaigžde... (pašnekovė šypteli).

O jeigu rimtai, tai be galo daug darbo, milžiniškų ir nuolatinių investicijų į lavinimąsi, žinias, plius reklamą, žinomumą, na, ir šiek tiek talento. Kas metai į rinką išleidžiama kone apie 4 tūkst. naujų pavadinimų kvepalų.

Žinoma, kad iš jų tik keli liks žmonių atmintyje ir išgyvens, bet tokioje jūroje sunku nepaskęsti net ir kuriant labai gerus kvepalus, ypač kol esi mažas ir nežinomas.

Asmeninio arch.nuotr./Laimė Kiškūnė
Asmeninio arch.nuotr./Laimė Kiškūnė

Ar pati jaučiatės sėkmės lydima? Iš šalies jūsų kelias atrodo labai unikalus, kryptingas. Kas sudėtingiausia juo einant?

– Man pačiai atrodo, kad nesu labai fortūnos numylėta. Bet gimdama šioje žemėje esu gavusi užsispyrimą ir tikėjimą tuo, ką darau. Gal dar šiek tiek talento.

Rinkdamasi unikalų kelią vieną vertus tampi išskirtine, matoma, kita vertus, dažnai esi nesuprasta, nepataikanti į masinį skonį, o tai jau susiję ir su finansiniais dalykais.

– Išskirtinumas ir unikalumas negarantuoja finansinės sėkmės, dažniau atvirkščiai. Nes publika neturi vertinimo kriterijų tavo darbams. Žmonėms įprasta vaikščioti pramintais takais. Tai jums atsakymas į klausimą, kodėl kuriu bendruomenes.

Kokios perspektyvos laukia autorinės parfumerijos? Lietuvoje? Už jos ribų? Su kokiais iššūkiais ji susiduria šiandien?

– Turint galvoje politinį ir visuomeninį iškastinio kuro naudojimo pakeitimo į atsinaujinančius šaltinius kursą, manau, kad visų natūralių produktų, taigi ir natūraliosios parfumerijos perspektyvos geros ar bent turėtų būti geros.

Bet iššūkių irgi yra į valias. Labiausiai turbūt natūraliosios parfumerijos vystymąsi stabdo vertinimo kriterijų trūkumas ir apskritai kvapų raštingumo nebuvimas.

Natūralioji parfumerija vertinama pagal sintetinės parfumerijos standartus ir klišes: kvepalai turi „laikytis“ dienomis, mėnesiais, sukurti šleifą, t.y. okupuoti visą erdvę ir t.t.

Žinoma, kad dauguma natūralių kvapiųjų medžiagų nesukurs nei tokios nenormalios trukmės, nei tokio neišnaikinamo stabilumo, nei okupuos erdvę, lyginant su sintetinėmis molekulėmis.

Natūralių substancijų grožis visai kitkame – jų kisme, daugiasluoksniškume, gilume, švelnume, trapume. Bet, norint tai perskaityti, išgirsti, užuosti ir tuo mėgautis, reikia turėti bent minimalų olfaktorinį raštingumą.

Kita didelė problema ta, kad žodžiai „botaninė“, „natūrali“ yra tapę rinkodaros įrankiu.

Ypač žodžiai „botaninė parfumerija“ reiškia dievai žino ką. „Botaniniais” kvepalus vadina ir tas parfumeris, kuris į juos įdėjo vos kelis proc. natūralių augalinės kilmės medžiagų.

Todėl kūrėjams, kurie siūlo 100 proc. natūralią ar netgi botaninę parfumeriją labai sunku konkuruoti rinkoje su tokiais pusiau „botaniniais“ kvepalais.

Nors egzistuoja ir objektyvūs iššūkiai – gana aukšta natūralių aromatinių medžiagų kaina ir riboti aukštos kokybės natūralių substancijų resursai.

Gal turėtumėte patarimų, kaip išsirinkti sau tinkantį aromatą? Kas asmeniškai jums gelbsti? Kas šiuo metu yra jūsų favoritas? Gal net ne vienas?

– Galiu pasidalinti tuo, ką sako antropologai apie kvepalų pasirinkimą.

Jie sako, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp kvepalų ir žmogaus kūno kvapo. Jeigu patys renkamės kvepalus, tai juos renkamės kaip papildančius mūsų kūno kvapą.

Yra tyrinėtas ryšys tarp žmogaus savijautos ir jo paties pasirinktų kvepalų ir dovanotų ar kito žmogaus parinktų kvepalų.

Jei žmogus kvepalus pasirenka pats, jie jam sukelia daug malonesnius jausmus ir netgi skatina biologinius signalus.

Antropologai sako, kad kvepalai sąveikauja su kūno kvapu, o ne tik jį maskuoja, kaip daugeliu atvejų manoma.

Tyrimai rodo, kad intuityviai pasirenkame tuos kvepalus, kurie teigiamai sąveikauja su mūsų kūno kvapu, todėl kvepalų preferencijos yra labai individualios.

Jei žmogus kvepalus pasirenka pats, jie jam sukelia daug malonesnius jausmus ir netgi skatina biologinius signalus.

Vietoje to, kad „pakeistume“ biologinę kūno kvapo signatūrą kvepalų kvapu, iš tikrųjų mes jį stengiamės sustiprinti, pabrėžti ir papildyti. Į tai gali būti žvelgiama kaip į kūno fiziologijos ir kvepalų sinergiją.

Kas liečia asmeninius pasirinkimus, aš renkuosi ne kvepalus sau, o tuos, kurie man įdomūs savo struktūra, tekstūra, kurie suteikia kognityvinį patyrimą, renkuosi autorius, kurie man įdomūs.

Kvepalus renkuosi kaip knygas, muzikos kūrinius ar paveikslus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų