Etiketo specialistė Indrė Briedelienė pranešime žiniasklaidai sako, kad, sužinojus apie artimo ar pažįstamo žmogaus mirtį, atsisveikinti su juo gali atvykti visi, jeigu pranešime apie netektį nėra nurodyta kitaip.
„Kaip išreikšite pagarbą mirusiajam, priklauso nuo tarpusavio santykio. Nors pats laidotuvių procesas yra visiems pažįstamas ir įprastas, kiekviena šeima savarankiškai apsisprendžia dėl detalių, tvarkos ir atsisveikinimo eigos. Todėl atvykusiems svarbiausia neignoruoti ir gerbti artimųjų pasirinkimus. Visuomet mandagu ir skatintina pasiūlyti savo pagalbą. Esminė taisyklė yra pagarba gedintiems“, – pabrėžia pašnekovė.
Karolina Jancevičiūtė, Kaune esančių atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė, pasakoja, kad savo praktikoje jai dar neteko susidurti su atveju, kai velionio artimieji jaustųsi blogai, nes kažkuris konkretus žmogus apsilankė laidotuvėse.
„Tačiau atvejų, kai artimieji pasigenda kai kurių žmonių arba po laidotuvių jaučia šiokią tokią nuoskaudą, kad kažkas neatvyko pareikšti užuojautos, pasitaiko. Todėl dvejojantiems vykti į laidotuves ar ne, patarčiau turėti omenyje, kad beveik visais atvejais blogiau nuo to nebus. Atvykimas į laidotuves yra pagarbos velioniui išraiška, kurios tokiu sunkiu metu per daug nebūna“, – pataria ji.
Kada atsisveikinti
K.Jancevičiūtė pasakoja, kad gavus informacijos apie atsisveikinimą, labiau svarbu nevykti per anksti, pvz., tuomet, kai pačių artimiausių šeimos narių dar nėra arba jie būna ką tik atvykę.
„Patiems artimiausiems reikia leisti pabūti ramybėje, išjausti pirmąsias emocijas vos užėjus į salę, apsiprasti su erdve. Dažnai žmogus mirties faktą priima tada, kai pirmą kartą užeina į atsisveikinimo salę, savo akimis pamato karstą ar urną. Tai labai emocionali akimirka, jai reikia laiko. Tokiu metu gali būti sunku tinkamai išreikšti ar priimti užuojautą. Todėl, jei atsisveikinimui su mirusiuoju yra skirta ilgiau nei kelios valandos, atvykti pareikšti užuojautos rekomenduojame kiek vėliau, ne nuo pirmosios nurodytos minutės“, – pataria pašnekovė.
Patiems artimiausiems taip pat nederėtų vėluoti į atsisveikinimą, nes atvykę žmonės gali pasijausti nepatogiai.
Svarbu įvertinti aplinką
I.Briedelienė pataria, kad atvykus į atsisveikinimo namus svarbiausia – stebėti aplinką ir nepamiršti sveikos nuovokos.
„Tokių jautrių išgyvenimų fone pagrindu tampa pagarba artimiausiems – kaip jie linkę elgtis, kiek jie nori bendrauti su atvykusiais, kaip reaguoja į aplinką. Atvykus patariama kiek stabtelėti ir įvertinti aplinką. Tuomet, jei nėra didesnės žmonių grupės prie artimųjų, prieiti prie jų, išreikšti užuojautą ir išreikšti pagarbą mirusiajam. Ši tvarka gali būti ir atvirkštinė – pirmiausia pagarba mirusiajam, tuomet išreiškiama užuojauta jo artimiesiems, – pataria specialistė.
– Salėje galima būti, kiek norisi. Visgi, jei matote, kad žmonių prisirinko labai daug, geriau atlaisvinti vietą naujai atvykusiems. Būnant atsisveikinimo salėje patariama laikytis tylos, nekelti šurmulio, nekalbėti telefonu, stebėti, kaip jaučiasi aplink esantys, kad jiems nebūtų trukdoma.“
Kalbant apie norą išlaikyti rimtį ir susikaupimą, dar vienas opus klausimas – ar patartina į laidotuves ir atsisveikinimą vestis vaikus? K.Jancevičiūtė mano, kad vaikai laidotuvėse nėra tabu, ypač atvejais, kai vaikas ir velionis buvo artimi.
„Vengti vestis vaikus į atsisveikinimą tikrai nereikia. Taip jie supažindinami su liūdnomis emocijomis, jiems parodoma, kad kažko netekti ir dėl to liūdėti yra normalu. Visgi, suprantama, kad mažesniems vaikams sunku ilgą laiką laikytis rimties – pasitaiko, kad šurmulys ir žaidimai koridoriuose įsismarkauja per daug, o nuolatinis drausminimas „pabūti ramiai“ sukuria dar daugiau šurmulio. Čia viskas priklauso nuo tėvų – gerbdami kitose salėse gedinčius žmones, artimuosius ir personalą, jie turi įvertinti, kiek laiko vaikui praleisti atsisveikinimo namuose ar vėliau laidotuvėse“, – pataria pašnekovė.
I.Briedelienė primena, kad laidotuvėms derėtų rengtis juodos spalvos drabužius, tačiau sako, kad tai – nėra geležinė taisyklė.
„Kiekvienas turime laisvę patys nuspręsti, ar šios taisyklės laikytis. Reikėtų vengti itin ryškių, ekstravagantiškų derinių, kurie taptų „garsesni“ už pačią momento esmę“, – pataria I.Briedelienė.
Aukoti pinigų ar ne?
Įprasta atsisveikinant su žmogumi artimiesiems paaukoti pinigų. I.Briedelienė teigia, kad piniginė pagalbos išraiška laidotuvių kontekste yra priimtina.
„Tai geriausia daryti ne iškart atvykus, o kiek vėliau arba net prieš ar po pačių laidotuvių. Dažniausiai pasitaikanti klaida – kai atvykusieji iškart prie karsto ar urnos bando paduoti vokelius artimiesiems, kurie atsiduria nepatogioje situacijoje, nes neturi tinkamos erdvės padėkoti ir priimti „dovaną“, – situaciją apibūdina pašnekovė.
Anot jos, pagal etiketą nėra apibrėžiama, kokią sumą reikėtų skirti – kiekvienas ją įvertina pagal savo galimybes ir norus.
K.Jancevičiūtė priduria, kad atvejų, kai artimieji patys prašytų aukoti pinigų, beveik nepasitaiko. Vis dėlto piniginė auka yra gan populiari.
„Diskutuodami artimieji dažnai kelią klausimą, kaip reikėtų priimti auką, kur įsidėti įteiktą vokelį, todėl pasirenka salėje pastatyti aukų dėžutę. Pasitaiko atvejų, kai atvykusieji išreikšti užuojautą nežino, kam įteikti auką, o galbūt net nepažįsta pačių artimiausių. Tokiu atveju situaciją supaprastina aukų dėžutė. Tačiau išgirstame ir komentarų, kad tokia dėžutė salėje – lyg netiesioginis artimųjų prašymas ar reikalavimas paaukoti pinigų. Bijodami tokio vertinimo, kai kurie žmonės kategoriškai nenori salėje statyti aukų dėžutės“, – pasakoja administracijos vadovė.
Pasak eksperčių, tais atvejais, kai laidotuvėse apsilankyti nepavyksta, gražu užuojautą išreikšti kitais būdais – jie priklauso tik nuo jūsų norų ir ryšio su artimaisiais.
„Paprastai žmonės užuojautą reiškia tiek skambučiu, tiek į laidotuves nusiųsdami gėlių. Abu variantai, mano nuomone, yra tinkami. Tik vertėtų nepamiršti, kad į netektį žmonės reaguoja labai įvairiai – vieni ramiau, kiti patiria šoką, todėl patarčiau būti pasiruošus įvairioms reakcijoms ir nesitikėti išskirtinio dėmesio sau“, – sako K.Jancevičiūtė.
Dera padėkoti atvykusiems
Pagal senesnes tradicijas artimieji kviečia atvykusius pasivaišinti užkandžiais ar karštais gėrimais. Pasak K.Jancevičiūtės, ši tradicija išlieka, tačiau nebėra taip sureikšminama.
„Į atsisveikinimą paprastai atvyksta nemažai žmonių, kiekvieno svečio vaišinimas užtrunka ir artimieji daugiau laiko turi skirti bendravimui poilsio erdvėje nei gedėjimui atsisveikinimo salėje. Kai netektis itin skaudi ar netikėta, artimieji nori kuo daugiau laiko praleisti ramybėje, todėl svečiams, kurie pakviesti pasivaišinti, rekomenduojame nepamiršti laiko nuovokos ir neužtrukti geriant kavą per ilgai“, – pataria ji.
Tikrai gražus gestas būtų nepamiršti artimųjų po laidotuvių praėjus šiek tiek laiko.
Pašnekovė priduria, kad organizuojant laidotuves ir jų metu artimieji paprastai turi nemažai rūpesčių, todėl ne visada gali tinkamai atsidėkoti ar sureaguoti į užuojautą.
„Tai normalu. Tikrai gražus gestas būtų nepamiršti artimųjų po laidotuvių praėjus šiek tiek laiko. Paskambinti ir paklausti, kaip artimieji laikosi, ar nereikia pagalbos, palaikymo ar tiesiog pokalbio“, – patarimais dalijasi specialistė.
