Simptomai priminė gripą
„Tikrai negalvojau, kad galiu susirgti... O taip mėgau mišką, uogas, grybus – viską rinkdavau“, – prisiminė ji ir pastebėjo, kad pastaruoju metu apie erkinį encefalitą kalbama gana dažnai, tačiau dar visai neseniai informacijos apie šią klastingą ligą trūko: „Buvau girdėjusi, kad yra tokia liga, bet kad kas nors būtų susirgęs – negirdėjau.“
Iki 2018-ųjų rudens 75 metų Irenos gyvenimas mažai skyrėsi nuo kitų senjorų. Daug dėmesio ji skyrė namams, šeimai, mėgo bendrauti, daug laiko praleisdavo gamtoje. Kas galėjo pagalvoti, kad vienas apsilankymas miške bus lemtingas – grybaujant jai įsisiurbė erkė. Viskas įvyko taip greitai... Dar tą patį vakarą moteris buvo paguldyta į ligoninę, dėl komplikacijų ištiko insultas, o po to – paralyžius. 8 dienas Irena praleido panirusi į komą.
Suprastėjusios sveikatos nesureikšmino iki kol dukra neištraukė erkės.
Anot pašnekovės, pirmieji ligos simptomai priminė paprastą peršalimą ar gripą. Ji nė nenutuokė, kad pakilusi temperatūra, kaulų laužymas ir silpnumas – erkinio encefalito signalai. Irena atviravo, kad suprastėjusios sveikatos nesureikšmino iki kol dukra neištraukė erkės. Beje, maždaug šiuo momentu sušlubavo atmintis.
„Iš pirmųjų metų nieko neprisimenu, o antraisiais pamažu pradėjau judinti rankas. Dabar jau šitą pakeliu, o šitos dar nepakeliu“, – asmeniniais išgyvenimais dalijosi ji.
Darbas su savimi davė teigiamų rezultatų – žengia pirmuosius žingsnius
Nuo lemtingos dienos prabėgus keleriems metams pašnekovė džiaugėsi, kad sveikata neprastėja. Priešingai – moters būklė pamažu gerėja. Tiesa, šiuo atveju ne laikas, o nuolatinis darbas su savimi užgydė skaudžiausias žaizdas. Pernai ji prisijungė prie Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto „Integrali pagalba į namus Mažeikių rajone“.
Kaip paaiškino Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos direktorės pavaduotoja socialiniam darbui Živilė Petkevičienė, Irenos namuose nuolat lankosi specialistai, kurie padeda mankštintis, atlikti įvairius pratimus, palaiko emociškai. Ž.Petkevičienė paaiškino, kad pradžioje projekto rengėjai siekė išsiaiškinti, ar apskritai tokios paslaugos rajono gyventojams yra reikalingos, tačiau dabar akivaizdu – tokia pagalba turėtų tapti įprasta praktika kiekviename rajone.
Dar prieš metus tik dešinės rankos plaštaką galėjusi pajudinti Irena pasiekė neįtikėtinų rezultatų – šiandien ji pati atsistoja, su artimųjų ar specialistų pagalba žengia pirmuosius žingsnius savo tikslo – savarankiško vaikščiojimo – link. Pašnekovė įsitikinusi, kad tai specialistų pagalba ir dukros parama jai padėjo atsistoti ant kojų, tačiau nepaminėjo vieno, gal net svarbiausio aspekto – didelio savo noro, užsispyrimo ir optimizmo, kuris neleidžia pasiduoti.
„Ką liepia, tą ir darau“, – linksmai kalbėjo ponia Irena ir šypsodamasi pridūrė, kad niekada gyvenime nesportavo tiek, kiek dabar. Beje, visai neseniai ji lankėsi koncerte. Kaip pati sakė, visą gyvenimą buvo tokia aktyvi, liga šito nepakeitė. Su dukros pagalba ji keliavo prie jūros, o kai tik gali – lankosi kitose Lietuvos vietose.
Visą savo gyvenimą sandėlio vedėja dirbusi Irena atviravo, kad labiausiai jai patiko bendrauti su žmonėms. Tai ir dabar teikia didžiausią džiaugsmą. Ruošiantis atsisveikinti šio pasakojimo herojė paaiškino, kad nė nesiruošia tinginiauti, o ketina pasivaikščioti su vaikštyne lauke, su dukra ir integralios pagalbos specialiste pažaisti lavinančius žaidimus ir mankštintis. Ji taip pat atskleidė, kad labai mėgsta spręsti kryžiažodžius ir skaityti, tik greit neliks ką – namų biblioteką ji jau įveikė.
Daugiau „Žingsniai“ istorijų rasite – čia
„Žingsniai“ – Europos socialinio fondo agentūros (ESF) projektų sėkmės istorijų̨ konkursas. Rubrikoje pateikiame 10 ekspertų komisijos atrinktų istorijų apie tai, kaip projektai pakeitė konkrečių žmonių gyvenimus. Liepos antroje pusėje, paskelbę visas 10 istorijų, pakviesime portale 15min balsuoti ir išrinkti 3 savo mėgstamiausias.
Ponia Irena dalyvavo ESF finansuojamame projekte „Integrali pagalba į namus Mažeikių rajone“. Projektą įgyvendino Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnyba.
