Pietų Korėjos realybė nustebino
Irma ir Maratas į Pietų Korėją persikėlė gyventi prieš pat prasidedant koronaviruso pandemijai. Irmos vyrui sulaukus pasiūlymo ten dirbti, pora šalyje praleido porą metų.
„Kai atvažiavome, Korėją pamatėme visai kitokią, nei tikėjomės“, – patirtą nuostabą prisimena I.Balbieriūtė-Safina.
Kaip pora pasakoja, vos atvykus, iš karto pastebi turistams patrauklią pusę: didelius prekybos centrus, kavines. Vis dėlto praleidus ten daugiau laiko, pasimato kitokia realybė.
„Iš pradžių Korėja atrodo labai pūkuota, graži ir instagraminė. Bet vėliau susiduri su tuo, kokia ji iš tiesų yra, – dalinasi Irma. – Pavyzdžiui, aš buvau užsienietė ir man atsisakė daryti manikiūrą. Mūsų draugui neleido sportuoti sporto klube. Kai aš 8 mėnesį buvau nėščia ir stovėjau prie ligoninės, taksi vairuotojas nenorėjo manęs vežti.
Žinoma, tuo metu buvo pandemija, o korėjiečiai, būdami pakankamai uždara kultūra, manė, kad užsieniečiai kalti, jog atsirado COVID-19, kuris sparčiai plito.“
„Žmonės romantizuoja Pietų Korėją ir nemato ksenofobijos. Pas mus rasizmas yra labai paprastas – jei turi neteisingą odos spalvą, tave sumuša ir iš karto aišku, kas yra agresorius, o kas – auka. O ten tavęs nepriima gydytojas, atsisako vežti taksi. Tai yra labai subtilu“, – priduria Maratas.
Kai aš 8 mėnesį buvau nėščia ir stovėjau prie ligoninės, taksi vairuotojas nenorėjo manęs vežti.
Maratas kaip pavyzdį išskiria ir situaciją, kai, pradėjus plisti koronavirusui, jo įmonėje buvo norima testuoti visus užsieniečius, bet ne korėjiečius.
„Kai atvažiuoji kaip turistas, šalis tikrai verta dėmesio, bet ten gyventi, būnant užsieniečiu, tikrai yra iššūkių. Ypač, kai abu poroje nekalba korėjietiškai“, – mano Irma.
Dula per nėštumą neleido priaugti svorio
Gyvendama Pietų Korėjoje, Irma pastojo ir dėl pandemijos nusprendė ne grįžti gimdyti į Lietuvą, o likti ten. Šis sprendimas porai atnešė naujos patirties, nes kai kurios šalies taisyklės ir patarimai, jų teigimu, buvo keistoki.
