Draugystė su atostogaujančia lietuve atvedė iki vedybų
Pažintis su Lietuva pašnekovui prasidėjo dar 2005 metais – tuo metu Turkijoje atostogavo jo būsima žmona Indrė. Ji buvo Mustafa klientė, todėl jiems teko susipažinti ir pabendrauti.
„Kai Indrei baigėsi atostogos, ji pasakė, kad norėtų pasilikti ten, kur šilta. Tai ir pasiliko, – juokiasi vyras. – O jei rimtai, buvo labai sunku, aišku. Meilė yra meilė. Mes labai norėjome, Indrė buvo labai drąsi, nepažinojo šalies, kultūros, aplinkos, galų gale, manęs, bet neišsigando, patikėjo manimi.“
Iš Pamukalės kilęs Mustafa prisimena ir pirmąsias pažintis su abiejų tėvais. Anot jo, Indrės tėvai norėjo žento iš Lietuvos, o jo tėvai norėjo marčios iš Turkijos, ir tai visiškai normalu.
„Vieną dieną pasiryžau, sakau: „Mama, aš turiu draugę.“ Mama sako: „Oho, faina, čia iš Pamukalės, taip?“ Sakau: „Ne, mama, ne iš Pamukalės.“ Mama jau nustebusi, klausia: „O iš kur?“ Sakau, kad iš Lietuvos. Mama tada paprašė atnešti žemėlapį. Pasaulio žemėlapyje rodžiau Lietuvą, kuri, patys žinote, nelabai matosi.
Buvo sunku, šeima nenorėjo, kad turėčiau žmoną iš kitos šalies, kitos religijos ir kitos kultūros. Bet dabar mama sako, kad aš esu jos žentas, o Indrė yra jos dukra.“
Pasaulio žemėlapyje rodžiau Lietuvą, kuri, patys žinote, nelabai matosi.
Panašiai reagavo ir Indrės tėvai, kurie ne itin apsidžiaugė sužinoję apie dukros meilę, užgimusią Turkijoje. Mustafa pripažįsta, kad į tai, jog šitie santykiai pasisektų, reikėjo įdėti labai daug energijos ir darbo, kol viskas tapo gerai.
„Dabar aš juos suprantu, nes pats turiu dukrą ir norėčiau, kad jos vyras būtų turkas. Tai buvo loterija, ir mes ją laimėjome. Tokiame amžiuje mes buvome labai drąsūs. Manau, mano žmonai pasisekė, kad rado mane“, - tikina M.Erkut.
Lietuvoje jaučiasi kaip vietinis
Artimesnį ryšį su Lietuva Mustafai padeda užmegzti ir tai, kad jis moka lietuvių kalbą. Ja susidomėjo dar 2008 metais, bet kalbėti pradėjo tik po ketverių.
„Nelengva kalba, bet kadangi aš esu labai protingas, man buvo lengva, – nesikuklina Mustafa. – Kai aš būnu Lietuvoje, nejaučiu, kad esu kitoje šalyje. Moku lietuviškai, žinau visus miestus, kokie keliai, kur reikia važiuoti, viską žinau, vos ne kaip vietinis. Esu aplankęs visus miestus, nuo Zarasų iki Mažeikių.“
Užsieniečiui išmokus lietuvių kalbą, tenka susidurti ir su nustebusiais lietuviais, kurie pirmiausia su Mustafa bando susikalbėti rusiškai. O sužinoję, kad galima kalbėtis ir lietuviškai, nustemba.
„Daugumai keista būna, sako: „Eik tu sau, kaip tu moki lietuviškai“, – įspūdžiais dalinasi Mustafa.
Vienintelis skirtumas galbūt tas, kad jūs per daug vartojate alkoholį, o mes – nelabai.
Turkijoje įkūrė lietuvišką kelionių agentūrą
Išmoktą lietuvių kalbą Mustafa pritaikė versle. Kilus minčiai atidaryti lietuvišką kelionių agentūrą Turkijoje, dabar jis savo idėją drąsiai vadina sėkminga:
„Didelis mūsų pliusas, kad aš moku lietuviškai, todėl pats galiu vesti ekskursijas lietuviams. Lietuva maža, galvoju, kad ten visi greitai išgirsta informaciją apie mus vieni iš kitų. Iš pradžių negalvojau, kad bus tiek daug klientų, bet buvome tokie vieninteliai, galbūt tai ir pritraukė žmones.“
Mustafa prisimena ir linksmą istoriją, kuomet reikėjo sugalvoti savo agentūrai pavadinimą: „Galvojome apie vardą, pirmiausia pagalvojau – „Žalgiris“. Tada galvoju: jeigu turėsiu „Žalgirį“, „Lietuvos ryto“ fanai nenorės pirkti ekskursijų iš manęs. Taip atsirado dabartinis vardas.“
Lietuvių ir turkų kultūros – panašios
Užsiminus apie skirtingas Lietuvos ir Turkijos kultūras bei jų derinimą šeimoje, Mustafa papriekaištauja. Jo manymu, šalys yra panašios:
„Čia nelabai skirtingos kultūros. Skirtingos kultūros reiškia, kai mano pusbrolio žmona yra iš Tailando. Va čia tai skirtingos. O Lietuva ir Turkija panašios, visi lietuviai draugiški, mūsų patiekalai yra panašūs. Vienintelis skirtumas galbūt tas, kad jūs per daug vartojate alkoholį, o mes - nelabai. Dar dėl tikėjimo negalime valgyti kiaulienos, todėl Lietuvoje reikia atidžiau pažiūrėti, ką valgai.“
Dėl panašių kultūrų nekilo ir didelių iššūkių šeimoje, ieškant darnaus susigyvenimo. Vienintelę kilusią problemą Mustafa mato kalbą – savo uošvių negali vienų palikti kartu su savo tėvais, kadangi jie visiškai nesusikalbės.
Kalbėdamas apie skirtumus šalyse, Mustafa atkreipia dėmesį ir į vairavimą: „Lietuvoje vairuotojai labai mandagūs, tai yra nuostabu. Turkijoje visi labai greiti, skuba, pyksta, o Lietuvoje man patiko.“
„Žmonės galvoja, kad aš turiu 4–5 žmonas“
Besišnekučiuodami atkreipiame dėmesį į lietuvių pomėgį žiūrėti turkiškus serialus, kurie šalyje yra gana populiarūs. Pats Mustafa sako, kad tokių serialų Lietuvoje nežiūri, tačiau apie juos žino:
„Visi Lietuvoje žiūri tuos serialus ir galvoja, kad aš turiu 4–5 žmonas ir jas mušu kiekvieną dieną. Taip nėra. Žiūrėkit tuos serialus, bet negalvokit, kad mes iš tikrųjų taip gyvename. Mes tik mokame gerai serialus parduoti.“
Paklausus, ar kartu su šeima neketina persikelti į Lietuvą, Mustafa pripažįsta, kad niekada tokios minties neatsisakė: „Niekada specialiai neplanavome, kad gyvensime tik Turkijoje, bet dabar mūsų verslas čia puikiai klostosi, oras labai šiltas, turime ką valgyti, todėl ir gyvename. Į Lietuvą atvažiuoju kelis kartus per metus. Kol kas to pakanka.“
