Tapo krikštatėviu
Lukas organizacijoje „Ne imti, bet duoti“ pradėjo savanoriauti prieš dvejus metus. Savanorius korepetitorius buriančios organizacijos tikslas – tėvų globos netekusiems vaikams padėti užpildyti mokymosi spragas, ugdyti šiuos vaikus, suteikti jiems emocinę pagalbą. Dažniausiai tai būna vaikai iš globos namų ar rizikos šeimų – jiems savanoriai korepetitoriai tampa nepamainomais pagalbininkais.
Apie šią organizaciją Lukas sužinojo iš vienos draugės, kuri ten dirbo. Kai išgirdo jos patirtį, panoro pats patirti, ką reiškia dirbti korepetitoriumi. Be to, ir iki tol vaikinas užsiimdavo panašiomis veiklomis – dirbdavo įvairiose vaikų stovyklose.
Pamačiau iš tų vaikų perspektyvos, ką reiškia būti socialiai jautrios grupės nariu.
Taip Lukas „gavo“ mokinį bendravardį Luką. Per tą laiką Lukas baigė dešimt klasių ir dabar mokosi profesinėje mokykloje, tačiau ryšys ir susitikimai nenutrūko.
Kaip pasakojo L.Osipovič, bemokydamas Luką, jis susipažino su kitais vaikais, vienas jų buvo penktokas Dovydas, tai dabar moko ir jį.
„Taip jau nutiko, kad Dovydas neseniai ėjo Pirmosios Komunijos ir paprašė manęs, kad tapčiau jo krikšto tėvu. Man tai – didžiulė garbė. Jaučiuosi įsipareigojęs, noriu kuo daugiau laiko skirti savo mokiniui ir krikštasūniui“, – komentavo L.Osipovič.
Ar gali skirti dvi valandas per savaitę?
Taigi atsiradus jau dviem globojamiems vaikams, Lukas neišvengiamai turėjo pakalbėti su „Ne imti, bet duoti“ koordinatoriais dėl savo laiko paskirstymo.
„Supratau, kad savo tvarkaraštyje neberasiu dviejų valandų per savaitę kiekvienam vaikui. Tai dabar dėmesio skiriu kas antrą savaitę kiekvienam, pertvarkėme mano užimtumą“, – paaiškino Lukas.
Kiekvienas kandidatas turėtų atsakingai įvertinti, ar jis galės skirti dvi valandas per savaitę savo globojamam vaikui.
Anot Luko, per tą laiką vaikai jam tapo itin artimi, todėl nori jiems padėti, nors ir labai sudėtinga laviruoti tarp savo darbo ir veiklų.
Todėl Lukas perspėjo: prieš pasiryždamas užpildyti anketą savanorystei organizacijoje „Ne imti, bet duoti“, kiekvienas kandidatas turėtų atsakingai įvertinti, ar jis galės skirti dvi valandas per savaitę savo globojamam vaikui – mokyti, padėti ruošti pamokas ir pan.
Ką veikia su vaikais?
Pasidomėjau, kaip užsimezga bendradarbiavimas su vaiku, kokia būna pradžia.
Kaip pasakojo Lukas, iš pradžių su globojamo vaiko auklėtoju ir organizacijos „Ne imti, bet duoti“ koordinatoriumi aptariama, kokių kompetencijų globėją skirti vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, poreikius bei rezultatus. Taip pat sprendžiama, ar padėti su visomis pamokomis, ar susitelkti į kurį nors vieną dalyką. Pavyzdžiui, globotinį Luką iš pradžių teko mokyti visų dalykų, tačiau vėliau labiau gilintasi tik į matematiką.
Taip pa, anot Luko, svarbu palaikyti ryšį su globojamų vaikų auklėtojomis. Mokymosi procesas yra kontroliuojamas, tenka atsiskaityti „Ne imti, bet duoti“ koordinatoriams: tarkim, po kiekvieno susitikimo L.Osipovič pildo ataskaitą, kiek skyrė laiko vaikui, ką veikė, ko išmokė.
Tas vyresniojo draugo buvimas, dalijimasis savo žiniomis, patirtimis globos namuose augančiam vaikui ar vaikui iš rizikos šeimos yra paskatinimas siekti kažko daugiau gyvenime, motyvacija kabintis ir išsikelti tikslus, veržtis iš ne itin įkvepiančios aplinkos į geresnę – labiau auginančią, pasitikinčią ir palaikančią.
Kas dar svarbu? „Be vaiko mokymo, ataskaitų, dar ir patiems savanoriams korepetitoriams vyksta mokymai, kuriuose aiškinama, kaip bendrauti su vaiku tam tikrose situacijoje, nagrinėjami psichologiniai aspektai, taip pat būna praktiniai užsiėmimai: visos komandos susirinkimai, kokio nors pakviesto svečio pasidalijimas savo patirtimi“, – dalijosi savanoris korepetitorius.
„Kiek iš tiesų nedaug reikia, kad būtum laimingas“
„Savanorystė organizacijoje „Ne imti, bet duoti“ man pateikė supratimą, koks gyvenimas yra globos namuose, pamačiau iš tų vaikų perspektyvos, ką reiškia būti socialiai jautrios grupės nariu. Būdamas to nestandartinio gyvenimo liudininku, suvokiau, kiek iš tiesų nedaug reikia, kad būtum laimingas.
Todėl skirti kažkiek savo gyvenimo laiko, kad ir kitas pakiltų, ir kad pats jo pasiekimais pasidžiaugtum, yra vertingas ir prasmingas pasirinkimas.
Ši veikla man padovanojo nuostabių draugysčių, įsimintinų akimirkų, kurios liks su manimi visą gyvenimą“, – tvirtino L.Osipovič.
Kaip tapti savanoriu korepetitoriumi?
Organizacija „Ne imti, bet duoti“ yra viena iš visuomeninių organizacijų, kurias 2021 metais globoja portalas 15min.
Kaip tik šiuo metu vyksta registracija į savanorių korepetitorių programą. Programos tikslas – suteikti tėvų globos netekusiems jaunuoliams individualią ugdomąją ir emocinę pagalbą būnant savanoriu korepetitoriumi ir padedant jaunuoliams suprasti išsilavinimo svarbą, užpildyti mokymosi spragas, išmokti kurti pasitikėjimu grįstus santykius, įsilieti į darbo rinką.
Savanoriams korepetitoriams keliami trys pagrindiniai reikalavimai:
- Savanoriauti 1 mokslo metus.
- Savanoriškai veiklai skirti ne mažiau kaip 8 val. per mėnesį.
- Dalyvauti įvairiuose mokymuose ir susitikimuose su savanorių koordinatoriumi.
Mokslo metų pabaigoje savanoriai korepetitoriai gauna savanorišką veiklą ir įgytas kompetencijas patvirtinantį pažymėjimą.
Dažniausiai šią savanorystės formą renkasi jaunuoliai nuo 17 iki 25 metų, kurie mokosi mokykloje arba studijuoja ir turi daugiau laisvo laiko, taip pat nori gauti daugiau patirties, praplėsti pažinčių ratą, pasidalinti mokykloje ar studijų metu įgytomis žiniomis.
Registruotis galite iki rugsėjo 26 d. imtinai – spausti ČIA.
