Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Maisto banko“ savanoriai: išmetamo maisto yra dar keturiskart daugiau, nei šiandien išdaliname

„Svajojame, kad visas maistas, kuris išmetamas dar geras, galėtų pasiekti alkstančius. Tai būtų didžiulis pasiekimas“, – sako „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė. Ši organizacija – viena iš 24 gerumo iniciatyvų, kurias visus ateinančius metus globos naujienų portalo 15min projektas „Šiemet buvau geras“. Susipažinkite!
„Maisto banko” savanoriai. Asmeninio archyvo nuotr.
„Maisto banko” savanoriai. „Maisto banko” nuotr.

– Kaip gimė jūsų organizacija? Kas paskatino ją įkurti?

– „Maisto banko” ištakos – 2000-aisiais Lietuvos ir JAV iniciatyvų fondo renginyje, kuriame susitiko kelių nepriklausomų iniciatyvų autoriai, siekiantys skatinti verslo filantropiją Lietuvoje ir padėti sunkiau gyvenančioms gausioms šeimoms. Buvo ieškoma būtų, kaip padėti stokojantiems. Todėl „Maisto banko“ idėja jau sklandė ore – vieniems organizacijos kūrėjams ją sužadino iš užjūrio gauti atvirukai, taip pat šią idėją iš JAV buvo parsivežusi ir viena Lietuvos ir JAV iniciatyvų fondo savanorė. Būtent JAV pirmieji maisto bankai ir užgimė daugiau nei prieš 50 metų.

„Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė. Asmeninio archyvo nuotr.
„Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvoje „Maisto banko“ projektas startavo 2001 metais, nepriklausomi savanoriai bei Lietuvos ir JAV iniciatyvų fondas kvietė verslo įmones aukoti maisto produktų nepasiturintiems. Tais pačiais metais keliose parduotuvėse įvyko maisto surinkimo projektas. Lietuvoje „Maisto bankas“ buvo naujas, visiškai negirdėtas reiškinys. Kaip prisimena projekto kūrėjai, „buvome visiškai nežinomi, visa tai darėme be pinigų, bet su didžiuliu entuziazmu. Tuo metu buvo didžiulis skurdas, o maisto paketai reiškė, kad šeimos iš sutaupytų pinigų galės nupirkti vaikams sąsiuvinių mokyklai. Verkdavome gaudami nuoširdžius šeimų padėkos laiškus ir tai skatino judėti į priekį.“

„Maisto banko“ savanoriai: išmetamo maisto yra dar keturiskart daugiau, nei šiandien išdaliname. „Maisto banko” nuotr.
„Maisto banko“ savanoriai: išmetamo maisto yra dar keturiskart daugiau, nei šiandien išdaliname. „Maisto banko” nuotr.

„Maisto banko“ iniciatyva prasidėjo nuo mažos grupelės žmonių, vėliau prie jos prisijungė daugybės miestų ir kaimų seniūnai, daug kitų pavienių asmenų, bendruomenė augo nuo dešimties iki kelių šimtų ar net tūkstančio savanorių.

„Maisto banko“ savanoriai: išmetamo maisto yra dar keturiskart daugiau, nei šiandien išdaliname. „Maisto banko” nuotr.
„Maisto banko“ savanoriai: išmetamo maisto yra dar keturiskart daugiau, nei šiandien išdaliname. „Maisto banko” nuotr.

2005 metais projekto iniciatoriai užmezgė ryšius su Europos maisto bankų federacija (FEBA), su jos pagalba ir konsultacijomis prekybos tinkluose buvo suorganizuota pirmoji „Maisto banko“ akcija. Tai buvo vienas pirmųjų europinių projektų visoje Lietuvoje, kurio įgyvendinimui susijungė visi didieji prekybos centrai. 2007 metais „Maisto bankas“ iš projekto virto organizacija – labdaros ir paramos fondu, kuris siekia ne tik padėti skurstantiems, bet ir kovoti su maisto švaistymu.

„Maisto banko“ savanoriai: išmetamo maisto yra dar keturiskart daugiau, nei šiandien išdaliname. Maisto banko nuotr.
„Maisto banko“ savanoriai: išmetamo maisto yra dar keturiskart daugiau, nei šiandien išdaliname. Maisto banko nuotr.

– Kokie svarbiausi šiemet „Maisto banko“ nuveikti darbai?

– Nors šiais metais pandemija gerokai pakoregavo mūsų veiklą, „Maisto bankas“ jau surinko ir išdalino 7000 tonų maisto, kurias perdavė ne tik pavieniams sunkiau gyvenantiems asmenims, bet ir beveik 600 kitų Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų. Tokiu būdu parama pasiekė 140 tūkstančių daugiau nei 200 skirtingų šalies vietovių gyvenančių, žmonių.

„Maisto banko“ savanoriai: išmetamo maisto yra dar keturiskart daugiau, nei šiandien išdaliname. „Maisto banko” nuotr.
„Maisto banko“ savanoriai: išmetamo maisto yra dar keturiskart daugiau, nei šiandien išdaliname. „Maisto banko” nuotr.

Prasidėjus karantinui teko smarkiai keisti savo veiklos procesus, siekiant, kad kuo mažiau dar tinkamo vartoti maisto būtų išmesta ir kad jis pasiektų stokojančius asmenis. Surinkinėjome likusius maisto produktus iš užsidariusių kavinių, restoranų, mokyklų valgyklų, ūkininkų. Tiek pirmojo karantino metu, tiek šiuo metu užtikriname, kad maistas pasiektų viruso židiniais virtusių organizacijų globojamus žmones.

„Maisto banko“ savanoriai: išmetamo maisto yra dar keturiskart daugiau, nei šiandien išdaliname. „Maisto banko” nuotr.
„Maisto banko“ savanoriai: išmetamo maisto yra dar keturiskart daugiau, nei šiandien išdaliname. „Maisto banko” nuotr.

Bet didžiausiu „Maisto banko“ pasiekimu ir iššūkiu šiais metais virto maisto pristatymas stokojantiems tiesiai į namus. Pirmojo karantino metu „Maisto banko“ savanoriai, darbuotojai ir kiti pagalbininkai maistą į namus pristatė net 64 tūkstantiems, skirtinguose Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių. Ir šiandien mūsų savanoriai renka, rūšiuoja, ir išskirsto maistą tiems, kuriems jo labiausiai šiuo metu trūksta.

– Pristatykite „Maisto banko“ įkūrėjus ir vadovus.

– 2001 metais „Maisto banko“ projektą inicijavo ir jo veiklas įgyvendino Loreta Zakarevičienė, Jolanta Blažaitė, Rasa Bagdonienė, Brutenis Veitas, Jūratė Zabielaitė. Šią iniciatyvą labai palaikė prezidentas Valdas Adamkus. 2007 metais įkurto fondo pirmąja direktore buvo paskirta ir iki 2019 metų fondui vadovavo Deimantė Žebrauskaitė. Nuo 2019 metų labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas – Simonas Gurevičius.

Asmeninio archyvo nuotr./„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius
Asmeninio archyvo nuotr./„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius

– Kas jus įkvepia svarbiausiems darbams?

– Pasaulyje išmetama tūkstančiai tonų vartoti dar tinkamo maisto, kai tuo pačiu metu milijonai žmonių neišgali jo įsigyti. Tai didelė, absurdiška neteisybė, tačiau mes žinome, kaip ją galima spręsti. Todėl svarbiausius darbus ir įkvepia galimybė būti didelio ir efektyvaus pokyčio dalimi.

„Maisto banko“ savanoriai: išmetamo maisto yra dar keturiskart daugiau, nei šiandien išdaliname. „Maisto banko” nuotr.
„Maisto banko“ savanoriai: išmetamo maisto yra dar keturiskart daugiau, nei šiandien išdaliname. „Maisto banko” nuotr.

– Kokius pokyčius tikitės paskatinti?

Savo darbais siekiame atkreipti fizinių asmenų, ūkininkų, gamintojų, logistų, prekybos tinklų dėmesį į maisto švaistymo sukeliamus padarinius ir siūlome jiems sprendimą – ne išmesti, o perduoti maistą stokojantiems, kurie gaudami tokią paramą turi galimybę sutaupyti lėšų kitiems svarbiausiems savo poreikiams – vaistams, mokyklinėms priemonėms, mokesčiams už komunalines paslaugas ir t.t.

Žinome, kad išmetamo maisto šiuo metu yra dar tris keturis kartus daugiau, nei šiandien išdalina „Maisto bankas“, lygiai taip pat daugiau ir žmonių, kuriems reikalinga pagalba maistu. Tikimės, kad joks geras maistas nebebus išmestas, kaip ir nė vienas žmogus nebus priverstas alkti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais