Pateikiame Manto Karanausko pokalbį su kelionių ekspertu R.Širvinsku. Interviu ištrauka yra iš M.Karanausko knygos „Mano kelias. 23 įkvepiančios sėkmės istorijos“ („Alma littera“, 2019).
VISUS IŠ KNYGOS PUBLIKUOTUS TEKSTUS RASITE ČIA.
Aš pats esu baigęs turizmo vadybos studijas, yra tekę suorganizuoti vaikams daugybę kelionių po Lietuvą ir užsienio šalis, tad sritis, kurioje darbuojasi jaunasis verslininkas, man artima. Tačiau buvo labai smalsu sužinoti, kaip gimė idėja įkurti kelionių organizavimo verslą, kokia buvo pirmoji Rimvydo kelionė, kokios savybės būtinos vadovui.
– Organizuojate keliones. O apie kokias profesijas svajodavote, kai buvote vaikas?
– Vaikystėje, kai lankiau mokyklą, norėjau būti cirko direktoriumi. Tuomet aš su mama, močiute ar tėčiu dažnai lankydavausi į Vilnių atvykusių cirkų pasirodymuose. Mane žavėjo ne tik tai, kad cirko artistai surengia įdomius pasirodymus, bet ir tai, kad jie daug keliauja.
Pamenu, pradinėje klasėje užsirašiau į cirko studiją ir ją lankiau iki 16 metų, buvau cirko artistas. Vykdavome į pasirodymus Lietuvoje, keletą kartų net buvome išvykę į užsienį. Tačiau laikui bėgant aš supratau, kad labiau nei cirko pasirodymai man patinka kelionės.
– Jei patiko keliauti, gal mokykloje patiko mokytis geografijos?
– Geografija iš tikrųjų buvo vienas iš mėgstamiausių dalykų, man patikdavo ieškoti informacijos apie šalis. Pamenu, mokykloje reikėjo išmokti daugybę pasaulio šalių ir jų sostines. Man tai buvo labai įdomu. Jei išgirsdavau naują miesto pavadinimą, įsivesdavau jį į internetą pažiūrėti, kaip tas miestas atrodo. Tiesa, tuo metu dar neturėjau namie interneto, tad eidavau į interneto kavines.
Mano pirmoji kelionė į užsienį buvo išvyka į Latviją. Puikiai pamenu, kad tada kelionė kainavo 43 litus – dabar būtų vos 12 eurų.
Kartą per pamoką išgirdau įdomų pasakojimą apie Amerikoje esantį Didįjį kanjoną. Man buvo smalsu, kaip jis atrodo, kokie yra kiti lankytini objektai šalia jo. Maža to, vaikystėje eidavau į kelionių agentūras pasiimti kelionių brošiūrų ir jose rasdavau daugybę įdomios informacijos. Nors vaikystėje nebuvo finansinių galimybių daug keliauti, man patiko ieškoti informacijos apie šalis. Buvo įdomu sužinoti, kur ir kodėl yra pigesni viešbučiai, kokia kelionės savikaina ir kiek iš manęs už išvykos organizavimą užsidirba kelionių agentūra.
Kartą vaikystėje net paskambinau sužinoti, kiek kainuotų autobusu nuvažiuoti iki Slovakijos. Tuomet man buvo atsakyta, kad reikia žinoti tikslų kelionės maršrutą, tikslų kelionės atstumą ir kitas svarbias detales apie kelionę.
– Gal pamenate pirmąją kelionę?
– Mano pirmoji kelionė į užsienį buvo išvyka į Latviją. Tada mane vykti pakvietė geografijos mokytojas. Toje kelionėje aš buvau jauniausias, lankiau šeštą klasę, visi kiti mokiniai buvo aštuntokai. Puikiai pamenu, kad tada kelionė kainavo 43 litus – dabar būtų vos 12 eurų.
Buvo įdomu pirmą kartą važiuoti per Lietuvos ir Latvijos sieną, pasieniečiai tuomet dar tikrindavo pasus. Keliavome pavasarį, buvo puikus oras. Labai nustebau, kad Latvijoje visi gyventojai atrodė puikios nuotaikos, laimingi – pas mus važiuodamas troleibusu įprastai to nepamatysi.
Tąkart Latvijoje vyko ledo ritulio varžybos ir jas laimėjo latviai. Tada buvo pilnas miestas žmonių, visi centre smagiai leido laiką, skandavo, vaikščiojo po Rygą su Latvijos vėliavomis. Tada taip pat pirmą kartą apsilankiau vandens parke, kurių Lietuvoje dar nebuvo nė vieno. Pirmą ir, tikiuosi, paskutinį kartą jame skendau, nes nemokėjau plaukti, bet viskas baigėsi gerai.
Grįžęs iš šios kelionės pasiūliau savo tėčio seseriai vykti į kelionę, kuriai ilgai taupiau. Tai buvo jau antroji kelionė, tada važiavome į Slovakijos kalnus, ji kainavo apie 400 litų. Po šių kelionių aš vėlai vakare, padaręs namų darbus, skaitydavau internete keliautojų įspūdžius apie lankytas vietoves. Pradėjau vis daugiau išmanyti apie keliones, duodavau patarimų pažįstamiems.
– Ar prisimenate savo pirmąją suorganizuotą kelionę? Kada pradėjote veiklą?
– Iš pradžių rašydavau internete savo kelionių pasakojimus. Maniau, kad reikia atiduoti duoklę kitiems ir pasidalinti įspūdžiais. Po kurio laiko jau turėjau gerbėjų, kuriems patiko mano rašymo stilius. Kadangi socialiniai tinklai dar nebuvo populiarūs, įspūdžiais dalinausi internetiniuose portaluose.
Sulaukdavau vis daugiau klausimų, kodėl savo įspūdžiais dalinuosi kituose portaluose ir nekuriu savojo. Tada užregistravau interneto svetainę makalius.lt. Pirmoji mano investicija buvo gal 27 litai, kuriuos reikėjo sumokėti tam, kad galėčiau užregistruoti savo sukurtą tinklalapį.
– Tinklalapyje dalinotės įspūdžiais, rašėte apie tai, kur galime įsigyti pigių kelionių?
– Rašydamas į šį tinklalapį nemaniau, kad pats įkursiu savo kelionių agentūrą, įsivaizdavau, kad galbūt kada nors būsiu kelionių agentūros darbuotojas. Nesitikėjau ir kad būsiu kelionių agentūros vadovas. Seniau buvo keista, kad kelionių agentūrai vadovauja jaunas žmogus, o šiuo metu tai jau įprasta.
Kelionių organizavimo įmonę įkūriau 2011 metais, man tuo metu buvo 20 metų. Įmonėje buvo du darbuotojai – aš ir kolega, kuris padėjo sukurti tinklalapį.
– Kokias studijas esate baigęs?
– Aš jau dešimtoje klasėje žinojau, kad savo ateitį siesiu su kelionėmis, tad ir domėjausi, kokių egzaminų reikės. Buvau seniai nusprendęs, kad stosiu į Vilniaus kolegiją ir studijuosiu turizmą ir viešbučių administravimą.
Kadangi mokykloje mokiausi labai gerai, daugelis mokytojų nustebo dėl mano pasirinkimo studijuoti ne universitete, o kolegijoje. Tuo metu vyravo nuomonė, kad kolegijoje mokosi prastesni, nelabai gabūs studentai. Tačiau aš manau, kad turizmą studijuoti geriau ne universitete, o kolegijoje.
Mokydamasis galėjau atlikti praktiką organizuodamas išvyką į užsienį. Būdamas 18 metų jau turėjau savo kelionių portalą, o antrame kurse įkūriau jau ir kelionių verslą. Labai pravertė studijuojant įgytos žinios,
pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos.
– Atrodo, verslą sukūrėte gana greitai?
– Taip, viskas greitai klostėsi, ir dirbti dviese mes nebespėjome, tad atsirado trečias darbuotojas. Mes tarpininkaudavome ieškant kelionių, padėdavome įsigyti skrydžius, organizuodavome transportą, nakvynę, toliau rašydavome portaluose, ką galima veikti nuvykus į tam tikrą vietą. Dėl didelio tempo trečiame kurse sustabdžiau studijas ir pasinėriau į verslo plėtrą. Verslas augo labai greitai ir tam, kad viską spėčiau, turėjau ko nors atsisakyti.
– Ką darėte su pirmais uždirbtais pinigais?
– Pirmąjį pelną gavau praėjus trejiems metams nuo įmonės įkūrimo. Su pinigais tada nelabai mokėjau elgtis, nes niekada jų tiek neturėjau. Leidau juos netikslingai – remontavau butą, dažnai eidavau į vakarėlius, vykdavau į keliones, pirkdavau prekes neatsižvelgdamas į jų kainą, nes neturėjau kada ieškotis, kur būtų pigiau. Nebijau apie tai kalbėti, nes tai buvo puiki pamoka.
Supratau, kad nors man puikiai sekasi, nesu geresnis už kitus, turiu toliau plėtoti savo verslą. Atsirado daugybė konkurentų, ir aš turėjau būti už juos visa galva aukštesnis. Nemažai žmonių, pamatę, kad man sekasi, kopijavo mano verslo idėją.
Būdamas 18 metų jau turėjau savo kelionių portalą, o antrame kurse įkūriau jau ir kelionių verslą.
Iš pradžių pykau, vėliau supratau, kad konkurencija yra labai vertinga. Jausdamas, kad man alsuoja į nugarą, turėdavau nesustoti, nuolat kurdavau naujus projektus. Kartais net naktį pabudęs ir ką nors sugalvojęs užsirašau mintį ant lapelio ir
vėliau įgyvendinu.
– Koks esate vadovas?
– Aš sėdžiu toje pačioje salėje kaip ir kiti darbuotojai, esu draugiškas, nesistengiu parodyti, kad esu kuo nors viršesnis už kitus. Pas mus vyrauja lygybė. Turiu daugybę vyresnių už save darbuotojų. Iš pradžių buvo sunku priimti vyresnius žmones į darbą. Bet vėliau supratau, kad visi siekiame bendro tikslo, ir amžius nėra svarbus rodiklis.
Šiuo metu turiu daug draugų, kurie yra mano tėvų amžiaus, ir su jais puikiai sutariu. Turiu su jais apie ką pasikalbėti ir jaučiuosi kiek anksčiau subrendęs.
– Kokios svarbiausios gero vadovo savybės?
– Pats svarbiausias yra gebėjimas ramiai priimti tinkamus sprendimus sudėtingose situacijose. Kelionių organizavimo versle pasitaiko įvairių netikėtumų, sunkumų, tada svarbu viską ramiai įvertinti ir nepulti į paniką.
Dar vienas svarbus dalykas – nebijoti rizikuoti. Anksčiau pats vengiau rizikos ir kartais pagalvoju, kad jei būčiau daugiau rizikavęs, būčiau dar anksčiau visko pasiekęs.
– Ar dėl verslui skirto laiko nenukentėjo šeima, asmeninis gyvenimas?
– Visai neseniai pasižadėjau daugiau laiko skirti sau. Stengiuosi dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per dieną, savaitgaliais taip pat skiriu laiko poilsiui. Dar visai neseniai visus savaitgalius praleisdavau jaunimo konferencijose, daug kur važinėdavau ir pasakodavau savo verslo sėkmės istoriją, bet visai neseniai supratau, kad savo duoklę skaitydamas motyvacinius pranešimus jau atidaviau, tad galiu laiko skirti ir sau.
Dėl didelio darbo krūvio ir išsekimo kartą buvau net atsidūręs ligoninėje, esu turėjęs sveikatos problemų dėl netinkamos mitybos. Iki šiol visos mano kelionės būdavo susijusios su darbu, apžiūrinėdavau viešbučius, darydavau nuotraukas. Tai man įdomi veikla, bet ji neteikia poilsio. Tik visai neseniai išvykęs į kelionę po Tailandą ilsėjausi ir visiškai neskyriau laiko darbui, neatsakinėjau į skambučius ir netikrinau darbinio elektroninio pašto.
– Kiek laiko per metus praleidžiate užsienyje?
– Per metus Lietuvoje nebūnu maždaug trečdalį laiko. Vykstu į turizmo parodas, ieškau būsimų kelionių partnerių, taip pat keliauju pats ir dalinuosi patirtais įspūdžiais.
– Ar pagalvojate apie tai, kad galėtumėte dirbti kitoje srityje?
– Neturiu minčių dirbti kur nors kitur. Turiu svajonę įsigyti arba pastatyti viešbutį kurioje nors šalyje arba Birštone, jei tai nutiktų Lietuvoje. Taigi norėčiau įsitraukti į viešbučių verslą. Man įdomu apsistoti vis kituose viešbučiuose, patinka juos vertinti, taip pat mėgstu į patikusį viešbutį sugrįžti.
– Kur jums labiausiai patinka lankytis?
– Man patinka išvykti į salas, ypač atogrąžų klimato. Bene didžiausią įspūdį yra padarę Seišeliai, kur esu buvęs jau tris kartus, taip pat Maldyvai. Ten man patinka, kaip žmogus prisideda prie to, ką yra sukūrusi gamta.
– Kokia jūsų svajonių kelionė?
– Svajonių vietos, į kurią norėčiau nuvykti, aš neturiu. Esu daug kur buvęs ir kiekvienoje kelionėje atrandu ką nors įdomaus. Net lankytis Rygoje ar Prahoje man patinka.
Jei kalbėtume apie kelionės tipą, aš vis dar svajoju apie kelionę aplink pasaulį. Nors daug kur esu buvęs, norėtųsi ilgesnės kelionės, kuri truktų du ar tris mėnesius. Tada ne tik ilsėčiausi, bet ir bandyčiau sugalvoti naujų idėjų. Kai visos kelionės taps nebeįdomios, leisiuosi į kelionę aplink pasaulį.
Bene didžiausią įspūdį yra padarę Seišeliai, kur esu buvęs jau tris kartus, taip pat Maldyvai.
– Kas jums darbe teikia didžiausią laimę?
– Man didžiausia laimė, kad kiekviena diena būna visiškai kitokia – darbe aš nematau rutinos. Kasdien bendrauju su vis kitais žmonėmis, sprendžiu įvairiausias situacijas. Taip, jų pasitaiko ir gerų, ir blogų, bet laimė ateina tada, kai jos visos išsisprendžia.
Kasdien keliauju po pasaulį net ir sėdėdamas savo biure – internetu. Kasdien sužinau ką nors naujo ir taip savo gyvenime tobulėju. Mane supa nuostabūs kolegos, o mus visus vienija pats svarbiausias pomėgis – kelionės!
Daugiau detalių iš pokalbio su Rimvydu rasite M.Karanausko knygoje „Mano kelias. 23 įkvepiančios sėkmės istorijos“.
Herojai – žinomi ir nežinomi mums žmonės, pačių įvairiausių profesijų atstovai, kuriuos vienija tikėjimas, jog jiems pavyko atrasti pasitenkinimą bei džiaugsmą teikiančią veiklą.
