Šiandien apie Julią Margaret Cameron (1815–1879) leidžiamos knygos, jos darbų parodos sutraukia minias. Specialistai Julią vadina meninės fotografijos pradininke, padariusia didžiulę įtaką jos raidai, o „blogeriai“ šmaikštauja, kad Cameron įkvėpė instagramų maniją. Amžininkai buvo teisūs tik vienu atžvilgiu: ji tikrai buvo dama, atsitiktinai gavusi fotokamerą. Kai 48 metų Juliai duktė su žentu dovanojo tą daiktą, ji net nežinojo, už kurio galo jį imti. Bet per dvylika metų, kurie buvo skirti darbui, moteris sukūrė daugiau nei 1000 originalių fotografijų, jau nekalbant apie negatyvų atspaudus. Tai – didelis skaičius, žinant, kad Cameron fotosesijoms sugaišdavo begalę laiko, o kiekvieną naują nuotrauką detaliai aprašydavo ir registruodavo Autorių teisių biure.
Nuotraukose – ir šeima, ir laikmečio įžymybės
„Ji apvilko mane klostuota kašmyro tunika ir pastatė po kakavmedžiu taip, kad dygios jo šakos badė galvą. Termometras rodė 40 laipsnių karščio, saulė spigino į akis, o man vis kartojo, kad turiu atrodyti natūraliai. Tai truko keletą valandų.“
Botanikos tapytoja Marianne North, patekusi Juliai į rankas, ilgam įsiminė kankinimo seansą. Dar šiurpesnių istorijų galėjo papasakoti fotografės artimieji ir draugai. Tarp pastarųjų buvo ir garsiausių to meto žmonių: Julia įamžino Charlesą Darwiną, astronomą serą Johną Herschelį, aktorę Ellen Terry, poetus Henry Wadsworth’ą Longfellow ir Alfredą Tennysoną, daug kitų...
Laimingas bilietas
Mokytis ji buvo pasiųsta į Europą. Tiksliau – pas senelę iš motinos pusės, taigi su seserimis smagiai leido laiką Paryžiuje ir Versalyje.
Moteris priklausė britų elitui ir net turėjo mėlyno kraujo. Jos senelis ševaljė Antoine’as de l’Etang’as buvo Liudviko XVI garbės kuopos karininkas; deja, pateko į nemalonę už romaną su karaliaus žmona Marija Antuanete ir buvo ištremtas į Indiją, ten vedė misionierių dukrą Therese Blin de Grincourt. Jiems ir gimė Julios mama Adeline. Na, o tėvas Jamesas Pattle’as žvaigždžių nuo dangaus neraškė. Jis ėjo aukštas pareigas Rytų Indijos kompanijoje, bet Kalkutoje garsėjo kaip baisus girtuoklis ir melagis. Nors Julią ši aplinkybė menkai jaudino: kaip ir dauguma kolonistų vaikų, mokytis ji buvo pasiųsta į Europą. Tiksliau – pas senelę iš motinos pusės, taigi su seserimis smagiai leido laiką Paryžiuje ir Versalyje.
Julia turėjo šešias gražuoles seseris; išskirtiniu grožiu garsėjo visos giminės moterys. Būsima fotografė nesikrimto, kad yra liūdna išimtis, bet kai aštuoniolikos grįžo į Kalkutą, šeima buvo nusiteikusi ryžtingai: reikia tai merginai mikliai rasti jaunikį. Vis dėlto vyrą Julia pasirinko pati. 1836 m. ji ištekėjo už škotų aristokrato Charleso Hay Camerono, su kuriuo susipažino Keiptaune – ten abu gydė ligas. Jis buvo dvidešimčia metų vyresnis, lėtas, tylus romantikas, visiška energingos ir triukšmingos Julios priešybė. Bet, atrodo, abu ištraukė laimingą bilietą.
Dešimt metų jie gyveno Indijoje. Ponas Cameronas buvo Kalkutos tarybos narys, o laisvalaikiu rašė filosofinius veikalus ir domėjosi savo kavos plantacijomis, kurių turėjo net kelias. Pora priklausė britų kolonistų grietinėlei ir Julia jautėsi kaip žuvis vandenyje: ji tapo salonų liūte, rengė balius, išlaidavo, apiberdavo draugus brangiausiomis dovanomis. Ir kartais vilkėdavo plačias suknias: per tuos metus pagimdė keturis sūnus (dar vienas berniukas ir mergaitė gimė vėliau).
