Pokalbis su Viliumi Šaduikiu.
– Viliau, jūs labai nusipelnęs Lietuvos energetikai žmogus. Kaip nutiko, kad net ir išėjęs į pensiją, likote šioje srityje?
– Aš visą gyvenimą dirbau energetikoje. Kai 1984 metais Vilniaus miesto elektrinė buvo sustabdyta ir ją perėmė Šilumos tinklai, jos turbinos buvo nebereikalingos. Atvykę švedai, pamatę turbinas, iškart įvertino, jog tai muziejinės vertybės, kadangi jos buvo pastatytos dar 1912 m. – tokių jau niekur nėra. Tuo metu iškart įregistravau jas kaip paveldo objektus. Jau vėliau, išėjus į pensiją, supratau, jog esu labai laisvas žmogus ir turiu daug laisvo laiko, tad nusprendžiau jį tinkamai išnaudoti, o muziejus buvo kaip tik tas dalykas, kurio man reikėjo. Taigi, 2003 m. įkūriau Lietuvos energetikos muziejų, buvau jo pirmuoju direktoriumi, daug teko padirbėti kuriant naujas ekspozicijas. Nuo 2010 m. esu Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentas, enciklopedinio leidinio „Lietuvos energetika“ V t. (2015), VI t. (2017), VII t. (2019), VIII t. (2020) sudarytojas ir bendraautorius.
– Šalia to, esate ir aistringas keliautojas, alpinistas?
– Nuo pat studentiškų metų pradėjau draugauti su alpinistais. Vėliau, dirbdamas energetikoje, neretai ir naktį sunkiai užmigdavau dėl įtempto darbo, tad išvažiavimas į kalnus būdavo tikra atgaiva. Žinote, kiekvienas turi savo stichiją – vienam pasivaikščiojimas miške, medžiai teikia ramybę, kitas gali mėnesius plaukioti jūroje, o man kalnai yra artimiausi širdžiai. Visgi, kalnai yra galinga stichija, o alpinizmu užsiima žmonės su meniniu, intelektualiniu polinkiu. Pamenu, grįžęs iš kalnų nesuprasdavau, ko kiti darbe tokie įsitempę, man viskas atrodydavo kur kas paprasčiau ir pailsėjęs nematydavau pasaulio pabaigos įvairiose smulkmenose.
– Kokias viršukalnes esate aplankęs?
– Esu buvęs visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, tad viršukalnių sąrašas ilgas, įskaitant ir Everestą, Himalajus. Esu aktyvus Lietuvos alpinistų senjorų klubo narys, nuo 2018 m. – klubo viceprezidentas, Lietuvos alpinizmo asociacijos Garbės narys. Be to, nuo 2018 m. esu Medardo Čoboto Trečio amžiaus Universiteto, Turizmo fakulteto aktyvus narys, vedantis klubą „Kelionių pavilioti“. Daug draugauju su Keliautojų klubu ir kalnų mylėtojų klubais Latvijoje ir Estijoje, rengiame bendras priemones.
Gruodžio mėnesiui turėjau bilietus į Etiopiją, planavau Naujus metus prie Nilo, bet dėl viruso susiklosčiusios situacijos nepavyks. Gyvenimas pats pakoreguoja aplinkybes.
– Kokia jūsų tokio aktyvumo paslaptis?
– Nesu namisėda ir visą gyvenimą buvau aktyvus. Privalau sportuoti, nes kitaip jaučiuosi blogai, prastai miegu, todėl laisvalaikiu, be kita ko, dar ir šoku folkloro ansamblyje „Vilniaus gija“.
Esu vienišas, todėl bendravimas man taip pat duoda labai daug, tai man yra palaima. Nuolat turiu būti su žmonėmis. Mano mėgstamas rašytojas Antoine de Saint-Exupery labai gerai pastebėjo, jog nėra didesnės pasaulyje vertybės, kaip žmogaus bendravimas su žmogumi. Kadangi esu bendraujantis, natūraliai turiu daug draugų bei bendraminčių visokiose sferose – ir energetikos srityje, ir alpinizme, tarp keliautojų ir Trečiojo amžiaus universitete. Tada supranti – kaip gerai, kai turi daug draugų, tai ir yra įvertinimas už viso gyvenimo nuopelnus.
V.Šaduikis yra vienas iš „Metų senjoro rinkimų 2020“ dalyvių. Šie rinkimai yra nemokamo žurnalo aktyviems senjorams „60+“ iniciatyva, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir įvertinti tarp mūsų gyvenančius veiklius, inovatyvius bei sveika gyvensena besirūpinančius senjorus. Registruotis vienoje iš trijų kategorijų ir dalyvauti rinkimuose arba balsuoti už Jums labiausiai patikusį kandidatą, galite paspaudę ČIA.
