D.Kiaulakis sako, jog domėjęsis, kas vyksta mūsų organizme miego metu, ar tikrai yra svarbu ant ko gulime, jam rūpėjo jo paties ir jo artimųjų sveikata.
„Kai pamačiau pokyčius savo įpročiuose ir pasirinkimuose, pradedant mityba ir baigiant psichologiniais vertinimais, pamačiau, kad visgi medžiagų sąveikos turi įtakos tam, kas vyksta žmogaus organizme miego metu. Kadangi turėjau ganėtinai spalvingų patirčių, todėl pavyko susieti savo gyvenimo „pakritimus“ ir miego sutrikimų pasekmes, – apie tai, kodėl pradėjo domėtis miego tema, kalba Darius. – Vienareikšmiai – persidirbus miego kokybė prastėja.“
Didelę įtaką vyrui padarė ir perskaityta Mathew Walker knyga „Why we sleep“ („Kodėl mes miegame“), yra išleista ir lietuviška šios knygos versija.
Ilgus metus dirbęs čiužinių industrijoje vyras nutarė pasivadinti taip, kad juo pasitikėtų kaip žmogumi, o ne vieno ar kito prekių ženklo atstovu. Tad pasirinko Miego ambasadoriaus vardą. O jei norisi įmantriau pavadinti, į Darių galima kreiptis ir kaip į edukatorių miego tema.
Vyro sukurtuose kanaluose socialiniuose tinkluose gausu linksmų, šaržuotų jo paties nuotraukų bei nuotaikingų filmukų. Kalbėdamas miego tema Darius nevengia vartoti ir tokių buitiškų žodžių, kaip „kaldra“ ar pan. – kad tik žmonėms būtų smagiau ir suprantamiau klausytis apie sapnų karalystę.
Miego ambasadorius tikrai turėtų žinoti, kaip įmanoma pagerinti miego kokybę ir savo savijautą? „Mes miegame ne tam, kad pailsėtume, mes miegame tam, kad atsinaujintų visos kūno ląstelės ir labai svarbi procesų darna, eiga bei seka. Visų pirma yra ritmas, režimas. Be jo mūsų vidinis laikrodis yra sutrikdomas. Juk ir išmintis byloja: rytas už vakarą protingesnis“, – sako D.Kiaulakis ir primena, kad vaikai, paaugliai turėtų miegoti ilgiau nei 8 valandas, o perlipę pilnametystės slenkstį – tik truputį daugiau nei aštuonias.
Jei žmogus prieš miegą pavartoja alkoholio, jis negali panirti į gilumines fazes, tarsi „prašoka“ gyvybiškai reikalingas regeneracines funkcijas.
Pasak pašnekovo, mūsų protas tiesiogiai susijęs su miego funkcija. Sapnuojant yra atjungiama mūsų motorika: kūno savisauga, judėjimo mechanizmas. Smegenyse vyksta energijos pliūpsniai, tam, kad būtų sudėlioti dienos įspūdžiai į trumpąją atminties talpyklą ir ilgąją (prisiminimų, kurie išlieka ilgam). Tai – emocinis atsinaujinimas, atsišviežinimas.
Jeigu, tarkim, žmogus prieš miegą pavartoja alkoholio, jis negali panirti į gilumines fazes, tarsi „prašoka“ gyvybiškai reikalingas regeneracines funkcijas, tuomet kūnas, pasak Dariaus, kaip netinkama banko paskola vis po truputį eikvos gyvybinius rezervus. Miego kokybei be režimo dar būtina tyla, tamsa ir vėsa (+18 laipsnių). Tamsoje išsiskiria melatoninas, kuris su adenosino hormonu išjunginėja sistemas ir ruošia smegenis miegui.
Darius atkreipia dėmesį, kad čiužinys nėra šiaip minkštas daiktas, padėtas į gražią lovą. Čiužinys formuoja kūno padėtį, kai jis pats savęs negali apsaugoti: miegant (lyg esant komos būsenoje).
Kokio čiužinio D.Kiaulakis patartų niekada nepirkti? „Tokio, kuris neprisitaiko prie kūno linkių. Nepatariu rinktis pagamintų iš porolono arba putų poliuretano. Tai, mano vertinimu, yra netvarios ilgalaikėje perspektyvoje medžiagos, nes čiužinio esmė yra kuo ilgesnį laiką išlaikyti savo standumą, t. y. užtikrinti tokį patį dubimą.
Todėl geriau rinktis laiko patikrintą sprendimą – metalą, „pocket“ ar atitinkamai pagal svorį parinktą spyruoklių bloką“, – įsitikinęs miego tema ilgą laiką besidomintis vyras ir galintis kitiems patarti, kokį čiužinį rinktis. Jis dažnai savo feisbuko profilyje ir kituose socialiniuose tinkluose kalba apie personalizuotus čiužinius.
Tad kuo jie ypatingi? „Kai medžiagų kombinacija pritaikoma kiekvienam žmogui, tiksliau, jo čiužinio ar lovos pusei, – paaiškina Darius. – Jei, tarkime, tarp poros kūno svorių skirtumas daugiau kaip 20 kg, tai tokiems žmonėms visiškai skirtingai dumba kūnas. Tad logiška, kad turėtų būti lyg du atskiri čiužiniai. Čiužinio tikslas – kad stuburas ir raumenynas būtų saugiausioje padėtyje, kad smegenys galėtų per nervų kanalus valdyti ir atstatyti bei gydyti organus, kurie dėvisi ir reikalauja nuolatinės priežiūros, o mes apie tai nė nesusimąstom: savisauga vyksta savaime. Dar labai svarbu ir tinkamos pagalvės parinkimas.“
D.Kiaulakis įsitikinęs, jog renkantis čiužinį svarbu pasikliauti ekspertu, kuris gali prisiimti atsakomybę, parenkant tinkamas medžiagas, kiekvienam žmogui individualiai.
Kokiomis ligomis sergant čiužinys ypač reikalingas? „Dvasinėmis ir turint begalę pretenzijų sau, kitiems žmonėms, daiktams bei gamtos stichijoms. Na, tam, ko negali pakeisti, – pusiau juokais, pusiau rimtai dėsto Darius. – Tiems žmonėms būtinas tobulai parinktas čiužinys, pagalvė ir visa aplinka – lyg miegotų ant debesies, bet ne per minkšto.“
Užvalkalo medžiagų sudėtis labai svarbi kaip ir patalynės, nes tai medžiagos kurios apgaubia odą.
Anot D.Kiaulakio, kaip grotelės lovos rėme yra svarbiausias daiktas, taip ir čiužinio užvalkalas svarbus odai. Lovos tikslas yra ne tik pagražinti miegamojo interjerą, o kad būtų pakeltas čiužinys mažinant sąnarių dėvėjimąsi (atsisėdant ir atsistojant). „Užvalkalo medžiagų sudėtis labai svarbi kaip ir patalynės, nes tai medžiagos kurios apgaubia odą. Užvalkalas, kurio sudėtyje nedominuoja sintetiniai pluoštai, turi geresnes šilumos paskirstymo savybes.
Neretai užvalkalų gamintojai siekdami didesnių pardavimų į užvalkalus įsiuva „memory“ ar „sintepono“ medžiagas. Jos sutvirtina audinį, kuris gali būti plonesnis ir natūraliai pigesnis, tačiau žmogus tokio užvalkalo dėka pradės dažniau vartytis, prakaituoti ir greičiausiai dažniau sugrįš į budrumo būsenas, kurios mums šiais laikais nereikalingos, nes mūsų aplinka yra uždara ir saugi“, – sako vyras ir rekomenduoja rinktis medvilnės, lino užvalkalus.
