„Nusikaltai – turi prisipažinti ir pasakyti tiesą“
Trejus metus pradinių klasių mokytoja Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje dirbanti Veronika Naumovaitė savo pasirinkimu tapti šios srities specialiste buvo tikra jau nuo paauglystės.
Kadaise įkvėpta buvusios pradinių klasės mokytojos pavyzdžio, jau žinojo, kad vienintelis jos kelias – mokyti kitus. „Aš puikiai prisimenu, kad visada norėjau būti tokia kaip ji“, – teigia ji.
Šių dienų aktualijos tą puikiai įrodo: žmogus tau žiūri į akis ir meluoja. Aš ir vaikus mokau, kad jei nusikaltai – turi prisipažinti ir pasakyti tiesą.
Moteris prisimena, jog pašaukimas būti mokytoja buvo stiprus, tačiau mintys apie kitas specialybes jos neaplenkė. Ji svarstė ir apie policijos pareigūnės specialybę, tačiau nenorėjo palikti gimtojo Vilniaus ir išvykti studijuoti į Kauną.
„Aš labai nemėgstu melo, tad norėjau, kad vyrautų teisingumas. Šių dienų aktualijos tą puikiai įrodo: žmogus tau žiūri į akis ir meluoja. Aš ir vaikus mokau, kad jei nusikaltai – turi prisipažinti ir pasakyti tiesą“, – pasakoja mokytoja.
„Buvo klasėje atvejis, kai vienas berniukas apsivogė, tai aš jam pasiūliau prisipažinti. Ir vaikas pasikalbėjus vėliau sutiko, kad pasakius tiesą jis pasijautė geriau“, – pasakoja trečiokų mokytoja.
Veronika pastebi, jog auklėtiniai pavyzdį noriai ima iš jos pačios. Mokytoja tiki, kad būtent tokiu atveju gali jaustis ne tik autoritetas, bet ir vaikų draugas.
„Kilo ginčas, ir buvo iškelta problema, ar taip galima elgtis. Ir girdžiu vaikus kalbant, kad mokytoja taip neleido daryti. Dar jei mama pasako, tai ne visada klauso, o štai mokytoja – didelis autoritetas“, – juokiasi Veronika.
Mokytojos didžiausias tikslas, kad jos auklėtiniai jau nuo mažų dienų būtų paruošti gyvenimui, o tam įtaką daro jos naudojami metodai pamokų metu.
Tokio amžiaus vaikai jau turi savo nuomonę, tik suaugę dažnai nesuteikia galimybės jiems pasisakyti.
„Mes mokykloje turėjom tokį atvejį, kad į darbą dvi savaites neatėjo valytojos, tai ir iškėlėm klausimą, kas atsakingas už tvarką. Pavyzdžiui, jei jų tėveliai vieną dieną neateitų į darbą, kam kristų atsakomybė. Vaikai noriai mokosi iš praktinių pavyzdžių“, – savo metodais dalijasi mokytoja.
Trečiokų mokytoja kiekvieną rytą ant lentos užrašo dienos tikslą, kuriuo vadovaudamiesi mokiniai atlieka jiems skirtus darbus. Moteris mokiniams nuolat stengiasi priminti, kad mokytis jie turi ne dėl tėvų ar mokytojos, o dėl savęs.
Sudaro sąlygas mokinių atvirumui
Veronika bendravimo ugdymui taiko ir kitus metodus – pavyzdžiui, diena su mokytoju – kai vienai dienai visa klasė būna kurioje nors aplinkoje, leidžia laiką ir, pasak jos, mokiniai tada tampa daug atviresni tiek vienas kitam, tiek bendraujant su mokytoju.
„Yra viena diena, kai mes visi po pamokų susirenkam kurioje nors vietoje, visai kaip ekskursija. Neseniai važiavome į Liepkalnį, nueinam ir į kavinę, tada pastebiu, jog vaikai daug atviriau bendrauja, dalinasi savo mintimis ir išgyvenimais“, – teigia Veronika, kuri jau trejus metus siekia tikslo – išugdyti mokinių pilietiškumą ir taurias vertybes.
Ji įsitikinusi, kad tokio amžiaus vaikai jau turi savo nuomonę, tik suaugę dažnai nesuteikia galimybės jiems pasisakyti.
„Aš irgi klystu. Būna atvejų, kad ką nors pamirštu namuose, tad bandau vaikams parodyti, kad kiekvienas mūsų galime klysti. Visada sakau, jei nepadarėte namų darbų – ateikite prie manęs ir pasakykite, nes tiesos sakymas yra labai svarbus jauno žmogaus ugdymuisi“, – savo patirtimi dalijasi Veronika.
Svarbu – išgirsti vaikus
Kiekvienoje klasėje pasitaiko konfliktų ir nesutarimų, tačiau Veronika užtikrina, kad tokias problemas jiems pavyksta išspręsti gana greitai. Moteris tvirtina, jog be galo svarbu, kad abi pusės galėtų pasisakyti, ir kiekvieno vaiko žodžiai būtų tokie pat svarbūs, kaip ir kito.
„Kilus ginčui visada stabdau ir liepiu pasisakyti kiekvienam, kad paaiškintų, kas nutiko. Visa tai darome žaidimo forma, todėl vaikai noriai išsikalba. Surandame liudininkus, kurie matė konfliktą, ir tuomet bandome išspręsti klasėje, jei nepavyksta – tik tada kreipiamės į tėvus“, – pasakoja ji.
Būtent dalindamasi savo mokymo metodais, kaip įdomiau mokytojai galėtų pravesti pamoką, kokie populiarūs žaidimai galėtų būti žaidžiami su mokiniais, Veronika sulaukia ir nemažai dėmesio socialiniuose tinkluose.
„Iš tikrųjų idėja sukurti savo „Facebook“ puslapį kilo labai spontaniškai. Dar studijuodama ketvirtame kurse žmonėms norėjau pasakyti, kad aš esu mokytoja. Ir labai norėjau dalintis savo idėjomis, kad sulaukčiau bent kokios nors reakcijos iš kitų“, – apie savo veiklos socialiniuose tinkluose pradžią kalba mokytoja.
Mokytoja populiari socialiniame tinkle
Mokytoja neslepia, kad būtent jos puslapis socialiniame tinkle padėjo pasiekti didelę auditoriją bei į mokyklą pritraukti naujų mokinių, kurių tėvus sudomino mokytojos Veronikos pamokose naudojami metodai.
„Aš vaikams dažnai sakau, kad jie man gali skambinti tiek ryte, tiek vakare. Netgi susiformavo tradicija – vaikai atsiklausia ir rytais man skambina, kad pažadintų. Ir vis praneša, kiek dar mokytoja gali pamiegoti“, – juokiasi Veronika.
Ji tvirtina, kad įvairios idėjos naujiems renginiams, šventėms bei užsiėmimams po pamokų atsiranda netikėtai. Mokytoja teigia, kad net likus kelioms dienoms iki šventės dažnai atsiranda naujų idėjų, kurias kuo greičiau stengiamasi įgyvendinti.
Apie streiko tikslus
Šiuo metu viešame puslapyje mokytoja Veronika turi daugiau nei 10 tūkstančių aktyvių sekėjų, kurie ne tik seka jos veiklą socialinėje erdvėje, bet ir išreiškia palaikymą streiko metu, apie kurio eigą pati mokytoja praneša tiek tiesioginių transliacijų metu, tiek ir dalindamasi viešais įrašais.
Viskas vyksta ne dėl pinigų, juk juos galima uždirbti, sutaupyti, man reikia tik garantijų, jog švietimo situacija Lietuvoje bus geresnė ateities kartoms.
Veronika netgi buvo pasidalijusi nuotrauka socialiniame tinkle, kur į Švietimo ir mokslo ministeriją atėjo jos mokinė, taip išreikšdama palaikymą.
„Mano mokinių tėveliai labai palaiko, netgi sako, jog vaikams surado veiklos šiomis dienomis. Jaučiu didelį palaikymą ir skatinimą kovoti už visų mokytojų teises“, – pasakoja trečiokų mokytoja.
Ji pabrėžia ir tai, jog ne visi žmonės supranta, kad mokytojo darbas reikalauja daugiau pastangų, nei apie tai kalbama.
„Galbūt žmonėms atrodo, jog mokytojo darbas yra labai lengvas, ir jiems atrodo, kad užtenka pasėdėti nuo aštuntos iki pirmos valandos, tu uždarai duris ir išeini. Taip tikrai nėra.
Noriu, kad visi suprastų, jog mokytojas turi ruoštis pamokoms, organizuoti susitikimus su tėveliais, skirti vaikams laiko po pamokų, kurti idėjas renginiams“, – teigia streikuojanti mokytoja Veronika.
V.Naumovaitė tikina, kad šis streikas jai suteikia galimybę susipažinti ir didesnę patirtį turinčiais mokytojais, iš kurių ji pati sulaukia padrąsinimų kovoti toliau.
„Mes visi tikimės tik vieno – pergalės, tikiu, kad pasieksime savo. Viskas vyksta ne dėl pinigų, juk juos galima uždirbti, sutaupyti. Man asmeniškai reikia tik garantijų, jog švietimo situacija Lietuvoje bus geresnė ateities kartoms“, – užtikrintai kalba pradinukų mokytoja.
Mokytoja Veronika akcentuoja, jog būtent Švietimo ir mokslo ministerijoje susibūrę mokytojai rado laiko ne tik vienas kitą pažinti, bet ir leistis į diskusijas įvairiomis temomis.
„Atmosfera labai draugiška, čia susirinkę labai nuostabūs ir įdomūs žmonės“, – teigia ji.
Veronika puikiai prisimena savo pirmuosius metus mokykloje, kai vieno mokinio motina negalėjo patikėti, kad ši jauna moteris bus jos vaiko mokytoja.
„Įdomus atvejis, kai viena mama pirmą mokslo metų dieną ieškojo mokytojos ir priėjusi prie manęs klausė, kur galėtų ją rasti. Mano atsakymas, kad štai aš esu mokytoja, ją labai nustebino. Pastebiu, kad dažnai palaiko mane kokio nors mokinio seserimi“, – juokiasi Veronika.
