Visuomenė, anot jos, kuo toliau, tuo mažiau pažįsta, pastebi ir supranta gamtą, jos objektus, jei ką ir mato, tik per naudotojo prizmę, bet net kaip naudotojai labai dažnai nepažįsta net naudojamų augalų, grybų ar gyvūnų, kur jau ten kerpės.
Gamtos tyrimų centro vyriausiąją mokslo darbuotoją bene labiausiai stebina tai, kad žmogus gali, pavyzdžiui, stovėti po medžiu, apaugusiu geltonkerpėmis ir žiūrėdamas į tos pačios geltonkerpės nuotrauką sakyti, kad niekada tokios nematė.
Mokslininkai tuo įsitikino darydami apklausas apie grybus ir kerpes, kurių dauguma žmonių dar mažai pažįsta ir painioja su samanomis ar kempininiais grybais.
„Yra kerpių ir visai nematančių ir nepažįstančių. Nors tai vienas iš nepaprasčiausių gamtos kūrinių", – sako jas nuo 1984 metų tirinėjanti specialistė.
– Kas gi yra ta kerpė?
– Kerpė – tai mikroekosistema paprasčiausiu atveju sudaryta iš vienos grybo ir vienos dumblio rūšies. O jei jau visai paprastai galima pasakyti, kad kerpė yra grybo mitybos būdas. Kerpės dalyvauja mitybinių medžiagų apykaitoje, jas naudoja įvairūs gyvūnai maistui, prieglobsčiui.
Daug kas vis dar nustemba išgirdęs, kad kerpės tirpdo akmenis ir išskiria kenksmingas medžiagas.
– Kuo asmeniškai Jums įdomios kerpės?
– Jos įdomios įvairiais aspektais: savo ekologija, biochemija ir gniužulo sandara bei tuo, kad jas gali sudaryti įvairūs organizmai.
Daug kas vis dar nustemba išgirdęs, kad kerpės tirpdo akmenis ir išskiria chelatuojančias (kenksmingas) medžiagas. Augti jos gali bet kur: ant negyvos medienos, akmenų, samanų ir t.t. Jos naudojamos ir kaip oro taršos indikatoriai.
Jei paklaustumėte, kam gi naudojamos kerpės, atsakyčiau labai paprastai: be jų nebūtų ir mūsų. Bet mes vis dar per mažai apie jas žinome.
– Kaip su nuodingomis kerpėmis elgiasi paukščiai?
– Paukščiai giesmininkai naudoja kerpes lizdams sukti. Jos lizduose atlieka antibiotikų funkciją, taigi dezinfekuoja juos.
– Kodėl be kerpių nebūtų žmonių? Kaip mes susiję?
– 98 procentai žemės augalų neprisitaikytų augti be kerpių ir grybų. Kerpės su samanomis ir induočiais augalais padengia smėlį, kur tvirtinasi kiti augalai, jais minta žvėrys, susidaro visa grandininė reakcija.
– Kodėl vadinate kerpes bado maistu?
– Todėl, kad jas reikia gerokai apdoroti prieš gaminant iš jų ką nors. Jos neskanios ar tiesiog beskonės, o neapdorotos gali sukelti apsinuodijimus arba ilgalaikį kepenų pakenkimą.
Šiaurės tautos valgo apvirškintas kerpes iš papjautų šiaurės elnių skrandžių.
– Lietuvoje valgomų kerpių, matyt, neturime? O gal? Jei jau japonai renka ir valgo pusliakerpes, gal ir mes turime?
– Lietuvoje kerpės naudotos kaip bado maistas – tos pačios islandinės kerpenos, nors tikslių duomenų nėra, bet sprendžiu iš aplinkinių šalių tyrinėjimų. Tolimuosiuose rytuose valgomos jūsų minimos valgomosios saitakerpės (Umbilicariaesculenta), Japonijoje jos vadinamos ivatake. Bet ten labai paplitęs ir kepenų vėžys...
Kinijoje ir kalnuotose Indijos vietovėse bei Šiaurės Amerikoje valgomos dar kelių rūšių kerpės. Šiaurės tautos valgo apvirškintas kerpes iš papjautų šiaurės elnių skrandžių.
– Minėjote, kad ir lietuvių gyvuliai badmečiu kerpes taip pat ėsdavę?
– Dzūkijoje karvės ėsdavo kerpes. Bet paminėsiu, kad tokie šiaurės elniai kiekvieną pavasarį pasitinka pažeistomis kepenimis nuo jų...
– Yra manančių, kad kerpės, įsikūrusios soduose ant medžių kamienų ar krūmų šakų, daro neigiamą poveikį ir esti kenksmingos. Jie imasi priemonių padėsiančių kerpes išnaikinti. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?
– Kerpės neturi jokios įtakos medžiams, tiesiog padidėjęs kerpių kiekis rodo sulėtėjusį tos medžio dalies augimą (ant pirmamečių šakelių kerpių paprastai nebūna, o ant negyvų šakų ar senesnių kamienų jų būna gana daug).
– Kaip kerpės panaudojamos buityje?
– Islandinės kerpenos ekstraktai naudojami gerklės ir kvėpavimo takų susirgimams gydyti, taip pat jos naudojamos kai kuriose kosmetikos priemonėse.
Kai parfumerijoje dar buvo naudojama daugiau natūralių medžiagų, būdavo sunaudojama daug sodinės briedragės, ypač gaminant vyriškus kvepalus ir muilus. Kai kurios kerpės gali būti naudojamos audinių dažymui. Sunkmečiu tą pačią islandinę kerpeną naudojo maistui, o rytų Azijoje kerpės valgomos ir dabar.
Kai kurios šiurės naudojamos augalų dekoracijoms.
Elninė šiurė yra pilka, o miškinė šiurė jau žalsva. Kaip atpažinti vieną kerpę nuo kitos pataria J.Motiejūnaitė.
– Kokia kerpių rūšis naudojama parfumerijoje? Kuo jos naudingos kvepalams?
– Parfumerijoje naudojama sodinė briedragė (Evernia prunastri) ir sėleninė briedragūnė (Pseudevernia furfuracea). Jų ekstraktas (parfumerijos terminu concrète) naudojamas „žemės" arba „odos" tipo parfumeriniams gaminiams.
– Minėjote, kad kerpėmis anksčiau nuodyti vilkai? Ar ir šiuo metu tai taikoma? O gal tai ankstesnių kartų palikimas?
– Vilkams ir lapėms nuodyti buvo naudojama vilkinė letarija (Letharia vulpina). Tai praktikuota seniai, prieš kelis šimtus metų, toks letarijų naudojimas užfiksuotas XVIII a. knygose.
– Kaip seniai žmonija kerpėmis domisi ir jas tyrinėja?
– Kerpės žmonėms žinomos jau nuo senovės, atskiras jų rūšis mini dar Senovės Graikijos ir Senovės Romos mokslininkai: Aristotelis, Dioskoridas, Teofrastas ir kiti.
Mokslininkai jas tyrinėja beveik taip pat seniai, kaip ir induočius augalus, nors tai, kas išties yra kerpės – miniatiūrinė ekosistema, išsiaiškinta tik XIX a. antroje pusėje, kai šveicarų botanikas Simonas Švendeneris (Simon Schwendener) nustatė, kad kerpės gniužulą sudaro grybas ir dumblis.
Vėliau buvo išsiaiškinta, kad dažniausiai kerpėse yra ir daugiau organizmų.
– Ar pakankamai dėmesio Lietuvoje skiriama kerpėms?
– Ne, kerpėms nėra skiriama pakankamai dėmesio, bet tą patį galima pasakyti beveik apie visą Lietuvos biologinę įvairovę, išskyrus nebent paukščius ir žinduolius.
