Savo tyrimus D.Bagdžiūnaitė yra pristačiusi pirmaujančiose akademinėse ir verslo konferencijose, vienas iš jos tiriamųjų darbų buvo aprašytas įtakingajame „Forbes”, kitas projektas nominuotas tarp „Neurotalent 2015“ finalistų.
Su mokslininke pokalbis apie tai, kokie procesai vyksta lyderio smegenyse, ką rodo naujausi neoromoksliniai tyrimai ir kaip vertėtų treniruoti savo smegenis, norint išsiugdyti lyderystės gebėjimus.
– Dalia, pradėkime nuo to, kas yra neurolyderystė?
– Neurolyderystė – tai sritis, kuri panaudoja neuromokslo ir psichologijos žinias bei metodus, siekiant efektyvesnės lyderystės. Tai žinios apie žmogų – kaip veikia žmogaus smegenys ir kaip jos veikia socialiniame kontekste, ryšyje su kitais žmonėmis, organizacijoje esant tam tikroms sąlygoms bei atliekant tam tikrus strateginius sprendimus.
Ši sritis susiformavo apie 2006 metus ir jos pradininkas buvo koučingo specialistas dr. Davidas Rockas. Šiuo metu jis įkūręs Neurolyderystės institutą, kuriame skatina tiek teorinių, tiek ir praktinių žinių šioje srityje kūrimą, vystymą ir taikymą. Anot D.Rocko, neurolyderystės srityje neuromokslo žinios ir metodai praturtina keturias su lyderyste susijusias sritis: sprendimų priėmimą ir problemų sprendimą; emocinę reguliaciją; bendradarbiavimą ir įtakos darymą kitiems; įpročių kūrimą ir pokyčių valdymą.
2010 m. McKinsey Quarterly tyrime su 2200 vadovų vos 28 proc. apklaustųjų teigė, kad jų priimami strateginiai sprendimai yra geri, 60 proc. manė, kad tiek gerų, tiek blogų strateginių sprendimų jie priima po lygiai ir likę 12 proc. buvo įsitikinę, kad geri sprendimai buvo priimami tik labai retai.
Būtent gebėjimas pačiam lyderiui suprasti sprendimų priėmimo mechanizmus, atpažinti sprendimus veikiančias emocijas, pasąmonines kognityvines nuostatas, kurti ryšį ir motyvuoti darbuotojus bei skatinti teigiamus įpročius organizacijos kultūroje tiek individualiu, tiek grupiniu lygmeniu yra tai, kas gali būti siejama su efektyvia lyderystės forma. Čia ir pasitarnauja neuromokslo ir psichologijos žinios.
– Įdomu sužinoti, kokie procesai vyksta lyderių smegenyse?
– Kadangi ši sritis yra gana jauna, mokslinių tyrimų joje kol kas nėra labai daug, ypač siekiant nustatyti, kas vyksta lyderių smegenyse ir kaip keičiasi komandoje dirbančių individų smegenų procesai, atliekant tam tikras užduotis ar įgyvendinant komandinius darbus.
Tyrimai rodo, kad „sėkminga“ lyderystė siejama ir su žemesniu kortizolio (streso hormono) ir aukštesniu testosterono lygmenimis.
ESADE verslo mokykloje buvo atliktas tyrimas, kuriame nagrinėta, kuo skiriasi smegenų reakcijos, matuojama įsitraukimo metrika, individualiai ir komandoje sprendžiant su korporatyvine socialine atsakomybe susijusią problemą. Visų pirma, visi komandos nariai, naudodami skales, įvertino vienas kito potencialą tranformacinei lyderystei. Neuroįsitraukimui individualiame bei komandos lygmenyse matuoti naudoti nešiojami elektroencefalografai, kurie padėjo šias reakcijas tirti labiau realybę atspindinčioje situacijoje.
Įdomu tai, kad paskyrus grupėms užduotis, komandoje iškilusio transformacinio lyderio smegenų atsakas, t. y. įsitraukimas į užduoties atlikimą, buvo toks pat stiprus kaip ir jo komandos narių. To rezultatas – produktyviau atlikta bendros kūrybos užduotis. Biocheminius procesus tiriantys tyrimai taip pat rodo, kad „sėkminga“ lyderystė siejama ir su žemesniu kortizolio (streso hormono) ir aukštesniu testosterono lygmenimis.
Kitas tyrimas nagrinėjo skirtumus tarp rezonansinės ir disonansinės lyderystės. Rezonansiniai lyderiai turi aukštą emocinį intelektą, empatiją, naudoja šiuos įgūdžius nukreipti ir padėti kitiems. Tuo tarpu disonansiniai lyderiai daugiau orientuoti į tikslus, vadovaujantys, palaiko didesnį socialinį ir emocinį atstumą. Ištyrus jų smegenų atsaką, jiems aprašant organizacijos viziją, paaiškėjo, kad rezonansinių lyderių smegenyse vyksta stipresnis įvairių smegenų sričių sujungtumas ir darna, nei disonansinių lyderių.
– Kokie metodai taikomi, tiriant lyderystės gebėjimus?
– Naudojamos įvairios lyderystės skalės, vertinančios lyderystės tipus, gebėjimus, potencialą arba iš anksto atrenkamos imtys, kuriose yra tam tikrų sričių vadovai ar komandos identifikuoti lyderiai. Taip suformuojamos tiriamųjų grupės, kurių reakcijos vėliau yra lyginamos. Kuomet matuojamas to paties žmogaus sąlyginis progresas, galima stebėti jo smegenų atsako pokyčius laiko perspektyvoje, pavyzdžiui, prieš ir po tam tikrų mokymų.
Tyrimuose naudojamos ir technologijos, dažniausiai akių seklys, matuojantis į ką kreipiamas dėmesys ir kaip yra apdorojama informacija bei elektroencefalografas (EEG), skirtas matuoti elektrinių impulsų pokyčius smegenyse. Emociniai ir kognityviniai mechanizmai matuojami, atliekant su lyderystės veiklomis susijusias užduotis iš anksto nustatytomis eksperimento sąlygomis. Labai svarbu suprasti, kad mūsų smegenys nuolatos reaguoja, todėl ypač svarbus eksperimento dizainas bei jame naudojamos simuliacijos.
Surinkus duomenis naudojami skirtingi jų apdorojimo bei vertinimo metodai, atliekama vizualizacija. Duomenys išvalomi, transformuojami, panaudojamos tam tikros metrikos, statistiniai apskaičiavimai. Pavyzdžiui, vienas iš būdų matuoti lyderystės gebėjimus gali būti ir stebint tam tikrus pokyčius tuo pačiu metu, kai atliekamos tam tikros užduotys prieš ir po tam tikros intervencijos.
Visų pirma, dalis funkcijų gali būti pamatuojamos, nustatant bazinį lygmenį, tuomet vykdomi 6 mėnesių mokymai, bei šie gebėjimai ir funkcijos pamatuojamos dar po pusės metų. Taip galima matuoti ne tik tai, ką sako ir reflektuoja mokymuose dalyvavę lyderystės įgūdžius tobulinantys vadovai, bet ir tai, kaip iš tiesų pokyčiai pasireiškia jų smegenyse vykstančiais procesais.
– Girdime, kad smegenys išnaudoja labai mažai potencialo. Kokia tiesa?
– Tai, kad mūsų smegenys išnaudoja tik 10 proc. potencialo, yra mitas. Smegenyse nuolat vyksta tam tikri procesai, tik jie pasiskirsto tarp įvairių smegenų sričių. Smegenys veikia efektyvumo principu, todėl esame linkę „taupyti“ savo kognityvinius resursus aukštesnio lygmens funkcijoms įgyvendinti, pavyzdžiui mokytis, logiškai įvertinti sprendimus, kontroliuoti savo impulsus, kurti strategijas.
Praktikuojant tam tikrą elgesį ar elgesio modelius, galime sukurti įgūdžius ir tuomet juos aktyvuoti labai greitai, dažnai automatiškai pamatę kokią nors užuominą ar atsiradus tam tikrame kontekste, taip efektyviau išnaudojant ir savo smegenų potencialą. Kai esame pavargę, strese ir neapibrėžtose situacijose, neturime pakankamai energijos mąstymo funkcijoms, sunku priimti optimalius sprendimus.
– Kokios pagrindinės treniruotės būtų smegenims, norint tapti lydere (-iu)?
– Tyrimai rodo, kad siekiant ugdyti lyderystės gebėjimus, ypač svarbu ugdyti keletą funkcijų: dėmesingumą ir gebėjimą jį išlaikyti, kognityvinį informacijos apdorojimo greitį, atsparumą stresui, emocinę motyvaciją, socialinius gebėjimus. Todėl visos praktikos, orientuotos į šių gebėjimų ugdymą, yra be galo naudingos. Pavyzdžiui, emocinio atsparumo didinimas siejamas su pakankamai paprastomis priemonėmis, kurios užtikrina mūsų psichologinės sveikatos balansą – tai miegas, fizinė veikla, dėkingumo praktikos, meditacija ir kita.
Taip pat, labai svarbus ir kūrybiškumo lavinimas. Įdomu tai, kad visi į pasaulį ateiname su vienodomis galimybėmis būti kūrybiškais, turime taip vadinamą kūrybiškumo bruožą. Tik labai mažai žmonių turi labai mažus gebėjimus būti kūrybiškais ir tik labai mažai – labai aukštus. Tačiau, ar išnaudojame ir ar juos ugdome, priklauso nuo mūsų socialinės aplinkos, pasirinktų veiklų, gyvenimo būdo. Siekiant paskatinti kūrybiškumą, vienas iš būdų yra daryti dalykus atvirkščiai, taip pat jungti nesujungiamus dalykus, praktikuoti absurdiškas idėjas, jų nenuteisiant ir nevertinant.
Sakoma, kad kūrybingi sprendimai gimsta tik išbandžius be galo daug idėjų, nes pirmosios idėjos dažniausiai ateina iš mūsų taip vadinamo artimiausio asociacijų lauko, o jos dažniausiai yra stereotipinės. Pavyzdžiui, pasakius obuolys, mes matytume arba kompiuterį, arba tikrą obuolį. O praplėtus asociacijų lauką ir panagrinėjus nesusijusius dalykus, galbūt obuoliu mums taptų ir sveikuolių atrakcionų parkas vaikams, kuriame vaikai žaidybiniais principais būtų ugdomi apie sveiką mitybą.
– Dėstysite moterims skirtame universitete „WoW“. Ką akcentuosite?
– Tam, kad geriau suprastume, kuo ypatingos „sėkmingų“ lyderių smegenys, aptarsiu tris temas: sprendimų priėmimo mechanizmus ir pasąmoninius įsitikinimus, kurie veikia sprendimus, emocijas, socialinio konteksto poveikį, motyvacinius mechanizmus bei įpročių kūrimo ir keitimo mechanizmus. Supažindinsiu ir su dviem modeliais, vienas jų – SCARF, kuris padeda atpažinti motyvacinius mechanizmus organizacijos kontekste, kitas INDISTRACTABLE – elgesio dizaino modelis, kuris padeda ugdyti asmeninį dėmesio valdymo įgūdį.
– Kokie būtų pagrindiniai 5 patarimai moterims lyderėms ar norinčioms jomis tapti?
– Šie patarimai tinka tiek moterims, tiek vyrams. Viena svarbiausių sėkmingos lyderystės savybių yra gebėjimas kurti teigiamus įpročius ir keisti neigiamus. Taip pat be galo svarbu ugdyti dėmesio valdymo įgūdį – ypač gyvenant riboto dėmesio visuomenėje, kuomet mūsų dėmesys yra vienas brangiausių resursų – jį bando patraukti įvairūs pasiūlymai, socialinės medijos, kitos motyvacinę sistemą veikiančios paskatos.
Mes, žmonės, turime du dėmesio mechanizmus, vienas jų kontroliuojamas tikslinis dėmesys, kitas – automatinis. Evoliuciškai esame linkę pastebėti tam tikras vizualias užuominas, reaguoti į emociškai svarbius dalykus bei naujoves. Todėl gebėjimas šias reakcijas atpažinti bei išlaikyti koncentraciją, atliekant svarbias užduotis, gali padėti priimti geresnius sprendimus.
Tuo pačiu svarbu ir emocijų reguliacija – mokytis situacinių emocijų reguliavimo priemonių bei ugdyti ilgalaikį emocinį atsparumą. Emocijų reguliavimas ir gebėjimas nuraminti savo emocijas bei impulsus yra ypač svarbus kalbant apie neapibrėžtas situacijas ar priimant aukštos rizikos strateginius sprendimus. Kūrybiškumas ir atvirumas naujovėms taip pat ypatingai svarbus.
Na, ir paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus įgūdis – gebėjimas kurti tarpasmeninius santykius, praktikuoti empatiją. Priklausymas grupei yra ypač svarbus mūsų poreikis, evoliuciškai jis užtikrino mūsų išgyvenimo galimybes. Socialiniai tyrimai rodo, kad socialiniai ryšiai ir draugystė yra vienas pagrindinių laimės, ilgesnio gyvenimo ir sveikatos šaltinių.
