Vienas tokių – „Norfos“ labdaros ir paramos fondas, nusprendęs P.Mataičio knygos „Lietuvių folkloro teatras: tautos atgaiva ir jos kūrybinių galių sklaida“ leidybą paremti solidžia 3 tūkst. eurų suma.
„Esu labai laimingas, kad suradau tokį požiūriu artimą fondą ir jo vadovą Joną Dundulį. Ši parama kultūriniu požiūriu – labai svarbi, todėl džiaugiuosi, kad mums abiems brangi Lietuvos praeitis, prisikėlimas ir kultūros sklaida“, – 15min sakė P.Mataitis.
Dar 1967 m. rugpjūčio mėn., su grupele Vilniaus jaunimo teatro aktorių, pradėdamas repetuoti „Insrumentinių, šokamųjų, dainuojamųjų sutartinių programą“, P.Mataitis įžengė į savo unikalios kūrybos kelią.
1968 m. balandžio 13 d. įvykusi programos premjera ne tik susilaukė visuotino pripažinimo, bet ir lėmė profesionalaus „Lietuvių fokloro teatro“ (deja tik nuo 1974 m.) įkūrimą, teatrą, kuris nuo 1974 m. rugpjūčio 5 d. iki 1990 m. liepos 20 d. vasaromis, kiekvieną savaitgalį rengdavo savo pasirodymus Lietuvos liaudies buities muziejuje, specialiai jam pastatytame Klojimo teatre, kitu laiku gastroliuodavo po Lietuvą, kitas sovietines respublikas, užsienio šalis. Vadinasi, knyga, kurią dabar ruošiamasi išleisti, vaizdžiai tariant, kaip tik tada ir buvo pradėta „rašyti“.
„Tai – prestižinis leidinys. Visą gyvenimą dirbau, sukaupiau daug medžiagos apie tautinės kultūros sklaidą. Noriu tas žinias palikti ateinančioms kartoms, kad jos, pasinaudodamos sukaupta patirtimi, unikaliąją mūsų kultūrą galėtų ne tik išlaikyti, bet ir sėkmingai skleisti plačiame pasaulyje“, – 15min pasakojo P.Mataitis.
Knygą „Lietuvių folkloro teatras: tautos atgaiva ir jos kūrybinių galių sklaida“ jis šiandien jau yra užbaigęs rašyti, jos leidybą suderino su „Naujosios Romuvos“ fondu ir šiuo metu triūsia prie redagavimo, bandomojo maketavimo darbų. Kaip pats tikina, norisi išleisti tokį leidinį, kurį paimti į rankas neva nebūtų gėda net ir praėjus šimtui metų.
Knygoje bus publikuojama daug nuotraukų. Jose matysime Folkloro teatro koncertų muziejaus sodybų kiemeliuose fragmentus, Klojimo teatre rodytų spektaklių, užsienio gastrolių vaizdus.
P.Mataičio knygos leidybai dėmesį skyrė ir Kazickų šeimos fondas, remiantis įvairius kultūros, švietimo ir socialinius projektus. Šviesaus atminimo verslininką, filantropą Juozą P.Kazicką P.Mataitis iki šiol prisimena gražiu žodžiu. P.Mataičio pavardė įrašyta kaip ir Juozo P.Kazicko Valdovų rūmų sienoje kaip padėka prisidėjus prie rūmų atstatymo.
„Valdovų rūmų atstatymui dar anksčiau atidaviau savo valstybinę premiją, kuri 1988 metais siekė 1500 rublių. Jau tada ir pats rėmiau kultūrą, o dabar man šis rėmimas grįžta su kaupu – ir pats gaunu paramą“, – džiaugėsi P.Mataitis.
Jis juokauja, kad būsimąją jo knygą net sunku pavadinti tiesiog knyga, jos turinio svoris esą prilygsta rimtam moksliniam darbui, o ir pačioje knygoje „telpa viso gyvenimo patirtis, ieškojimai, atradimai“.
