Begalvodamos apie savo pačių lūkesčius jaunos moterys galiausiai suprato, ką reikia daryti – taip gimė iniciatyva „Lydėtuvės“.
„Mirties tema pas mus yra vis dar tabu, o religinės laidotuvių ceremonijos neturi alternatyvų. Taip atsirado humanistinės personalizuotos ceremonijos, kurios padeda atsisveikinimą padaryti unikaliu, taip pat gali pakeisti nusistovėjusius laidotuvių šablonus: prie gedėjimo dėl žmogaus išėjimo prisideda džiaugsmas, kad jis buvo. Viena pagrindinių mūsų minčių, kuri vedė į priekį: „Jei mes visi tokie skirtingi, kodėl mūsų laidotuvės vienodos?“ – pasakoja Elena ir Urtė.
Artėjant gražiausioms metų šventėms merginos pristatė ir naują paslaugą – žaislus ir pagalvėles, kurie siuvami iš mirusio artimo žmogaus dėvėtų rūbų.
Ne tik atsisveikinimas, bet ir gyvenimo įprasminimas
Laidojimo namai, urna ar karstas, gedulinga muzika, vainikai, kartais – raudotojai, dažniausiai – bažnyčia, Šv. Mišios ir kunigas. Tai – dalykai, kurie daugumai pirmiausia šauna į galvą pagalvojus apie laidotuves. Tačiau beveik visi jie susiję su religija – iki šiol Lietuvoje didžioji dalis atsisveikinimų vyksta pagal daug metų nesikeičiančias „taisykles“, nepaisant to, jog nemaža dalis žmonių (tiek velionių, tiek ir gyvų jų artimųjų) nėra praktikuojantys tikintieji.
Būtent apie juos galvodamos Elena ir Urtė sako kūrusios „Lydėtuvių“ viziją.
„Lydėtuvės – tai humanistinės laidotuvės yra nereliginė išlydėjimo ceremonija, kuri kartu yra ir orus atsisveikinimas, ir gyvenimo įprasminimas. Lydėtuvių metu pripažįstamas gilus liūdesys atsisveikinant su išėjusiuoju, kartu švenčiamas mylimo žmogaus gyvenimas ir jo palikimas. Kiekviena laidojimo ceremonija, kurią padeda sukurti Lydėtuvių ceremonmeisteriai, yra unikali ir parašyta taip, kad atspindėtų mirusį asmenį, kad būtų užtikrintas tinkamas ir nuoširdus būdas jį pagerbti bei prisiminti,“ – teigė Elena ir Urtė.
„Lydėtuvės“ gimė pradėjus mąstyti apie savo pačių laidotuves bei supratus, kad Lietuvoje tokių paslaugų, kokių norėtųsi, niekas neteikia.
Pasak jų, „Lydėtuvės“ gimė pradėjus mąstyti apie savo pačių laidotuves, kokio išlydėjimo norėtųsi bei supratus, kad Lietuvoje tokių paslaugų niekas neteikia ir norų neįgyvendintų.
„Pirmiausia, mums buvo svarbu turėti nereligines laidotuves, kuriose nefigūruotų joks religinis atributas. Antra, įsivaizdavome, jog laidotuvės turėtų būti apie mus, pasakoti mūsų istoriją, atspindėti mūsų asmenybes. Pavyzdžiui, aš pati norėčiau, kad mano laidotuvių metu grotų mano mėgstamas linksmas grojaraštis, o ne liūdnos dainos, ceremonmeisteris ir artimieji dalintųsi juokingiausiais ir gražiausiais mano gyvenimo įvykiais, visi vaišintųsi mano mėgstamiausiais patiekalais. Kadangi pradėjus galvoti apie laidotuvių paslaugas abi su kolege jau dirbome kaip vestuvių ceremonmeisterės jos įkurtoje organizacijoje „Taip“, turėjome patirties personalizuotų ceremonijų organizavime ir vedime, beliko tik išbandyti, ar tokia laidotuvių koncepcija reikalinga žmonėms,“ – pasakojo Elena.
Atsisveikinimo ceremonijos gali vykti bet kur
Pirmųjų klientų ieškoti nereikėjo – vos pradėjusios kalbėti garsiai apie lydėtuves merginos sulaukė užsakymų. Tai buvo 2020 m. vasarą.
„Tuo metu neturėjome nei internetinio puslapio, nei reklamos – žmones tiesiog pasiekė garsas apie mus ir mūsų paslaugas. Po pirmųjų lydėtuvių sekė ir kitos, visos skirtingos ir unikalios, suteikusios mums daug patirčių ir naudingų minčių. Supratome, kad Lietuvos žmonėms reikia tokių paslaugų, jie nori atsisveikinti su savo artimaisiais asmeniškai, nuoširdžiai, pabrėždami jų gyvenimo kelią. Iš tiesų, pastebime, kad apie mirtį vis dar kalbamės pašnibždomis ir ši tema, dažnu atveju, yra dramblys kambaryje, kuris staiga pasimato, kai užklumpa netektis. Tuomet suprantama, kad atsisveikinimą norėtųsi padaryti asmenišką, prasmingą, tačiau nei žinių, nei laiko, nei emocinių resursų netekties akivaizdoje, deja, nebelieka,“ – sakė Urtė.
Pradėjusios kalbėti šia tema „Lydėtuvių“ įkūrėjos netikėtai sulaukė daug palaikymo, prie iniciatyvos prisijungė žmonės, norintys būti ceremonmeisteriais; kūrėjai, kurie į mirtį žvelgia plačiau ir atviriau. Jų siūlomos paslaugos įvairios. Svarbiausias tikslas – atliepti užsakovo (šiuo atveju mirusio žmogaus artimųjų ar paties mirusiojo) norus.
„Susibūrę vienijami lydėtuvių idėjos ne tik pasirūpiname išlydėjimo ceremonija, tačiau ir padedame ją surengti norimoje vietoje: gamtoje, velionio sodyboje ar mėgstamoje vietoje. Pasirūpiname asmeninės puošybos elementais ir kitomis detalėmis“, – pasakojo „Lydėtuvių“ įkūrėjos.
Skatina kalbėtis apie mirtį, jos nebijoti
Vis dėlto konkrečios paslaugos – ne vienintelė jų misija. Elena ir Urtė norėtų, jog žmonės kalbėdami apie mirtį nebijotų, taptų atviresni sau ir kitiems.
„Siekiame panaikinti mūsų visuomenėje galiojančias stigmas, susijusias su mirties tema, kviečiame žmones kalbėtis apie savo norus, dalintis baimėmis ir nerimu, kad jie taptų mažesni. Pradėjusios dirbti su personalizuotomis laidojimo ceremonijomis ilgainiui supratome, kad visas gyvenimo pabaigos etapas mūsų krašte yra apleistas: trūksta kalbėjimosi apie mirtį, trūksta įvairių paslaugų, kurių yra kitose Vakarų šalyse, o ypač JAV. Ten populiarios mirties dulos, kurios padeda žmonėms ramiai ir oriai išeiti iš gyvenimo“, – kalbėjo Elena.
Visas gyvenimo pabaigos etapas mūsų krašte yra apleistas: trūksta kalbėjimosi apie mirtį, trūksta įvairių paslaugų, kurių yra kitur.
Pasak jos, pas mus vis dar trūksta ir žinių apie kūno ir organų donorystę, taip pat – apie laidojimų būdus, atminimo įprasminimą ir t.t.
„Kol mūsų gyvenimo nepaliečia artimojo mirtis, apie ją nesinori galvoti, tačiau jai atėjus, pradedame elgtis inertiškai, užsakome jau anksčiau matytus laidojimo rūbus, šarvojimo namus, giedotojus, gėles, dažnai net nesusimąstydami, ar tai tinka mūsų aplinkybėms ir ar atliepia mirusio asmens norus. Ir tik praėjus tam tikram laikui, pradedame galvoti, ką galėjome padaryti kitaip. Aišku, netekties akimirką yra sunku planuoti, aiškiai mąstyti, dėl to manome, kad visuomenę reikia šviesti iš anksto, papasakoti ir parodyti, kaip kitaip galima atsisveikinti su artimuoju, kaip paminėti jo atminimą, kaip kalbėtis apie tai, kas svarbu,“ – mintimis dalijosi „Lydėtuvių“ įkūrėja.
Daiktai, kurie saugo atminimą
Šiuo metu populiariausia įmonės paslauga yra laidotuvių organizavimas kartu su ceremonija. Ši paslauga apima vietos atsisveikinimui ar šarvojimui suradimą, jos apipavidalinimą ir paruošimą šarvojimui (daugelyje vietų šarvoti galima tik su urna), asmeninį dekoravimą, kaip tam tikrų daiktų ar atminimo filmuko sukūrimą ir eksponavimą, maisto ir muzikos užsakymą, ceremonijos parašymą ir pravedimą.
Pasak personalizuotų laidotuvių organizatorių, ceremonijų metu gali skambėti muzikos kūriniai, vyksta skaitymai, atliekami susirinkusiems ar mirusiajam prasmę turintys ritualai. O svarbiausia humanistinės ceremonijos dalimi tampa pasakojimas apie išėjusiojo gyvenimą, dalijimasis prisiminimais ir istorijomis.
„Tokių prisiminimų surinkimas ir sujungimas į prasmingą ceremoniją suteikia artimiesiems paguodos sunkią akimirką. Mūsų ceremonijos yra asmeniškos ir autentiškos, rašomos atsižvelgiant į tai, koks buvo mirusysis, prisimenant jo savybes, gyvenimo nuotykius ir ryšius su kitais žmonėmis“, – pasakojo merginos.
Naujausia jų paslauga – „Kalbantys daiktai“. Pasak Elenos ir Urtės, tai yra mirusio artimo žmogaus nešiota tekstilė persiūta į tam tikrus daiktus, pavyzdžiui, žaislą vaikui, pagalvėlę, kalėdinius žaisliukus ir pan.
„Ši paslauga iškart susilaukė dėmesio ir teigiamų atsiliepimų, o jos procesas labai paprastas: mūsų internetinėje parduotuvėje žmogus išsirenka „kalbantį daiktą“, pagal jo aprašyme nurodytą informaciją parenka savo mirusio artimojo dėvėtą tekstilę ir atsiunčia ją mums. Mes su meile pasiuvame ir per 10 darbo dienų išsiunčiame atgal jau pagamintą „Kalbantį daiktą“. Neradus norimo daikto mūsų internetinėje parduotuvėje, siūlome konsultaciją, kurios metu galima susikurti savo unikalų „kalbantį daiktą“. Kalbančių daiktų kainos yra nurodytos mūsų internetinėje parduotuvėje, perkant didesnius kiekius taip pat taikome ir nuolaidas. Pavyzdžiui, atminimą saugantis meškiukas kainuoja 40 Eur, o kalėdiniai žaisliukai – nuo 5 Eur. Kainą sudaro gautos tekstilės paruošimas, siuvimas, pakavimas ir siuntimas“, – apie naujieną papasakojo „Lydėtuvių“ įkūrėjos.
