Priežasčių keisti karjerą buvo daug
Kineziterapijos sritis jį domino nuo pat pradžių, nes mėgsta padėti žmonėms ir domisi sportu, o logistika atsirado natūraliai.
„Taip tarsi sutapo mano norai ir kompetencijos. Po studijų išbandžiau save ir regbio rinktinėje, ir futbolo komandoje. Visada gyvenime vadovavausi požiūriu, kad nėra blogos patirties – iš visko galima išmokti ir praplėsti savo akiratį. Logistikos pasiūlymas atsirado netikėtai – dar iš praktikos laikų futbolo komandoje. Nusprendžiau išbandyti save ir šioje srityje. Po tam tikro laiko darbe išgirdau įdomų kolegų pastebėjimą: iš pradžių niekas nenorėjo manęs mokyti, nes galvojo, kad neišdirbsiu net mėnesio ir jie tik gaiš laiką.
Iš pradžių niekas nenorėjo manęs mokyti, nes galvojo, kad neišdirbsiu net mėnesio ir jie tik gaiš laiką.
Bet nutiko priešingai – dėl mano požiūrio į darbą greitai kilau karjeros laiptais ir tapau atsakingas už 6 žmonių darbą. Vėliau, norėdamas išbandyti save dar kitoje logistikos įmonėje, išėjau į kitą darbovietę, kur jau buvau atsakingas už savo skyrių, dirbantį su svarbiais klientais. Tai buvo neįkainojama patirtis. Po šios darbo patirties nusprendžiau vis dėlto persikvalifikuoti į sritį, kuri atitinka mano ambicijas ir įmonės kultūrą“, – dalijasi pašnekovas.
Jis teigia, jog priežasčių keisti karjerą buvo daug.
„Man asmeniškai kineziterapijos srityje trūko pagarbos profesijai – tiek iš Vyriausybės, tiek iš darbdavių, tiek iš visuomenės pusės. O logistikos srityje trūko lankstumo, modernaus požiūrio į darbuotoją, o svarbiausia – nuolatinio tobulėjimo ir darbo prasmės globaliame kontekste. Suprantu, kad gyvename tokiame laikotarpyje, kai darbuotojai skundžiasi prastais darbdaviais, o darbdaviai – prastais darbuotojais. Bet aš tikiu ir žinau, kad yra įmonių, kurios randa tą „auksinį viduriuką“, kur abi pusės turi bendrą tikslą ir dirba išvien, o ne vienas prieš kitą“, – teigia Danilas.
Persikvalifikavimas truko apie metus
Po darbo logistikos srityje jis pirmiausia leido sau pailsėti ir „perkrauti smegenis“.
Jis ne tik ieškojo akademijos, kur galėtų įgauti žinių, bet ir lankėsi techmugėse, mokėsi savarankiškai naudodamas įvairias nemokamas platformas, pavyzdžiui, „Udemy“.
„Jei įmonės turėdavo akademijas, net jei jos neplanuodavo samdyti po jų, vis tiek dalyvaudavau, nes norėjau padidinti savo patirtį ir supratimą apie industriją. Manau, kad teisinga sakyti: „Geriausios žinios yra tos, kurias pritaikai praktiškai.“ Galima pabaigti visus universitetus ir peržiūrėti visus kursus, bet darbinė patirtis yra neatsiejama šios srities dalis.
Geriausios žinios yra tos, kurias pritaikai praktiškai.
Apskritai, jei atskaičiuosime poilsiui skirtą laikotarpį, persikvalifikavimas užtruko apie metus. Iš tiesų, karjeros keitimui pasirinkau ne pačią patogiausią situaciją, nes COVID-19 dar kėlė baimę ir daug įmonių buvo sulėtinusios procesus. Kai kurios mažino darbuotojų skaičių, tad darbo rinka taip pat patyrė pokyčių.
Tačiau nusprendžiau nenuleisti rankų ir man pavyko susirasti darbą testavimo srityje po „Sourcery“ akademijos. Čia sekėsi gerai – daugelį konceptų jau buvau įsisavinęs iš darbo. Be to, visada padėdavau kolegoms, vadovaudamasis logika: jei negali paaiškinti savo žinių kitam žmogui, reiškia, pats jų gerai nesupranti. Šis požiūris padėjo ir man, ir kitiems“, – kalba jaunesnysis testuotojas.
Sunkiausias pirmis žingsnis
Kad ir kaip viskas dėsningai dėliojasi, buvo įvairių akimirkų, kas yra natūralu, tačiau padėjo ir tai, kad artimiausia aplinka palaikė ieškojimus.
„Mama, žinoma, nemėgsta jokių permainų, ypač, kai tai reiškia pradžią nuo nulio. Tačiau iš esmės jokios kritikos nesulaukiau, ir net, jei būčiau sulaukęs, nemanau, kad tai būtų ką nors pakeitę. Kaip sakoma, nepabandęs nesužinosi, o gyventi su mintimi „kas būtų buvę“ – nelabai norisi – gyvenimas tam per trumpas“, – pokyčių laikotarpį apibendrina jis.
Mama, žinoma, nemėgsta jokių permainų, ypač, kai tai reiškia pradžią nuo nulio.
Kalbant apie stereotipus, kurių jis girdėjo įvairiausių: „IT srityje viskas lengva, svarbiausia įgyti pirminės patirties“, „įmonės orientuojasi į darbuotojo augimą“, „daug komandos stiprinimo renginių“, „daug susitikimų“, „modernus požiūris į darbuotoją“. Jo manymu, jie turi tiek tiesos, tiek melo.
„Viskas priklauso nuo konkrečios įmonės, nes įmonė įmonei nelygi. Net jei įmonės yra iš to paties sektoriaus, nereiškia, kad jos turi tas pačias vertybes ar požiūrį į darbuotoją“, – mano pašnekovas.
Anot jo, sunkiausia buvo žengti pirmą žingsnį į nežinomybę, nes žmonės įpranta prie stabilumo, o pokyčiai visada kelia baimę. Kitas aspektas – reikia atsiriboti nuo išankstinių nuomonių ar stereotipų.
„Ką daryčiau kitaip – sunku pasakyti. Esu ten, kur norėjau būti. Jei būčiau iškart patekęs į „Cognizant“, galbūt nevertinčiau to, ką gaunu dabar, nes neturėčiau su kuo palyginti. Kalbėdamas su darbuotojais visada girdėjau pozityvius atsiliepimus. Dauguma darbuotojų dirba daugiau nei 5 metus, kas rodo, kad įmonė pateisina darbuotojų lūkesčius. Belieka tik darbuotojams pateisinti įmonės lūkesčius. Ir pats čia patekęs, esu labai patenkintas ir atsiliepimai buvo teisingi.
Didžiausia baimė buvo, kad karjeros keitimas nepasiteisins, bet žinojimas, kad visada turiu atviras duris į logistiką, suteikė stabilumo jausmą. Amžius taip pat buvo šiek tiek gąsdinantis faktorius, bet gyvenimas yra skirtas tam, kad perlipus savo baimes pasiektum tai, ko trokšti“, – dalijasi jis.
Dabar jis dirba jaunesniuoju testuotoju. Ir nors jis tokias pareigas prieš tai pusantrų metų užėmė kitoje įmonėje, atėjęs į dabartinę organizaciją suprato, kad dar daug ko reikia išmokti ir įsisavinti.
„Šiuo metu dirbu prie projekto, atsakingo už oro uosto vidinės sistemos kūrimą. Esu atsakingas už sukurto funkcionalumo užtikrinimą, automatinių testų rašymą, produkto kokybės užtikrinimą ir jo optimalų veikimą. Kadangi tai yra oro uostas, klaidos gali kainuoti brangiai tiek pinigine prasme, tiek reputacijos požiūriu.
Jaučiu, kad mano darbas turi vertę ir prasmę.
Dėl šios priežasties jaučiu, kad mano darbas turi vertę ir prasmę. Kalbant apie karjeros galimybes – įmonė yra didelė, galimybių judėti į vyresniojo specialisto poziciją ar migruoti į kitą poziciją yra daug. Esu iš tų žmonių, kurie nemėgsta paviršutiniškai atlikti užduočių, todėl dedu papildomas pastangas geriau suprasti, analizuoti ir tobulinti savo programavimo žinias. Įmonė suteikia visas galimybes tai daryti, už ką esu dėkingas“, – sako jis.
Neieško lengvų kelių
Pašnekovo teigimu, jei persikvalifikavimo tikslas yra tik ieškoti lengvo kelio gyvenime – to nebus. Persikvalifikuojantis žmogus turi turėti motyvaciją, ambicijas ir matyti save šioje srityje.
„Mano patarimas būtų ieškoti praktikos programų, akademijų, dalyvauti techmugėse. Tai puikios galimybės ne tik įgyti žinių, bet ir susipažinti su industrija bei užmegzti kontaktus. Man asmeniškai mokymasis yra svarbus aspektas, nes jis parodo, kad tiek darbuotojas, tiek darbdavys nori augti ir tobulėti. Todėl labai rimtai vertinu įmones, kurios nori investuoti laiką ir resursus į darbuotoją, o darbuotojas savo ruožtu stengiasi maksimaliai išnaudoti šią galimybę. Stagnaciją rodo, kad darbuotojas nebenori augti arba per daug įprato prie komforto zonos.
Gyvename tik kartą – jei gauname galimybę augti ir tobulėti, kodėl gi nepabandžius pamatyti, kiek toli galime nueiti? Šiuo metu mokausi Java programavimo kalbos, o taip pat daug naudingų pamokų gaunu iš įmonės partnerių, kurie dirba su aktualiomis temomis, tokiomis kaip generatyvus dirbtinis intelektas. Stengiuosi dalyvauti visuose kursuose šia tema, nes ji mane domina nuo pat ChatGPT 3.5 išleidimo.
Po 5 metų darbas IT srityje gali atrodyti visiškai kitaip nei dabar.
Kalbant apie ateities viziją – šiuo metu sunku pasakyti, nes inovacijos DI srityje keičia industriją itin greitai. Po 5 metų darbas IT srityje gali atrodyti visiškai kitaip nei dabar. Kol kas siekiu gilinti žinias ir tapti atsakingu už DI implementaciją testavimo srityje. Tačiau suprantu, kad tai pasiekti reikia pastangų ir darbo – niekas nenukrenta iš dangaus“, – teigia jaunesnysis IT specialistas.
Tačiau, kaip visame šitame mokymosi procese taip pat gebėti laiko skirti sau? Danilui padeda vaikščiojimas pėsčiomis – kiekvieną dieną po darbo jis prasieina pusantros valandos.
„Vaikščiojimas ir muzika yra mano elementas. Pirmas dalykas, kurį patikrinu išeidamas į darbą – ar mano kuprinėje yra ausinės. Muzika ir ėjimas man asocijuojasi su meditacija, galimybe atsipalaiduoti ir nuraminti mintis. Taip pat pastebiu vis daugiau žmonių, jaunesnių už mane, kurie jau skundžiasi nugaros skausmais.
Man 32 metai, tačiau tokių problemų dar neturiu ir tikiuosi, kad ši tendencija išliks. Supratimas apie savo fizinį aktyvumą ilguoju laikotarpiu – savaitės, mėnesio, metų ar 5 metų – taip pat svarbus. Jei visą laiką tik sėdime (automobilyje, biuro kėdėje, namuose), tai per ilgesnį laikotarpį mūsų kūnas tikrai kenčia. Judėjimas yra būtinas norint palaikyti gerą fizinę ir emocinę sveikatą“, – apibendrina pašnekovas.