Priekaištauti ėmė nuo pirmų dienų
Nusipirkusi butą Klaipėdoje, Gabrielė jį remontavo, o tuomet ketino išnuomoti kitiems. Tačiau jau nuo pat pradžių, niekam dar nė nepradėjus gyventi, ėmė kilti nesutarimai su kaimyne.
„Remontuojant butą, buvo triukšmo, tad ji liepdavo savo draugui ateiti ir pasakyti mums, kad jei nesiliausime, parašys pareiškimą, kvies policiją. Nepaisant to, jog tvarkymo darbais užsiimdavome darbo dienomis, tam skirtu laiku. Niekas daugiau iš kaimynų nesiskundė – tik ji“, – prisimena G.Steponavičiūtė.
Po kurio laiko Gabrielė nusprendė butą ne nuomoti, kaip iš pradžių žadėjo, o pati jame apsigyventi. Tuomet, kaip pati sako, prasidėjo visas smagumas.
„Problemų kilo dėl to, kad mano skalbimo mašina dirba per garsiai, 17 valandą man iškvietė policiją dėl triukšmo, nors tuo metu tik siurbiau grindis. Kartais imdavo barškinti į radiatorius, – pasakoja G.Steponavičiūtė. – Man moteris pasirodė neadekvati. Ji vesdavosi benamius į namus, negalėdavome miegoti naktimis, nes pro langus skraidė buteliai. Laiptinėje būdavo pilna šiukšlių.“
Bute Gabrielė gyveno dar studijų laikais, be to, buvo pabaigusi nagų priauginimo kursus, tad, norėdama įgyti daugiau patirties, kviesdavosi klientes ateiti į namus. O tai, anot jos, buvo nauja priežastis kaimynės priekaištams.
„Būdavo, kad per dieną pas mane ateidavo kelios merginos. Kaimynė ėmė stebėti, rašyti raštelius, jog pas mane užsuka žmonės, nuolat krenta daiktai“, – sako G.Steponavičiūtė.
Kaimynė ėmė stebėti, rašyti raštelius.
Gabrielė tikina, kad didelis triukšmas iš jos namų nesklisdavo – mergina gyveno viena, nėra linkusi kelti vakarėlių ar garsiai klausytis muzikos. Nors apie tai ji ne kartą bandė užsiminti kaimynei, vaisių tai nedavė.
„Ne kartą norėjau pasikalbėti, bet man neatidarydavo durų, nors girdėdavau, kad yra namie, – teigia G.Steponavičiūtė. – Jaučiausi be galo pikta. Savo namuose turėjau vaikščioti ant pirštų galiukų, tad vis susimąstydavau, kaip reikėtų gyventi, jei turėčiau šunį ar vaiką? Policija būtų kviečiama kiekvieną kartą vaikui verkiant ar numetus žaislą ant grindų.“
Policija pagalbos nesuteikė
Vieną dieną grįžusi namo, Gabrielė nemenkai įtūžo, nes už durų rado užkištą dar vieną raštelį. Kaimynė jame skundėsi dėl kasdienio triukšmo, daiktų kritimo. Nurimusi mergina nusprendė dar kartą nueiti pasikalbėti gražiuoju, tačiau kaimynė durų neatidarė.
„Nusprendžiau nebeklausyti jos grasinimų ir pati parašiau pareiškimą. Nuvykau į policiją, palikau kaimynės raštelius, o pareigūnė patikino, kad po savaitės su manimi susisieks tyrėja, – pasakoja G.Steponavičiūtė.
– Tą patį vakarą nešiau šiukšles ir sutikau kaimynės draugą, kuris pagrasino, jog parašys pareiškimą, nes neleidžiu ramiai gyventi. Baisu, kadangi neaišku, ką neblaivus žmogus gali tau padaryti.“
Sulaukusi skambučio iš policijos, Gabrielė išgirdo, kad kaimynė jiems yra žinoma. Visgi pareigūnai šioje situacijoje nelabai galėjo kuo pagelbėti.
„Vieną dieną mane pasitiko pareigūnas, kuris pasakė, kad apklausė kaimynus ir visi pareiškė, jog pretenzijų moteriai turiu tik aš viena. Negalėjau tuo patikėti. Nuėjusi pas kelias kaimynes, sužinojau, kad niekas pas jas nebuvo atėjęs ir neklausinėjo.
Po kurio laiko radau savo automobilio šoną perbrėžtą peiliu. Kaimynė iš kitos laiptinės puikiai matė, kad tai padarė ta moteris. Iškviečiau policiją, jie užfiksavo, žinojo, kad yra liudininkų, tačiau pasakė, jog to nepakanka, nes nėra įrodymų“, – savo patirtimi dalijasi G.Steponavičiūtė.
Galiausiai Gabrielė pati nusprendė išsikraustyti iš buto ir jį išnuomojo kitiems. Tiesa, kaip pasakoja mergina, dabartiniai nuomininkai taip pat skundžiasi kaimyne.
„Nebežinome, ko griebtis“, – neslepia G.Steponavičiūtė.
Policija kiekvieną atvejį vertina individualiai
Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio teigimu, sunku komentuoti bendrai, kadangi kiekvieną konkretų atvejį reikėtų vertinti individualiai, atsižvelgiant į visas aplinkybes.
„Vien tai, kad kaimynas yra priekabus, neužtraukia kažkokios atsakomybės. Tam jis turi atlikti konkrečius įstatymo draudžiamus veiksmus“, – sako R.Matonis.
Vien tai, kad kaimynas yra priekabus, neužtraukia kažkokios atsakomybės.
Turint nesutarimų su kaimynais, R.Matonis siūlo pasinaudoti policijos įstatyme numatyta priemone – prevenciniu pokalbiu, kuris tokiais atvejais gali pagelbėti išspręsti problemą.
„Tai yra įgalioto policijos pareigūno pokalbis su rizikos grupės ar kitu asmeniu siekiant išsiaiškinti asmens antisocialinio elgesio priežastis, nuostatas ir mėginant jas, kiek įmanoma, sumažinti ar panaikinti įtikinėjimo būdu.
Prevencinio pokalbio metu asmuo yra supažindinamas su galimais teisiniais padariniais dėl galimų neteisėtų veiksmų atlikimo“, – aiškina R.Matonis.
Konfliktus gali padėti išspręsti komunikacija
Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybė, kiekvienas gyventojas turi savo interesus, norus ir lūkesčius, todėl daugiabučiuose neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės yra nepatenkinti kaimynų elgesiu. Spręsti, ar skundai yra pagrįsti, ar ne, padeda taisyklės, kurių laikymasis gelbėja užtikrinant darnesnę kaimynystę.
„Miestų ir ypač daugiabučių gyventojų kasdienybėje svarbių laisvių ribos yra artimos viena kitai bei persipina, todėl sėkmingiausias, dažniausiai pasiteisinantis receptas yra susėsti, kalbėtis ir tartis. Tarpusavio kontakto bei pozityvaus bendravimo trūkumas dažnai paaštrina kaimynų konfliktiškumą.
Nepagrįstų skundų priežastys kai kuriais nesukalbamais atvejais neretai susijusios su asmeninėmis problemomis. Taigi institucijų įsikišimas tokiais atvejais yra neefektyvus. Be komunikacijos, galbūt galėtų padėti bendražmogiškas supratimas, kantrybė bei rami reakcija“, – aiškina savivaldybė.
Vilniaus miesto savivaldybė pastebi, kad pandeminiu laikotarpiu padaugėjo skundų. Jų teigimu, taip yra dėl to, jog gyventojai, dirbdami ar mokydamiesi mišriu būdu, daugiau laiko praleidžia namie ir labiau atkreipia dėmesį į kaimynų elgesį.
„Ne visuose namuose gyvena į santykių su kaimynais aiškinimąsi įnikę gyventojai, todėl, visų pirma, siūloma taikiai išsiaiškinti susidariusią situaciją. Patirtis rodo, kad kartais problema yra ne pats veiksmas, o tai, jog apie jį nebuvo pranešta, – sako savivaldybė.
– Jei savivaldybės pareigūnai nustato, kad namie iš tiesų vykdomas potencialus pažeidimas, pareigūnai vyksta į įvykio vietą. Dažniausiai būna pranešimai apie triukšmą. Pažymime, jog vakare (nuo 19 val. iki 22 val.) ir naktį (nuo 22 val. iki 7 val.) yra rimties laikas. Remonto darbams galioja kiek kitokie reikalavimai.“
Ne visuose namuose gyvena į santykių su kaimynais aiškinimąsi įnikę gyventojai.
Kaip rašoma atsiųstame komentare, remontus planuojantiems asmenims pakanka laiku pateikti pranešimą ir tuo jų pareigos baigiasi – galima vykdyti statybos darbus. Savivaldybės administracija leidimų kelti triukšmą neišduoda.
„Pateikę pranešimą, asmenys gali vykdyti triukšmą keliančius statybos darbus tik Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatytu laiku ir sąlygomis: darbo dienomis 7–18 val., poilsio švenčių dienomis 9–17 val. Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje“, – teigia savivaldybė.
