„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 11 11

Neringa Rekašiūtė. Įsijunkite „Netflixą“: jūs jau pralaimėjot, nemieli homofobai

Neseniai „Netflixe“ įsijungiau 2000 m. romantinę paauglių komediją, kuri tapo paskutiniu stimulu parašyti šį ilgai mano galvoje brendusį tekstą. Jokiame kitame žanre taip ryškiai nesimato, kaip stipriai pasikeitė pasaulis per dvidešimt metų, kaip paaugliams skirtuose serialuose ir filmuose.
Neringa Rekašiūtė
Neringa Rekašiūtė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Filmas „Whatever it takes“ yra apie du vaikinus, kurie sudaro slaptą paktą dėl sau artimų merginų suviliojimo. Moksliukas Raynas didžiausiam mokyklos šikniui Chrisui pažada padėti suvilioti savo geriausią draugę Magie, o Chrisas jam turi padėti laimėti karščiausios mokyklos gražuolės, savo pusseserės Ashley, širdį. Žinoma, galiausiai Rayanas supranta, kad Magie – jo geriausia draugė – visada buvo TA mergina, kurios jis norėjo, bet jam tai dašunta tik ją visiškai išdavus ir padėjus borderline prievartautojui ją apgaudinėti.

Šis filmas sukėlė man tokią stiprią atmetimo reakciją, kad galiausiai jį baigiau žiūrėti tik iš sportinio intereso. Ir vis dėlto, juk aš užaugau būtent su tokiais filmais. Mano paauglystės filmai rodė binarį pasaulį, kuriame šeimamaršininkai jaustųsi lyg rojuje: vien tik balti žmonės, kurių lytinės tapatybės – tradicinės šeimos gerbėjų šlapias sapnas: moterys yra arba gražios, durnos nimfomanės, arba protingos ir vertos meilės moksliukės, bet jos pačios savaime nėra reikšmingos, o svarbios tik tam, kad vyrai – irgi sušaržuoti iki apsivėmimo – jomis naudotųsi savo tikslams ir moraliniams nušvitimams pasiekti.

Žinoma, šitas pasaulis, kur vyrai vyriški, o moterys moteriškos, dar ir rasistiškas, nes jame visi pagrindiniai herojai – baltos odos spalvos. Ir taip, rasizmas yra ir tada, kai specialiai arba tiesiog nesąmoningai nereprezentuoji grupės žmonių, kuri TIKRŲ TIKRIAUSIAI egzistuoja tavo visuomenėje, o ne tik tada, kai vaizduoji juos stereotipizuotai.

Kas labai akivaizdu, tai, kad anuomečiuose filmuose kitos spalvos ar netradicinės lytinės tapatybės žmonės dažniausiai gaudavo nereikšmingus, neišvystytus vaidmenis, kuriuos šiandienos jaunoji karta labai greitai pavadintų nenuoširdžiu race arba queer bating’u.

Šitas pasaulis, kur vyrai vyriški, o moterys moteriškos, dar ir rasistiškas, nes jame visi pagrindiniai herojai – baltos odos spalvos.

Ėmiau galvoti apie kitus paaugliškus filmus, kuriuos atsimenu iš gūdaus tūkstantmečių susidūrimo: „Mean Girls“ (2004) ir „Cruel Intentions“ (1999). Šie filmai buvo kultiniai, anuomečių paauglių must watch, bent jau aš taip juos atsimenu.

Juose visiškai ta pati situacija: vaidina vien balti žmonės, heteronormatyvumas ant steroidų, neegzistuoja jokie nuokrypiai nuo „normos“, moterų personažai ne bendradarbiauja, o pešasi tarpusavy ir daro siaubingus dalykus vienos kitai vien dėl bernų dėmesio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“