Laisvu laiku mieliausiai olimpiadinius uždavinius sprendžiantis A. Gasiukevičius – dažnas olimpiadų dalyvis. Lietuvos moksleivių matematikos olimpiadose net tris kartus yra laimėjęs I–III vietas. Visai neseniai ir iš Vidurio Europos matematikos olimpiados grįžo su pagyrimo raštu.
Tęsiame kelionę per Lietuvą, kurioje aktorius Dominykas Vaitiekūnas lankosi dešimtyje miestų. Vizitų metu susitinkame su ten gyvenančiais talentingais jaunuoliais, galinčiais didžiuotis savo mokslo, meno ar sporto pasiekimais.
Kartu su jais aplankysime dėl ES investicijų gimusius ar atgimusius miestų objektus. Kaip šiuos pokyčius mato jaunimas, kas jį džiugina, o gal kelia nerimą? Kokių ateities planų, susijusių su profesija ir gyvenimu mūsų šalyje, jis turi?
Šį kartą viešėjome Ignalinoje ir susitikome su Česlovo Kudabos gimnazijos moksleiviu Andriumi Gasiukevičiumi.
Mokslinei literatūrai pirmenybę teikiantis ir internete pirmiausia jos ieškantis Andrius neskuba knygų pirkti, nes atnaujintoje ir itin modernioje Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje esama tikrų lobynų. Be knygų, joje galima rasti ir skaitmeninių erdvių, sensorinį kambarį, įvairių poilsio vietų.
Skaitykla tapo šeimų poreikiams pritaikyta vieta.
Biblioteka išsiskiria tuo, kad įgyvendinus ES investicinį projektą buvo ne tik sutvarkytos patalpos, bet ir įrengta unikali Tėvų ir vaiko skaitykla, kurioje vaikai turi galimybę būti ir lavintis kartu su tėvais. Skaitykla tapo šeimų poreikiams pritaikyta vieta.
Renovuotos ugdymo įstaigos dovanojo namų jausmą
Pasiteiravus, kas motyvuoja mokytis, gimnazistas pasidžiaugia Česlovo Kudabos gimnazijos modernumu ir joje esančiomis šiuolaikinėmis gamtos mokslų laboratorijomis. Mieliau mokslinę literatūrą asmeniniam skaitymui besirenkantis jaunuolis sako, kad jam mokytis padeda šiuolaikinės technologijos bei naujam gyvenimui prikeltos mokyklos erdvės.
Andrius prisimena, kad pradėjęs mokslus mokyklą rado dar senovišką, tačiau 2014 metais ji buvo atnaujinta ir pasikeitė iš esmės, tam skirta net 294 tūkstančiai eurų ES fondų investicijų. Šios lėšos panaudotos ne tik pastatui atnaujinti, bet ir šiuolaikiškai švietimui reikalingai aplinkai sukurti. Taip pat atnaujintos aktų ir sporto salės.
Prie ugdymo įstaigos estetikos labai prisidėjo ir ant mokyklos sienų atsiradę piešiniai, beje, piešti mokyklos absolventų. Viename jų – katinas geografas.
„Kartais pagalvoju, kad jei nebūtų šiuolaikinių technologijų, kompiuterių ir telefonų, tektų pirkti knygas, patirti papildomų išlaidų. Dabar gi pakanka parsisiųsti elektroninę knygą arba nueiti į virtualią jų parduotuvę. Žinoma, tai nėra vienintelis technologijų pranašumas, tiesiog su jomis mokytis patogiau.
Didžioji dalis informacijos šaltinių šiandien pasiekiama nemokamai internete, tačiau visada reikia tikrinti informacijos patikimumą“, – samprotauja A. Gasiukevičius. Jam tai svarbu ne tik mokantis, bet ir ruošiantis olimpiadoms.
Gimtajam miestui linkėtų tiksliųjų mokslų universiteto
Atsakydamas į klausimą, ko labiausiai trūksta Ignalinoje, pašnekovas nustebina: „Šiaurės rytų Aukštaitijoje nėra daug su mokslu susijusių įstaigų, todėl laimėjęs loterijoje pastatyčiau Ignalinoje tiksliųjų ir gamtos mokslų universitetą. Jo rektoriumi nebūčiau, bet vienu iš dėstytojų ar profesorių – kodėl gi ne?“
Laimėjęs loterijoje pastatyčiau Ignalinoje tiksliųjų ir gamtos mokslų universitetą.
Asmeninę mokslinę kryptį vis dar besigryninantis Andrius svarsto, kur pasuks jo kelias. Planuodamas savo ateitį, akademinei veiklai tarptautinėje bendruomenėje jis nesako „ne“.
Būtų puiku, jei pavyktų pataikyti ant skaitmeninių žaidimų dizaino bangos keteros, kadangi jau seniai domisi šia sritimi. Vaikinas turi sukūręs žaidimo prototipą, tačiau plačiau papasakoti nesutiko. Kas žino, gal ateityje dar išgirsime apie šį jo kūrinį.
Kaip sektųsi gyventi megapolyje, Andrius dar tik mėgina įsivaizduoti, bet mano, kad ten justų daugiau šaltumo (priešingai nei jo mieste, kur visi vieni kitus pažįsta), tiesa, būtų daugiau pažinčių, veiksmo. Na, o išsiilgus gryno oro ir gamtos su ežerais, matyt, tektų į Ignaliną vis grįžti.
Ignalina šiandien – patraukli ir įtraukianti. Anot pašnekovo, nuostabaus grožio ežerų apsuptas miestas pradėjo kurtis tik XIX amžiaus viduryje pastačius geležinkelio stotį.
Ignalina šiandien – patraukli ir įtraukianti.
Jei tikėtume vietiniais, Ignalinos pavadinimas kildinamas nuo didiko dukters Linos ir sužeisto kryžiuočių ordino kario Igno meilės istorijos, kurios tragiška baigtis ir nulėmė amžinos meilės simboliu tapusį miesto įvardijimą.
Pažinti Ignaliną patrauklu ne vien vasarą
Paklaustas, kas, jo manymu, pagerintų ignaliniečių gyvenimą, A. Gasiukevičius svarsto, gal situacija keistųsi, jei būtų daugiau poilsio namelių ir būstų atvykstantiems pailsėti? Kitaip tariant, Andrius manytų, kad išeitis – turizmo, kuris šaltuoju metu Ignalinoje vis dėlto aprimsta, plėtra.
Manantiems, kad šaltasis sezonas ežerų krašte pernelyg drėgnas ir niūrus, gimnazistas turi kitokių žinių: čia tikrai ne taip drėgna, kaip pajūryje, o ir veiklos mieste yra visais metų laikais.
Jis pats – lietingų orų mėgėjas, todėl ar lietus lyja, ar perkūnas grūmoja, lauke jam smagu.
Gimtojo miesto ambasadoriais Andrius vadina iš Ignalinos kilusius Kovo 11-osios akto signatarą Česlovą Juršėną ir garsųjį keliautoją Česlovą Kudabą. Atvykusius į Ignaliną svečius vaikinas pirmiausia palydi į modernią, už ES lėšas atnaujintą biblioteką, kultūros centrą, kur galima susipažinti su miesto istorija, taip pat visuomet aprodo naujausias krašto menininkų skulptūras.
Gana jaunu – vos 150 metų gimtadienį atšventusiu – miestu Ignaliną vadinantis Andrius sako, kad gražiausia jam yra Laisvės aikštė. Ten ir pasivaikščioti eina, ir vykstančiuose miesto renginiuose, koncertuose dalyvauja.
Ateityje Ignalinai daugiau gyventojų linkintis vaikinas mano, kad ji nukentėjo ir nuo emigracijos, ir nuo globalizacijos, bet gal šiuo metu vykstantys procesai, gyventojų migracija iš didžiųjų miestų į ramesnes erdves ir taps tuo impulsu, kuris paskatins pokyčius?
Įvairiems projektams Utenos apskrityje iš 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos skirta virš 139 mln. eurų, Ingalinos rajonui – 5,8 mln.
20 metų sėkmės istorija
Per savo beveik dvidešimties metų narystę Europos Sąjungoje Lietuva pritraukė kone 20 milijardų eurų ES investicijų. Šalis pasikeitė, pokyčius mato ir jais naudojasi gyventojai visoje Lietuvoje. 2021–2027 metų investiciniu ES periodu sulauksime 8 milijardų investicijų, jos atvers naujų galimybių.
Keliaudami per miestelius, bendraudami su talentingais jaunuoliais apie tai, kaip jie mato Lietuvą, savo gimtąjį miestą, džiaugdamiesi ir didžiuodamiesi jų pasiekimais, neabejojame, kad jie yra didžiausia mūsų krašto pergalė ir ateities sėkmės garantas.
Projektas inicijuotas Finansų ministerijos, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
