Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
03 31

Nežinomi Velykų papročiai: kas yra Gavėnas ir kodėl dovanoti reikėtų tik porinį margučių skaičių?

„Velykas šventė visa Lietuva, nėra nė vieno regiono, kur jos nebūtų minėtos. Ne Kalėdos, bet Velykos yra pati didžiausia katalikiškos Lietuvos šventė“, – sako Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro vyresniosios bibliotekininkė, etnologijos mokslų daktarė Asta Venskienė, papasakojusi apie mažiau žinomas tradicijas.
Etnologė papasakojo apie mažiau žinomas Velykų tradicijas
Etnologė papasakojo apie mažiau žinomas Velykų tradicijas / RF123.com / Ąžuolyno bibliotekos / Epaveldas.lt nuotr.

Ruošdavosi septynias savaites

Pasak etnologės, XIX a. pab. ir XX a. pr. pasiruošimas Velykoms prasidėdavo kitą dieną po Užgavėnių.

„Pelenų diena – pirmoji su velykiniu ciklu susijusi diena, prasideda Gavėnia – laikas, kai ruošiamės pasitikti Velykas. Per 7 savaites, kiek trunka Gavėnia, žmonės stengdavosi apsivalyti fiziškai ir dvasiškai ir tai darydavo laikydamiesi griežto pasninko. Dabar Gavėnios mes nelabai jaučiame, tačiau iki Pirmojo pasaulinio karo buvo „juodieji“ arba „sausieji“ pasninkai, kai nebuvo galima valgyti ne tik gyvūninės kilmės produktų (mėsos, taukų, kiaušinių ir pan.), bet ir pieno produktų (sūrio, sviesto ir pan.). Maistas būdavo labai prėskas, prastas“, – kalbėjo dr. A.Venskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos