Bėgant metams, ryšiai keitėsi. Didelę atskirtį Lietuva pajuto vokiečių ir rusų okupacijos metais. Tačiau 1990 m. atkūrus nepriklausomybę seni santykiai atkurti ir per pastaruosius 30 metų tapo ypač aktyvūs.
Pasak Norvegijos ambasadoriaus Lietuvoje J. E. Ole Terje Horpestado, šiuo metu dvišalė partnerystė vystoma per daugybę bendrų projektų.
„Daug procesų vyksta ne politinio dialogo būdu, bet paprastuose susitikimuose, kuriuose kontaktai mezgami tiesiog žmonių – norvegų ir lietuvių“, – pabrėžė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje. Anot jo, puikūs savo šalies ambasadoriai yra ir Norvegijoje gyvenantys lietuviai čia kuriantys bendruomenes, verslus ir kviečiantys pažinti lietuviškas tradicijas.
„Tame miestelyje, kur aš užaugau, buvo parduotuvė. Prieš kelerius metus jos vietoje atsidarė kavinė, kurios savininkai – lietuviai. Kai pastarąjį kartą ten buvau, mačiau, kad galima užsisakyti cepelinų ir šaltibarščių, t.y. tradiciškiausių lietuviškų patiekalų. Ir jie siūlomi viename tipiškiausių norvegiškų miestelių! – pasakojo J. E. Ole Terje Horpestadas.
Suprasti akimirksniu: kas yra EEE / Norway Grants?
- Lietuvos ir Norvegijos ryšiai turi ilgametį įdirbį – ši šalis yra finansiškai prisidėjusi prie įvairių sričių reikšmingų projektų, kurie buvo įgyvendinti Lietuvoje.
- Prieš penkerius metus tuometiniai Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka ir Norvegijos valstybės sekretorius Audunas Halvorsenas pasirašė Susitarimo memorandumą dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo ir Susitarimo memorandumą dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo, kuriais sutarta finansuoti 8 programas.
- Jos apėmė skirtingas sritis: teisingumo ir vidaus reikalų, kultūros, sveikatos, pilietinės visuomenės, aplinkosaugos, klimato kaitos ir energetikos, socialinio dialogo, verslo ir mokslinių tyrimų.
- Susitarimas numatė, kad Lietuvai skiriama 117,6 mln. ekonominiams ir socialiniams skirtumams mažinti ir bendradarbiavimui su valstybėmis donorėmis (Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu) stiprinti.
– Ambasadoriau, pokalbį norėčiau pradėti nuo dvišalių santykių, kurie tęsiasi ne vieną dešimtmetį, tačiau pastaraisiais metais tapo dar glaudesni. Kokiomis kryptimis vyksta bendradarbiavimas?
– Lietuvoje esu jau trejus metus ir galiu pasakyti, kad bendradarbiavimo mastai labai išaugo. Aktyviai bendradarbiaujame Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto kontekste. Taip pat esame NATO partneriai – taigi, daug dėmesio buvo ir yra skiriama saugumo temai ir bendradarbiavimui. Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas buvo labai svarbus, ypač saugumo ir gynybos reikšme.
Tačiau dvišalė partnerystė vyksta ne tik politikos ir saugumo srityse.
Norvegija ir Lietuva taip pat turi senus verslo ryšius, kurie toliau puoselėjami ir, galėčiau sakyti, sėkmingai plečiami. Šiuo metu Lietuvoje veikia 370 (bent iš dalies) norvegiško kapitalo įmonių, kurių veikla vystoma daugelyje sričių.
Dvišalė partnerystė vyksta ir užtikrinant saugumą – Norvegijos kariai nuolatos rotuojasi NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje sudėtyje. Šios valstybės Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai vykdė Baltijos oro policijos misiją ir saugojo Lietuvos, Latvijos bei Estijos oro erdvę.
Daug dėmesio Lietuva ir Norvegija skiria socialinei ir sveikatos apsaugos sričiai. Bendri projektai leidžia žmonėms gauti geresnę medicininę pagalbą, pastebėti rizikos grupėse esančius gyventojus ir pasiūlyti jiems reikalingas paslaugas. Šioje srityje vystyti bendri projektai, finansuoti iš programos „Norway Grants“, pasiekė daug puikių rezultatų.
Bendri projektai mus sieja ir kultūros, turizmo srityse. Daug procesų vyksta ne politiniu dialogu, bet paprastuose susitikimuose, kuriuose kontaktai mezgami tiesiog žmonių – norvegų ir lietuvių.
– Gal galite plačiau papasakoti apie Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos paramą (EEE / Norway Grants) ir paaiškinti, kodėl ji svarbi tiek Norvegijai, tiek ir Lietuvai?
– Norvegijos paramos programos gyvuoja jau daug metų. Dabartinis paramos laikotarpis kitais metais pasieks finišą. Nors tikslų daug, svarbiausias tiek Lietuvoje, tiek ir kitose 14-oje šalių, kuriose veikia EEE / Norway Grants, visada buvo socialinė ir ekonominė plėtra.
Bendradarbiavimas tikrai nėra vienakryptis.
Žinoma, tai puikus būdas išplėsti dvišalius santykius skirtingose srityse. Programa leidžia dvišalius kontaktus užmegzti natūraliai, kadangi daugelis projektų turi partnerius tiek Lietuvoje, tiek ir Norvegijoje. Jie kartu dirba, vieni pas kitus vyksta ir visą programos laikotarpį bendradarbiauja. Tokiu būdu projektų partneriai Norvegijoje ir Lietuvoje keičiasi patirtimi, auga. Taigi, bendradarbiavimas tikrai nėra vienakryptis.
Žinau, kad užsimezga ir asmeninių ryšių, kitaip tariant, užsimezga tikros draugystės, iš kurių kyla naujų bendrų idėjų, socialinių partnerysčių, verslo kontaktų.
– Projektų – ne viena dešimtis. Suprantu, kad gali būti sudėtinga, bet gal galėtumėte išskirti svarbiausius?
– Iš tiesų visų projektų išvardinti turbūt būtų neįmanoma. Tačiau paminėsiu keletą jų.
Vienas tokių – Pataisos namų pareigūnų mokymo centras, esantis netoli Vilniaus, Drujos g. Jis jau pastatytas ir naudojamas. Prie šio centro atsiradimo prisidėjo ir „Norway Grants“, skatinantis ir remiantis teisingumo bei vidaus reikalų projektus.
Dar vienas šios srities jau įgyvendintas dvišalis projektas, kurį noriu paminėti, buvo skirtas policijai. Turėjau malonumą apsilankyti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro laboratorijoje ir išvysti, kaip nustatomi DNR testai, atliekami kiti tyrimai, padedantys išsiaiškinti nusikaltimus.
Dalis įrangos – šiuolaikiška ir išmani, Lietuvos pareigūnai ją galėjo įsigyti programos „Norway Grants“ lėšomis. Labai svarbu pažymėti, kad įsigytos priemonės yra naudingos tyrėjams ir iš tiesų padeda atskleisti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Man asmeniškai buvo labai įdomu apsilankyti centre ir pamatyti bei išgirsti, kaip profesionaliai dirba Lietuvos kriminalinės policijos tyrimų tarnyba ir Norvegijos nacionalinė kriminalinių tyrimų tarnyba, kuri dar žinoma kaip KRIPOS.
Tarp finansavimą gavusių projektų nemažai tokių, kuriuose daug dėmesio skirta demokratijai, žmogaus teisėms, pažeidžiamiausioms grupėms, piliečių iniciatyvoms ir įsitraukimui į politinį ir visuomeninį gyvenimą.
Vienas iš dvišalių šios srities projektų buvo įgyvendintas Lietuvoje puikiai žinomos iniciatyvos „Vaikų linija“. Panašią paslaugą mes turime ir Norvegijoje. Smagu, kad „Vaikų linija“ bendradarbiauja su partneriais Norvegijoje, taigi, keičiasi žiniomis ir patirtimi. Tai iš tiesų labai reikalinga paslauga vaikams ir paaugliams, kurie susiduria su sunkumais.
Prasidėjus karui Ukrainoje dalis lėšų iš programos „Norway Grants“ buvo nukreipta padėti, pavyzdžiui, karo pabėgėliams. Dėl to tarp šalių partnerių nekilo jokių nesutarimų – vieningai buvo sutarta, kad šiuo metu tai svarbu ir reikalinga.
– Europos migracijos tinklo duomenimis, Norvegija yra antra pagal populiarumą valstybė (pirmoji – Didžioji Britanija – 15min past.), į kurią emigruoja Lietuvos gyventojai. Kaip tai, kad dažname Norvegijos mieste ir miestelyje galima rasti lietuvių, veikia dvišalius santykius?
– Norvegijoje gyvena ir dirba apie 50 tūkst. emigrantų iš Lietuvos. Ir tikrai jie gyvena ne tik didmiesčiuose, bet ir kituose Norvegijos regionuose.
Gyvendami mažose bendruomenėse jie puikiai integruojasi į vietinį gyvenimą: vaikai lanko darželius ir mokyklas, suaugusieji dirba, dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Ką galima pastebėti, kad apsigyvenę Norvegijoje lietuviai vietos bendruomenes supažindina su Lietuva, jos kultūra, maistu.
Lietuvių emigrantai gyvena ne tik didmiesčiuose. Mažose bendruomenėse jie puikiai integruojasi į vietinį gyvenimą.
Norvegijoje laikinai ar visam laikui įsikūrusių emigrantų iš Lietuvos galima rasti dirbančių įvairiausiose srityse: akademinėse institucijose, statybų, transporto sektoriuose ir kt.. Aš pats asmeniškai irgi turiu patirties su lietuviais – jie padarė puikią terasą mano namuose Osle, ja esame labai patenkinti (šypsosi).
Grįžtant prie klausimo, kokią naudą tai duoda dvišaliams santykiams, sakyčiau, jog didelę. Tai stiprina norvegų žinias ir supratimą, kas yra Lietuva, kokia tai šalis. Asmeniniai kontaktai labai svarbūs, nes dėl jų dažnai vyksta, pavyzdžiui, turizmas.
Mes turime tiek daug tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Oslą ir kitus Norvegijos miestus. Taip pat iš Kauno į Bergeną. Taigi, vyksta aktyvus keliavimas.
Tiesą sakant, šia tema turiu kai ką asmeniško papasakoti. Mano gimtajame miestelyje, kuris yra netoli Stavangerio, neseniai vietos lietuvių bendruomenė įkūrė Bendruomenės namus. Nors pirmiausia jie skirti emigrantams iš Lietuvos, bet ten laukiami ir norvegai, norintys išmokti lietuvių kalbos, sužinoti daugiau apie Lietuvą.
– Iš pirmo žvilgsnio Norvegija ir Lietuva turi daugiau skirtumų nei panašumų. Kaip atrodo jums, praleidus Lietuvoje daugiau nei trejus metus ir turint galimybę vienam pirmųjų sužinoti apie tai, kokie bendri darbai, idėjos gimsta pas lietuvius ir norvegus?
– Tai tikrai skirtingos šalys. Kita vertus, yra ir svarbių panašumų. Pavyzdžiui, tiek Lietuva, tiek Norvegija praeityje buvo dominuojamos didesnių kaimynių – Rusijos, Švedijos ir Danijos. Nepriklausomybę abi šalys paskelbė tik XX a. pradžioje. Vėliau Lietuva patyrė sovietinę okupaciją. Manau, kad būtent dėl to abi šalys iš tiesų brangina laisvę ir nepriklausomybę
Tiesa, Lietuva, skirtingai nei Norvegija, įstojo į Europos Sąjungą ir NATO. Kas visiškai suprantama, žinant Lietuvos istoriją, ir buvo svarbu, norint jūsų šaliai sugrįžti į Vakarų Europos bendruomenę, kur Lietuva istoriškai, be abejonių, ir priklauso. Norvegija pasirinko neįstoti į ES, bet esame artimi partneriai: mūsų didžiausi verslo partneriai – europiečiai, taip pat esame ir Europos ekonominėje erdvėje, taip pat Šengeno erdvėje.
Kaip dar vieną bendrumą, jungiantį Norvegiją su Lietuva, paminėčiau gamtą. Taip, mes turime kalnus ir fjordus, o jūs – gražius miškus, paplūdimius ir ežerus.
Nieko keisto, kad norvegai ir lietuviai mėgsta būti lauke, gamtinėti. Laisvalaikiu tiek mes, tiek jūs mėgstame eiti į žygius. Tai išties abi šalis ir gyventojus jungiantis dalykas.
Lietuviais galima žavėtis dėl to, kad jums pavyko išsaugoti savo kalbą, kuri – viena seniausių pasaulyje. Ji tikrai graži, nors ir sudėtinga. Norvegų kalba yra stipriai paveikta anglų kalbos. Iš lietuvių galėtume pasimokyti, kaip ją saugoti, nes norvegų kalba, kaip ir lietuvių, yra taip pat gana reta, ja kalba nedidelė žmonių grupė.
Žvelgdami į Lietuvą, matome įspūdingą šuolį, kurį šalis padarė per pastaruosius 30 metų.
Kalbant apie ekonominę situaciją, tai ji, žinoma, skiriasi. Tačiau, žvelgdami į Lietuvą, matome įspūdingą šuolį, kurį šalis padarė per pastaruosius 30 metų. Žinoma, reikšmingas žingsnis buvo narystė ES, padėjęs pasivyti tam tikrose srityse. Dabar Lietuva yra patraukli vieta investicijoms, ja domisi Norvegijos verslo bendrovės, ieškančios, kur auginti savo verslą.
– Suprantu, kad sudėtinga prognozuoti, vis dėlto paprašysiu pasvarstyti, kas bus ateityje: kokią draugystę ir partnerystę vystys Lietuva ir Norvegija po dešimtmečių?
– Viena svarbiausių sąlygų bus taika ir su tuo susijęs gyvenimas pasaulyje, taip pat regione. Vis dėlto, žvelgdamas į anksčiau jau minėtus dalykus, rodančius, kiek daug jau nuveikta kartu, manyčiau, kad santykiai bus dar glaudesni. Nematau jokių priežasčių, kodėl to neturėtų būti.
Mano įspūdis toks, kad Lietuva, kuo toliau, tuo labiau žvelgs į Šiaurės šalių pusę ir toliau plėtos partnerystę ne tik politikos, bet ir kultūros, kitose srityse.
Pastebime, koks didelis Lietuvos skaitytojų susidomėjimas norvegų autorių literatūra – daug knygų yra išversta į lietuvių kalbą. Muzika, filmai, serialai – taip pat dalis to dvišalio bendradarbiavimo. Juk žinote, kad daug Norvegijos kino filmų ir serialų buvo filmuojami Lietuvoje, pvz., politinė drama „Occupied“, kuri internetinėje televizijoje „Netflix“ sulaukė didžiulio žiūrovų susidomėjimo tiek Lietuvoje, tiek ir Norvegijoje.
Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas jau 20 metų teikia Lietuvai finansines galimybes, kurios yra skiriamos ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimui ir bendradarbiavimo su valstybėmis donorėmis stiprinimui.
Fondas iš viso Lietuvai skyrė virš 117 milijonų eurų įvairiems projektams įgyvendinti.
