Tai gali trukdyti jiems gyventi lygiaverčiai su visais visuomenės nariais: mokytis, dirbti, keliauti, pramogauti ir panašiai. Kitaip tariant, visapusiškai įsitraukti į gyvenimą. Tai atskleidžia 2023–2024 m. „Kurk Lietuvai“ kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija atliktas tyrimas „Universalus dizainas Lietuvoje: visiems prieinamos aplinkos link“. Viena iš priemonių, kaip minėtas ir kitas kliūtis sumažinti bei užtikrinti visų gyventojų pilnavertį gyvenimą, – universalus dizainas (UD).
Suprasti akimirksniu: kas yra universalus dizainas?
- Universalus dizainas (UD) yra toks fizinės ir informacinės aplinkos, gaminių bei paslaugų kūrimas, kuris suteikia galimybę tuo daiktu ar aplinka naudotis kuo platesniam žmonių ratui.
- Remiantis UD rekomendacijomis, viskas projektuojama ir planuojama galvojant apie visus: asmenis su negalia, žmones su laikinais ar lėtiniais sveikatos sutrikimais, vyresnio amžiaus žmones ar tam tikrose situacijose esančius asmenis (pvz., tėvus su vaikais).
- Sėkmingai taikomi UD principai įgalina įvairias gyventojų grupes ir taip teigiamai veikia visos visuomenės sveikatą, gerovę, ekonomiką bei socialinį klimatą.
- UD apima daug sričių: produktus, paslaugas, fizinę aplinką, taip pat – informacinę aplinką (viešojoje erdvėje esančią rašytinę ar vaizdinę informaciją, asmenims teikiamą viešojo sektoriaus informaciją).
„Kurk Lietuvai“ tyrimo duomenimis, 2019 m. informacijos prieinamumas visiems gyventojams Lietuvoje siekė tik 5 proc. Siekiama, kad iki 2030 m. jis padidėtų 10 kartų. Kitaip tariant, norima, kad kas dešimtas Lietuvos gyventojas lygiomis teisėmis galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
„Nors pagrindinis tikslas – pagerinti sąlygas asmenims su negalia, svarbu suprasti, kad informacinės aplinkos pagerinimas naudingas mums visiems“, – paaiškino atlikto tyrimo koordinatorė, „Kurk Lietuvai“ atstovė Rugilė Dunauskaitė.
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas, kuris numato, kad viešojo sektoriaus įstaigos turi suteikti informaciją asmenims su negalia jų pasirinktu prieinamu bendravimo būdu. Pvz., kurtiesiems ar neprigirdintiems – gestų kalba, silpnaregiams ar neregiams – Brailio raštu ar garsiniu vaizdavimu, žmonėms su psichosocialine negalia – lengvai suprantama kalba ir pan.
„Kurk Lietuvai“ atlikto tyrimo metu, sukurtas informacinės aplinkos prieinamumo vertinimo įrankis, kurį sudaro šios dalys:
- El. dokumentų ir susirašinėjimo elektroniniu paštu prieinamumas;
- Spausdintos informacijos prieinamumas;
- Kalbinis supaprastinimas; Vizualinės informacijos prieinamumas;
- Vaizdo ir garso įrašų prieinamumas; Informacijos teikimo būdai;
- Internete skelbiamos nekintančios informacijos lietuvių gestų ir lengvai suprantama kalbomis rekomendacijos;
- Internetinės svetainės prieinamumas.
Ankstesnio tyrimo duomenimis, 38 proc. (arba 1,1 milijono) gyventojų Lietuvoje reikėtų UD principais pritaikytos aplinkos. Be to, šis skaičius tikrai augs dėl gyventojų populiacijos senėjimo. Skaičiuojama, kad 2050 m. Lietuvos gyventojai bus vieni seniausių Europoje. „Taigi, UD svarba tik augs. Todėl jau dabar kaip niekad svarbu tinkamai planuoti valstybės politiką, spręsti iškylančius iššūkius bei pasinaudoti esančiomis galimybėmis formuoti saugią, kiekvienam mūsų prieinamą ir naudojamą aplinką bei paslaugas“, – pabrėžė kita UD tyrimo koordinatorė, „Kurk Lietuvai“ atstovė Eglė Mordasaitė.
Naujienos - lengvai suprantama kalba
Kad pokyčiai – ne už kampo, o vyksta dabar, liudija besikeičiantis visuomenės požiūris. Į skirtingus poreikius po truputį atsižvelgia ir verslas. Viena iš tokių įmonių – bendrovė „15min“, neseniai pristačiusi naują naujienų portalo „15min“ rubriką „15min Lengvai“. Joje svarbiausios naujienos pateikiamos lengvai suprantama kalba. Šiam projektui Medijų rėmimo fondas skyrė 30 000 eurų dalinį finansavimą.
„15min Lengvai“ atsiradimas žymi „15min“ misijos dalį apie augančią visuomenę. Dalis mūsų visuomenės gyvena informacijos vakuume, nes negali suprasti informacijos taip, kaip ją supranta didžioji visuomenės dalis. O informacijos trūkumas apriboja galimybes daryti savarankiškus sprendimus. Tad norėjome atsigręžti į tą visuomenės dalį, ją įgalinti“, – apie projekto svarbą kalbėjo bendrovės „15min“ rinkodaros ir vystymo vadovė Gabrielė Burbienė.
Pasak jos, teoriniai skaičiai skelbia, kad teksto supratimo iššūkių Lietuvoje turi apie 420 000 žmonių, įskaitant asmenis, turinčius intelekto negalią, skaitymo ir teksto suvokimo sutrikimų, vyresnio amžiaus asmenis, lietuvių kalbos kaip negimtosios besimokančius bei kitus asmenis.
„Puikiai suprantame, kad „15min Lengvai“ atsiradimas dar ne viskas – prasideda ilgas darbas su mažomis tikslinėmis bendruomenėmis, kad tokia rubrika būtų žinoma. Žiniasklaida nėra įprastas verslas, kurio vienintelis tikslas – pelnas. Atsakomybė visuomenei, galimybė skatinti ir pačiai daryti pokyčius – svarbi žiniasklaidos dalis“, – sakė G. Burbienė.
UV pavyzdžiai Lietuvoje: nuo bibliotekų iki viešojo transporto
Universalaus dizaino, informacijos prieinamumo visiems žmonėms temos svarbios ir kitoms įmonėms. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uostui, kuriame jau kurį laiką veikia ne tik liftų sistemos, pritaikytos žmonėms su negalia, bet ir įrengti aiškūs informaciniai ženklai bei taktiliniai elementai keleiviams ir darbuotojams su regėjimo negalia.
Pokyčius galima išvysti ir miestų gatvėse. Vilniuje, Kaune bei kituose šalies miestuose prie pagrindinių viešojo transporto stotelių įrengti taktiliniai vedimo takai, garsiniai signalai, kurie yra svarbūs žmonės su regos negalia.
Lankytojams, turintiems individualių poreikių, pritaikytos ir kai kurios švietimo bei kultūros įstaigos (pvz., universitetai, teatrai, muziejai). Vienas iš pavyzdžių – MO muziejus Vilniuje, kuris pritaikytas visiems lankytojams, įskaitant ir asmenis su judėjimo, regos ir klausos negalia.
Sektini pavyzdžiai – „Medeinės“ mokykla Klaipėdoje ir Klaipėdos universitetas (KU). Mokykloje ugdymas pritaikytas vaikams su įvairiais poreikiais, taikomi struktūruoti mokymosi metodai, siekiant didesnio supratimo, naudojami vaizdiniai planai ir simboliai, laikomasi aiškaus dienos grafiko, kas padeda mokiniams orientuotis ir mokytis.
KU Sveikatos mokslų fakultete sukurtos studijų programos studentams su psichosocialine negalia: pritaikyti mokymosi metodai, veikia mentorystės programa, teikiamos individualios konsultacijos, padedančios studentams susidoroti su iškilusiais iššūkiais.
Žmonėms su individualiais poreikiais dėmesio skiria ir bibliotekos, pvz., Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje organizuojami renginiai, skirti žmonėms su intelekto negalia. Pavienius renginius žmonėms su individualiais poreikiais organizuoja ir kitos šalies bibliotekos.
Pasigenda darbo skelbimų lengvai suprantama kalba ir kitų individualių sprendimų
Žmonėms su negalia ir kitais individualiais poreikiais įsidarbinti padedančios viešosios įstaigos „SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė sako pastebinti pokyčius visuomenėje ir versle. Visgi kol kas dar daug ko pasigenda.
„Ko aš visai nematau – tai darbo skelbimų lengvai suprantama kalba. Taip pat pasigendu ir kitų dalykų. Pvz., jeigu įmonė įdarbina žmones su intelekto ir psichosocialine negalia, reikėtų pasirūpinti darbo instrukcijų pritaikymu jiems. Savo klientams mes padedame suprasti darbo procesus, bet įsidarbina ne tik mūsų klientai“, – sakė J. Kuprytė.
Jos teigimu, darbdaviams reikėtų nesistengti idealiai „pasiruošti“ iš anksto visiems darbuotojams. Svarbiausia būti atviriems ir ieškoti sprendimų, tinkančių konkrečiam žmogui.
„Individualūs poreikiai būna labai skirtingi: vienam autistiškam žmogui labai svarbu dirbti be triukšmo, kitų jo dėmesį blaškančių dalykų, kitam tai visiškai nesvarbu. Kurčiasis gali visai neturėti klausos likučio, o gali turėti. Visos negalios dar turi spektrą. Nesakau, jog nėra gerai, kad įmonės iš anksto galvoja apie savo aplinkos ir informacijos pritaikymą visiems. Bet manyčiau, kad svarbiausias įmonės nusiteikimas ir atvirumas pasižiūrėti į konkretų žmogų ir jo atvejį bei pasiryžimas daryti pakeitimus, kad jis galėtų dirbti“, – kalbėjo „SOPA“ vadovė.
Dirbančių dar mažai
Kalbėdama apie tendencijas, J. Kuprytė pastebi, jog iki šiol verslas daugiausia dėmesio skyrė darbuotojams su fizine negalia ir stengėsi pritaikyti darbo aplinką pagal jų poreikius: įrengti liftus, privažiavimus ir pan. Tuo metu individualūs poreikiai – kur kas platesnė sąvoka.
„Žinoma, yra įmonių, kurios jau skiria dėmesį ir darbuotojams su regos negalia. Pvz.: liftuose yra žymėjimai Brailio raštu arba informacija pateikiama garsu. Apie tai pradedama galvoti ir tai yra labai gerai, nes daug kur naudojami skaitmeniniai ekranai (juose pateikiama informacija). Tuo metu žmogui su regos negalia jie yra kliūtis“, – pasakojo „SOPA“ atstovė.
Pasak jos, į „SOPA“ kreipiasi įmonės, prašydamos įvertinti ar patarti dėl UV sprendimų. Tačiau, jos nuomone, darbuotojas su individualiais poreikiais – geriausias konsultantas įmonėms.
„Pvz., „Swedbank“ įdarbintas neregys, kuris paaiškino, kokių dalykų darbe jam reikėtų. Ką įmonė ir įgyvendino – pritaikė darbo aplinką jo individualiems poreikiams“, – pavyzdį pateikė pašnekovė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 120 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia ir individualiais poreikiais, tačiau tik 35–40 tūkst. jų aktyviai dalyvauja darbo rinkoje. Kitaip tariant, turi darbą. Viena iš tokių įmonių – prekybos tinklas „Rimi Lietuva“, kur šiuo metu dirba maždaug 130 žmonių su negalia. Didžioji dalis darbuotojų dirba prekybos centruose, nes juose lengviau pritaikyti darbo vietas, tačiau yra dirbančių ir biure, logistikos, komercijos, gamybos padaliniuose, skambučių centre. Kurdama įtraukią darbo aplinką, įmonė prisijungė prie tarptautinės inciatyvos „DUOday“, kuri leidžia žmonėms su individualiais išbandyti įvairias profesijas.
Nauda visiems
Asmens su negalia teisų apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ANTA) Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbinė pritaria SOPOS vadovei, kad ypač sunku rasti darbą žmonėms su intelekto negalia. Tuo tarpu patys žmonės su negalia dažniausiai labai nori dirbti ir būti aktyviais visuomenės nariais. „Jiems, kaip ir kitiems, svarbu turėti galimybę užsiimti veikla, kuri suteikia prasmę ir leidžia jaustis naudingiems. Daugelis žmonių su intelekto negalia gali išmokti įvairių darbo įgūdžių ir sėkmingai dirbti, jei jiems suteikiama tinkama parama ir tam palanki aplinka. Pavyzdžiui, socialinės dirbtuvės, kuriose žmonės su intelekto negalia gamina įvairius produktus, ne tik padeda įgyti profesinių įgūdžių, bet ir skatina socialinę įtrauktį“, – kalbėjo ANTA atstovė.
Ji paminėjo gerai žinomą pavyzdį – kavinę „Pirmas blynas“, kuri ne tik užsiima restoranų verslu, kur įdarbinti žmonės su intelekto negalia, bet kartu teikia ir socialinių dirbtuvių paslaugą. Šioje kavinėje žmonės su intelekto negalia dirba padavėjais. „Socialinėse dirbtuvėse kiti žmonės su intelekto negalia mokomi dirbti virtuvėje ar dirbti padavėjais. Klientai kavinėje aptarnaujami šiltai ir profesionaliai, o darbuotojai džiaugiasi galimybe bendrauti ir būti aktyviais visuomenės nariais. Darbas kavinėje ne tik pagerino jų gyvenimo kokybę ir emocinę savijautą, bet ir padėjo laužyti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie intelekto negalią“, – pasakojo L.Gulbinė.
Pasak jos, visuomenės požiūris į šiuos žmones taip pat keičiasi. ANTA kasmet atliekama „Omnibus“ apklausa rodo, kad vis daugiau žmonių teigiamai vertina galimybę dirbti kartu su asmenimis, turinčiais intelekto negalią.
Kodėl taip svarbu, kad informacija būtų prieinama visiems Lietuvos gyventojams? „Tai leidžia asmenims su negalia aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime, įskaitant darbą, švietimą ir kultūrą. Be to, tai padeda mažinti socialinę atskirtį ir skatina bendruomeniškumą. Informacija šiuolaikinėje žinių visuomenėje yra labai svarbus veiksnys konkurencinėje kovoje. Užtikrinant ir suteikiant visiems galimybes naudotis informacija, sudaromos sąlygos didesniam asmenų su negalia skaičiui dirbti, kas, galiausiai, prisideda prie ekonomikos augimo“, – kalbėjo ANTA atstovė.
Jos nuomone, svarbiausia suprasti, kad tai ne tik padeda asmenims su negalia, bet ir praturtina visą bendruomenę, suteikdama galimybes visiems, įskaitant kitataučius migrantus, vyresnio amžiaus asmenis, mažiau išsilavinusius ir kitus visuomenės narius dalyvauti bendruomenės gyvenime ir prisidėti prie bendruomenės veikos.
Informacijos prieinamumas – esminis žingsnis link teisingesnės ir įtraukesnės visuomenės.
