Nežinau, ar išties vieni žmonės gimsta su konkrečia duotybe – daryti tai ir ne kažką kita, tačiau šiuo metu Birštono sveikatingumo ir poilsio komplekse „Vytautas Mineral Spa“ dirbančio 31-erių metų kauniečio Mariaus rankos, be abejonės, sutvertos reabilituoti poilsio išsiilgusius žmonių kūnus. Gal net ir sielas. Gydančios rankos. O dar jei pridėtume tą jo nesuvaidintą iš vidaus spinduliuojamą ramybę...
Ne visi sugeba atsiduoti nepažįstamajam į rankas, ne visi prisileidžia būti liečiami (juk tai taip intymu!), tačiau šalia šio profesionalo kūnas ima ir nejučiomis išjungia visus saugiklius. Tad užsnūdęs ar net garsėliau užknarkęs klientas nė kiek nestebina. Pasak Mariaus, būna, kad kai kuriuos masažai taip paveikia, jog jie net apsiašaroja.
15min GYVENIMUI duotame interviu masažuotojas papasakojo apie savo profesinį kelią, patirtį Graikijoje, netikėtumus ant masažo stalo bei tai, kaip vos netapo ledų įmonės filialo vadovu.
– Mariau, ką jums reiškia galimybė prisiliesti prie žmogaus, padėti jam savo gydančiomis rankomis?
– Gydančios rankos, sakote? Kol kitas nepasakys, pats sau tokios etiketės neužsidėsi. Viduje gyvena kritikas. Tačiau malonu, kai kas įvertina tavo darbą.
– Kokių komplimentų esate girdėjęs?
– Visokių. Ir tų, susijusių su aukščiausiuoju (nusijuokia).
– Papasakokite, kaip viskas prasidėjo. Tikėtina, jūsų masažus pirmieji išbandė šeimos nariai? Praktikuodavotės ant jų nugarų?
– Ne, vaikystėje šeimynos nemasažuodavau (šypteli). Buvau sportiškas. Lankiau krepšinį, užsiimdavau karate, šokdavau. Noras padėti žmonėms kilo su pirmosiomis studijomis.
Baigiau vidurinę, norėjosi aktyvios veiklos. Mąsčiau apie kūno kultūros mokytojo profesiją. Tačiau aplinkoje buvo sergančių – seneliai, mama, norėjosi padėti. Turėjau pažįstamų, kurie studijavo kineziterapiją, jie įkalbėjo pabandyti. Dėstytoja pastebėjo mano talentą masažams. Atsirado galimybė išvažiuoti praktikai į Graikijos Peloponeso pusiasalį. Ten, besipraktikuodamas didžiulio tinklo viešbutyje, ir užsikabinau.
Vėliau, baigęs studijas, sulaukiau kvietimo grįžti. Jau kaip profesionalas. O ir degiau noru sugrįžti. Mačiau, kiek dar galiu patirties pasisemti. Atidirbau Graikijoje sezoną. Parvykęs į Lietuvą turėjau pusmečio pertrauką. Panirau į darbo paieškas. Reikėjo save kur padėti pagal specialybę. Ką duos rinka, tą ir imsiu. Bet taip greitai viskas nesusidėliojo. Teko dirbti ledų įmonėje.
– Kineziterapijos studijas baigęs masažuotojas gamino ledus?
– (Juokaisi). Buvo likęs vienas žingsnelis iki filialo vadovo pareigų. Labai juokinga, žvelgiant iš šono. Kas mėnesį pareigos keitėsi: ekspeditorius, vėliau vadybininkas, vėliau...
– Esate iš tų laimingųjų, kuriuos darbas suranda, o ne jie darbą?
– Galima ir taip teigti. Kartais patys netikėtai tie keliai atsiveria.
– Kuri šalis, jūsų nuomone, yra laikoma masažuotojų meka?
– Sentimentus jaučiu pietų kraštams. Ar tai Viduržemio jūros regionas, ar Pietų Azija. Dėl pačių žmonių. Tos šviesos, optimizmo, laisvumo daugiau. Net saulė įtakos turi, kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Veikia ji žmogų.
– Ar nėra tuomet atvirkščio efekto: Lietuvoje daugiau stresuojančių žmonių, tad jiems labiau ir reikia atpalaiduojančių masažų?
– Yra tiesos.
– Norėtumėte dirbti po atviru dangumi paplūdimyje, kai raminančią muziką iš grotuvo atstoja bangų mūša, o rankų lytėjimą papildo švelnūs vėjo gūsiai?
– (Juokiasi). Nenorėčiau pradėti vėl visko nuo pradedančiojo pradmenų. Kartelė yra iškelta. Yra tai, kur galėčiau eiti, ir kur jau nebe. Visuomet išplėstomis akimis dairausi galimybių.
– Suprantu, kad kirba vėl noras išvažiuoti užsienin.
– Primygtinio noro išvažiuoti nėra. Šiuo metu šaknis bandau įleisti čia, Lietuvoje. Birštone dirbu jau šešerius metus. Reikėtų daug pasverti prieš išvažiuojant.
– Pajutote kultūrinius skirtumus? Kaip skirtingai lietuviai ir užsieniečiai reaguoja į masažus?
– Graikijoje dirbome kartu su būsima žmona. Susipažinome studijuodami. Tačiau ji masažų srityje jau nebesisuka. Pajuto, kas tai yra, – nelengvas darbas. Ji – profesionali kineziterapeutė, dėstytoja. Krūvis, tenkantis rankoms, buvo tiesiog per didelis.
Pastebėjau, kad užsieniečiai klientai moka greitai atsipalaiduoti. Nežinau, gal jie turi daug procedūrų arba moka tiesiog atsijungti. Nepamenu, kad kuris varžytųsi, – jokios įtampos. Jie kitaip vertina. Jaučiasi vidinė padėka, palaima.
Būna ir ašarų. Kai kam masažas – gilūs pojūčiai. Atsipalaiduoja, išsilaisvina.
– Būna, kad nori kas, atsidėkodamas už masažą, apkabinti?
– Būna. Būna, kad ir padovanoja kokį savo rankdarbį. Būna ir ašarų. Kai kam masažas – gilūs pojūčiai. Atsipalaiduoja, išsilaisvina. Aišku, biolaukai turi sutapti. Daug smulkmenų sueina į vieną ir – bum, pradeda verkti po masažo.
– Lietuvoje daug žmonių, kurie nesugeba atsipalaiduoti masažo metu?
– Masažuotojas – viena iš intymiausių profesijų. Normalu, kad kai kurie žmonės nenori prisileisti. Koks kitas žmogus prie jūsų dar šitaip liečiasi? Tik artimiausias. Galima pradėti nuo pėdų, nugaros, rankų masažo.
Nepasakyčiau, kad daug tokių kompleksuojančių klientų. Po pirmųjų kartų, kurie dažniausiai būna atsargūs, kupini streso, juk atsiveri prieš svetimą žmogų, o jis dar tave ir liečia, kūnas išdrąsėja. Pradėjęs daryti masažą jaučiu, yra įtampa ar ne.
Žmogus įsitikina, kad masažas – malonus dalykas, tuomet atsipalaiduoja. Pasitaiko ir kitokių atvejų, kad klientas masažo metu užmiega, net užknarkia. Elementaru – atsipalaidavo. Šiaip jokių kuriozų nėra buvę.
– Net tokių, kad kas nulipo nuo masažinio stalo per vidurį masažo?
– Būna nesusipratimų, bet jie išsisprendžia. Ne, nulipti niekas nėra nulipęs.
– Yra tokių klientų, kurie galbūt iš to paties streso kalba viso masažo metu? Ar kūnas vis vien atsipalaiduoja, jei žmogaus mintys nenurimsta?
– Yra tokių. Tačiau didžioji dalis tyli. Gal aš iš savęs atrodau grėsmingiau. Dėl ūgio. Tai tyli (nusijuokia). Man pačiam nepatogu dirbti, jei kas kalba. Nueiname į asmeniškumus. Tuomet bandai atsiriboti. Trumpini atsakymus.
– Pasakykite atvirai, ar išties atėjus klientei, pavyksta nepažvelgti į ją vyro akimis?
– Vertina Marius-masažuotojas. Gatvėje eidamas ir pamatęs gali komplimentą Marius-vyras pasakyti, bet šioje aplinkoje – ne. Etika neleidžia.
– Reikia jums specialaus pasiruošimo prieš sunkią darbo dieną? Būtinos, pavyzdžiui, parafino vonios rankoms, kad jos būtų švelnios.
– (Šypteli). Svarbiausia – higiena. Turiu paruošti kūną fiziniam krūviui – darau atsipalaidavimo, fizinius, tempimo pratimus. Laisvą dieną lavinu skirtingų raumenų jėgą. Kitaip sugriūsi, neištempsi. Perkrovos gaunasi. Išsekimas, lėtinis nuovargis. Taip gimsta apatiškumas darbui.
– Kaip pats jaučiatės po darbo dienos? Vienas masažuotojas yra užsiminęs, kad nereikia jam eiti į sporto klubą, nes nuo masažų darymo ryškėja rankų raumenys. Jis perdėjo?
– (Šypteli). Jei visą dieną dirbi, gali tai prilyginti dienai, praleistai sporto salėje. Bet juk niekas sporto salėje tiek laiko nepraleidžia. Net profesionalai sportuoja tik 6 val. O mes, masažuotojai, dirbame dvigubai ilgiau.
Ne tik rankos raumenis gali užsiauginti, bet ir pervargti. Todėl stengiuosi dirbti visu kūnu. Turi išnaudoti kūno svorį, jėgą. O po darbo reikia išmokti atitrūkti nuo darbo. Uždarai duris ir viskas. Muzika, sportas, kažkoks judesys, kita veikla.
Jei visą dieną dirbi, gali tai prilyginti dienai, praleistai sporto salėje. Bet juk niekas sporto salėje tiek laiko nepraleidžia.
– Kiek masažų padarote per dieną?
– Iki dešimties. Jei dirbtum tik su viršutine dalimi, be traumų neapsieitum. Būdingos sąnarių bėdos, raumenų, sausgyslių, raiščių patempimai, plyšimai. Kas metus statistiškai penktadalis masažuotojų nubyra. Dėl žinių trūkumo. Nemokėjimo savęs saugoti. Tai labai sunkus darbas.
– Spėju, grįžus į namus, masažo prašo ir žmona. Sulaukia?
– Sulaukia. Dirbame panašiu ritmu. Vakare prieš miegą – lengvas nugaros ar pėdų masažas, kuris, kaip ji sako, padeda sumažinti per dieną susikaupusią fizinę, emocinę ir protinę įtampą.
– O kaip dažnai pats pasilepinate masažu? Batsiuvys be batų?
– Rečiau (šypteli).
– Ar pavyksta tuomet išjungti masažuotojo smegenis? Nekritikuojate kiekvieno kolegos prisilietimo?
– Ne. Pavyksta, jei pasitiki visiškai masažuotoju. O pasitiki tuomet, jei bent kiek jį pažįsti. Jei naujas žmogus, pasąmoningai seki, filtruoji per save: gerai, blogai, kažkas naujo, įdomaus.
– Ar galima darant masažą pakenkti žmogui?
– Galima, kai persistengiama arba dirbama ne pagal kompetenciją. Neįvertinami nusiskundimai, kuriuos klientas turi išsakyti prieš procedūrą. Pavyzdžiui, kraujo spaudimas. Darant ritmingiau, intensyviau masažą, galima užkelti kraujo spaudimą. O norint pabloginti sveiko žmogaus būklę, jau reiktų pasistengti. Jūsų kūnas iškart pradeda kalbėti, kad jums nepatogu. Masažuotojas pastebi.
– Kokius negalavimus, kūno įtampas pastebite masažuodamas lietuvius?
– Stresą, kuris koncentruojasi pečiuose, nugaroje, kakle. Žmogus sako, kad nedirba jokio fizinio darbo. Tačiau dėl streso kūne susikaupia įtampos, kad, atrodo, jog jis patyrė didžiulį fizinį krūvį. Nuo ydingo sėdimo darbo kenčia ne tik pečių linija, bet ir dubuo, juosmuo, kojos. Net patogi padėtis – kojos užmetimas ant kojos, ilgainiui kenkia.
Reikia apie save daugiau žinių turėti. Paklausus, koks jūsų mobilusis telefonas, tikriausiai pasakytumėte apie jį viską. O paklausus, kur yra tulžis, kepenys... Gerai, kad dar parodytų pilvo sritį (juokiasi). Mažai save pažįstame.
– Gali būti per daug masažų?
– Gali. Atsiras jautrumas, dirglumas, neturėjimas kur padėti energijos. Arba, atvirkščiai – nervinės sistemos slopinimas.
– O kaip vyriškos lyties klientai reaguoja į vyrą masažuotoją?
– Tik koks vienas iš šimto sureaguotų neigiamai, pasakytų griežtą „ne“ – manęs vyras nemasažuos. Gal ne lytis, o išorinis patrauklumas masažuotojo daugiau lemia.
– Galima išmasažuoti kokybiškai bet kokio sudėjimo asmenį?
– Galima. Pritaikai masažo techniką.
– Hipotetinė situacija. Ar nesportuojant, valgant ką nori, galima tik masažais palaikyti gražias kūno linijas? Juk yra visokių kūno formas modeliuojančių, anticeliulitinių, tonizuojančių procedūrų.
– Ar spėtume išorę tvarkyti tiek, kiek viduje yra užsiteršęs žmogus? Reikėtų labai dažnai atlikti masažus. Ne tik rankų darbas turėtų būti. Velniškų pastangų prireiktų, manau. Nejudėk ir būk sveikas. Sudėtinga. Bet įdomus klausimas. Niekas jo nebuvo iškėlęs iki šiol.
– Tai vis dėlto, vyrai ar moterys yra geresni masažuotojai?
– (Juokiasi). Negalima lyginti. Jei kalbame apie kokį stotingą klientą, kad jo moteris nesugebėtų išmasažuoti, tai paprasčiausiai nerado tinkamos masažuotojos tas klientas.
– Jus drąsiai galima vadinti vienu geriausių masažuotojų Lietuvoje. Apdovanojimai kalba patys už save. Laimėjote Lietuvos čempionatą, tapote antru geriausiu Baltijos šalyse, vėliau Maskvoje triumfavote pasaulio čempionate. Atskleiskite paslaptį, kokiomis savybėmis reikia išsiskirti, kad būtum geriausias? Kame slypi jūsų talentas?
– Jaučiu laisvę, kad tai, ką moku, galiu realizuoti. Kad galiu įberti kokį prieskonį, ir jau būsiu kitoks. Mano išskirtinumas – įvairiapusė patirtis. Domiuosi, dalyvauju, stebiu kitus. Nenustoju domėtis. Tiesa, čempionatams nebėra laiko ruoštis. Jau keletą metų nedalyvauju.
O kai laimėjau Lietuvoje, tai pasirodžiau su tailandietišku masažu. Tuo metu tai buvo tai, ko dar niekas mūsų šalyje nebuvo regėjęs. Net banga po to atėjo tailandietiško masažo mokymų. Naudojome liną, natūralius audinius.
– Įsivaizduokite, kad turite nuosavą SPA saloną. Kokias savybes turinčius masažuotojus priimtumėte į darbą? „Pajausti“ kiekvieną SPA svečią – ne tik techninis, bet, spėju, ir daug empatijos reikalaujantis darbas?
– Svarbiausia – profesionalumas. Bet į šį žodį daug kas telpa. Patirtis, žinių troškimas. Rinkčiausi empatišką žmogų. Masažuotojas turėtų stengtis suprasti kitą.
– Priimtumėte į darbą tokį, kuris neturi patirties, nėra baigęs mokslų, bet tiesiog tobulai masažuoja, nes jam tai – įgimta? Jūs gimėte masažuotoju ar...?
– …ne, aš tapau juo. Pusę gyvenimo nežinojau, kad aš tai darysiu. Norėjau tik judesio ir jaučiau norą padėti kitiems. Reikia kantrybės mūsų darbe. Daug lemia būdo savybės. Viskas, kas galvoje, persiduoda į rankas. Jei leki, bėgi, tai ir masažą atliksi taip – paskubomis.
