O viskas prasidėjo dar mokyklos laikais. Nuo 9 klasės kartu besimokantys Rokas ir Paulius drauge išbandė ne vieną sritį. Dalyvavo ir fizikos olimpiadose, jėgas bandė tiek lengvojoje, tiek sunkiojoje atletikoje. Vis dėlto labiausiai juodu vienijo pagarba maistui.
„Abu labai mėgstame maistą – tiek jį gaminti, tiek jį valgyti. Esame išties daug išragavę, abiejų šeimos taip pat nemažai mūsų patiekalų skanavo ir visuomet labai gyrė.
Abudu mokėmės, tobulėjome, tad ir šeima linkėjo daryti tai, ką mes galime, o ne tai, ką neva reikėtų. Toks palaikymas mums buvo labai svarbus“, – pasakoja Rokas.
Nuo svirplių iki virtuvės šefų
Ir nors paauglystėje atrodė, kad idėja teliks svajone, viskas tinkama linkme pajudėjo skelbimuose radus šį žavų, mėlyną autobusiuką, jau iš karto pritaikytą gaminti maistą ir kurti keliaujantį restoraną. Kelias dienas skyrę rimtiems pasvarstymams, susidėlioję visus pliusus ir minusus bei gavę reikalingą palaikymą, jiedu visgi nusprendė pagaliau žengti tikslo link.
Dabar 22 metų jaunuoliai juokiasi pagalvoję, kaip viskas netikėtai išsirutuliojo. Vis dėlto, kaip patys sako, tokie jau jie yra – jeigu susigalvoja tikslą, jo siekia nestabdydami.
„Kadaise mes svirplius bandėme auginti (juokiasi). Ko tik kartu nedarėme! O šį kartą – ėmėm ir padarėme, nors tikrai netikėjome, kad mums pasiseks. Šis žingsnis buvo bandymas, tarsi savęs atradimas, tikrai negalvojome, kad tai bus mūsų šimtaprocentis verslas, iš kurio reikės gyventi. Iš pradžių į tai žiūrėjome kaip į hobį, mėgstamą, mylimą veiklą“, – pripažįsta Rokas.
Tik likimui pagalvojus, kad jauniems, verslą pradedantiems jaunuoliams reikėtų pažerti dar daugiau išbandymų, tik pradėjus veiklą gyvenimas jiems atsiuntė... karantiną. Spėjo jiedu save išbandyti Kėdainių mugėje, sostinėje kovo mėnesį vykusioje Kaziuko mugėje irgi spėjo gerokai paplušėti ir išalkusiai miniai pažerti krūvą savo naujienų, kai staiga teko galvoti, o kaip toliau reikės vykdyti veiklą.
Ir nors pagal visus leidimus dirbti „Gorilla Burgers“ galėjo, nenorėdami rizikuoti savo šeimos ir aplinkinių gerove, stipriai paspaustą gazą akimirksniu teko lėtinti. Deja, karantinas pakoregavo ir pirminį planą – šią vasarą vaikinai įsivaizdavo maitinsiantys išalkusius festivaliautojus, galvojo kažkiek padirbėsią sostinėje. Tik čia nosies nukabinti nereikia – viskas taip, kaip ir turėjo būti.
„Tikriausiai likimas viską sudėliojo į savas vėžes“, – juokiasi vaikinai. Dabar nutūpę laikinojoje sostinėje (Raudondvario pl. 162), jie kasdien kepa sultingus mėsainius, vos spėja suktis nuo lankytojų skaičiaus ir planuoja plėsti veiklą.
Žandus glosto septyni sultingi mėsainiai
Rokas apie mėsainius galėtų kalbėti dieną naktį, nors pats sako, kad galbūt ne visiems suprantamas toks žavesys.
Patį šiame patiekale labiausiai žavi ne kas kitas, o laisvė. Tai, kad mėsainis kiekvieną kartą gali būti kitoks – nuo bandelės iki ingredientų rūšių. Tiesa, viską nuo A iki Ž jiedu patys gamindavo jau paauglystėje. Kiekvieną kartą vis nauji deriniai atvesdavo iki pergalių ir pralaimėjimų, nes, kaip juokiasi vaikinai, laisvė turi irgi savų apribojimų, tik apie juos šiek tiek vėliau.
Bet būtent su patirtimi, meile, bemiegėmis naktimis buvo išgryninti deriniai, kurie ir skatina lankytojus grįžti dar ir dar kartą.
Geras mėsainis reikalauja daug meilės, atsidavimo, tai nėra tik pakepta mėsa.
„Mes gaminame mėsainius kaip namuose, t. y. viską darome patys, visus ingredientus pasiruošiame iš vakaro. Patys važiuojame į parduotuves, pas tiekėjus, patys, galų gale, ir pomidorą išsirenkame, o parsivežę įvertiname, ar šis tinkamas klientui patiekti. O vėliau – fantazijos reikalas.
Žinoma, gali dėti bet ką, tačiau skoniai turi derėti, o čia pastebiu kitų restoranų problemą, nes neretai į mėsainius stengiamasi sudėti kiek daugiau, ir išeina nesąmonė. Toks visas spektras skonių tikrai nėra gera išeitis. Mes esame išbandę tikrai daug. Geras mėsainis reikalauja daug meilės, atsidavimo, tai nėra tik pakepta mėsa. O kai neįdedi tiek daug meilės, tai jaučiasi“, – sako vaikinai.
Mėsainių išskirtinumas, tiksliau – jų didumas, nulėmė ir verslo pavadinimą. Rokas juokiasi, kad ir jie patys yra dideli vyrukai, tad ir mėsainius gamino tokius, kad pavalgiusi gorila būtų soti ir laiminga. o restorane šis didžiulis gyvūnas gali rasti septynių skirtingų rūšių mėsainius. Ateityje pasirinkimas bus dar didesnis, tačiau skubėti vaikinai nenori.
Kol kas populiariausias – „Žando paglostymas“. Šis mėsainis daugiausia simpatijų sulaukia ne tik dėl savo žaismingo pavadinimo, bet ir dėl savo turinio. Kaip sako Rokas, karamelizuoti svogūnai, česnako daigai ir pats mėsainio švelnumas tiesiog negali neglostyti žandukų.
Naujas furgonas ir Kauną sudrebinusi vėliava
Ir nors furgonas kasdien užsikuria jau daugiau nei mėnesį, Rokas ir Paulius savo svajonę pasiryžo įgyvendinti su trenksmu. Per mėnesį laiko jiedu planuoja atidaryti dar vieną tašką Kaune – šiuo metu jiedu įsirenginėja dar vieną furgonėlį taip, kaip patys įsivaizduoja. Taip ateityje virtuvės šefai ir karaliaus kiekvienas savo restorane, kur savo patirtimi ir žiniomis dalysis su kitais būsimais mėsainių guru.
„Taip bus lengviau išlaikyti kokybę, mums tai labai svarbu, – pabrėžia Rokas. – Kiekvienas atsakys už savo autobusiuką.“
Tai, kad jie yra du draugai, išties padeda lengviau priimti sprendimus, nors draugystė versle turi savų išbandymų. Kaip patys sako, būna ir iššūkių, tačiau svarbiausia, kad emociškai vienas kitą puikiai supranta. Jei vienas piktas ir nekalbus, kitas stengiasi nosies nekišti. Galiausiai – jiems svarbiausia pasiekti savo tikslą.
„Būna, kad rankos svyra, būna, kad neišeina, bet esame labai užsispyrę žmonės, todėl kovojame su iššūkiais. Su sunkumais susidūrėme visose įmanomose srityse. Mūsų draugystei taip pat buvo visokių išbandymų, nes, ne paslaptis, visur yra finansai, o vienas galvoja vienaip, kitas kitaip, ir reikia ieškoti kompromiso. Bet svarbiausia, kad mes siekiame bendro tikslo", – sako Rokas.
Būna, kad rankos svyra, būna, kad neišeina, bet esame labai užsispyrę žmonės, todėl kovojame su iššūkiais, – sako Rokas.
Pokalbio metu vaikinai ne kartą padėkojo juos palaikusiems tėvams, nes tik jų dėka pavyko pradėti veiklą. Nors ir patys turėjo santaupų, be jų finansinio palaikymo tai įgyvendinti būtų išties labai sunku. Ir nors kol kas visą pelną jiedu investavo į techniką ir naują būsimą restoraną, žmonių palaikymas ir susidomėjimas skatina nenuleisti rankų ir dirbti tik energingiau. Pavyzdžiui, jiedu mielai prisijungė prie karantino metu vykdytos akcijos ir tiekė maistą Kauno klinikų medikams.
Tai – ne vienintelė jų iniciatyva, tik pastaroji Kauną sudrebino stipriau. Birželis LGBT bendruomenėje yra laikomas vadinamuoju „pasididžiavimo mėnesiu“. Siekiant naikinti diskriminaciją, priekabiavimą ir patyčias, grindžiamas seksualine orientacija, visame pasaulyje rengiamos diskusijos, palaikymą skatinama išreikšti iškėlus ir „vaivorykštės vėliavą“. Būtent tokia vėliava vasaros pradžioje pasipuošė ir „Gorilla Burgers“ furgonėlis.
„Kodėl mes taip darėme? Nes mums su draugu nesvarbu, kas ką myli, mes esame už lygybę pasaulyje, visi esame žmonės. Tik kiti pamiršę, kiek ir kokių įvairių žmonių yra“, – paaiškina vaikinai.
Vis dėlto feisbuke įsikėlę nuotrauką su furgoną puošiančia vėliava, jiedu per dieną sukėlė daugiau nei 200 komentarų. Kai kurie kauniečiai nepagailėjo itin necenzūrinių žodžių, liepė staigiai vėliavą nuimti, kiti grasino daugiau nesilankysiantys šioje vietoje. Vis dėlto vaikinai nė sekundei nepasigailėjo savo sprendimo.
„Tikrai nebijome išreikšti palaikymo, vėliavą laikėme tris dienas, nors begalė žmonių liepė nuimti. O mes jiems atsakydavome labai paprastai – koks jums skirtumas? Žinoma, nė vienas žmogus neatėjo ir į akis nepasakė, nes į akis gali pasakyti tik vienetai. Bet mes palaikome savo draugus ir tai darysime ateityje“, – sako „Gorilla Burgers“ savininkai.