Tačiau pastarieji 12 metų į jos gyvenimą atnešė daug naujų vėjų – Gilija ne tik prisijaukino ekstremalų sportą, bet ir tapo didžiausia burlenčių gerbėja. Šiandien jai tenka ir vyro vadybininke pabūti, o ir jo sveikata pasirūpinti – Gilija yra profesionali kineziterapeutė ir jogos instruktorė, joga užkrėtusi ir Juozą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Juozas Bernotas Majamyje iškovojo bronzą, Viktorija Andrulytė – 9 vietoje
„Kai pradėjome draugauti, iš pradžių buvo sunku viską derinti prie buriavimo. Juozo tėtis dėliojo varžybų planus, o aš stengiausi į tuos tarpus įsiterpti, norėjosi kuo daugiau laiko praleisti kartu, buvo šiokia tokia trintis. Tačiau dabar, jei koks nors susitikimas Juozo laukia, aš pati užsirašau, pati jam primenu, kur kuriuo metu reikia būti“, – pasakoja Gilija.
Norėdama labiau suprasti vyro hobį, ji ir pati ne kartą bandė stoti ant burlentės, mokėsi ja plaukti. Tačiau nors ir sekėsi, Gilija suprato, jog šis sportas – ne jai, burlentės reikalauja daug fizinių jėgų, ištvermės. „Palikau burlentes Juozui, netęsiau vien todėl, kad supratau, jog man tai per sudėtinga, norėjosi daugiau komforto. O komfortą atradau jachtose, kur sutampiusi visus reikalingus šniūriukus, pritaikiusi bures, galiausiai galiu plaukti ramiai, mėgautis. Ant burlentės negali nė sekundei atsipalaiduoti – iškart nukrisi“, – 15min sakė Gilija.
Pašnekovė neslepia, net praėjus daugybei metų kasdienių treniruočių, kaskart, kai Juozas išplaukia į atvirą jūrą, jai suspurda širdis. Tokios sąlygos buriuoti neretai būna pačios ekstremaliausios, tuomet padidėja ir traumų tikimybė, o jos baugina labiausiai...
„Labai sunku, kai Juozas išplaukia į jūrą – jūroje gali įvykti labai daug traumų. Jūros iki šiol neprisijaukinau – kaskart, kai nuo kranto nebematau burlentės, kai ji pasimeta bangose, atrodo, kad kažkas atsitiko. Neseniai buvo varžybos, kai turėjome priimti sprendimą, ar dalyvauti. Sakau, Juozai, žinau, kad tau žiauriai patinka, bet neplauk, tau olimpiada, šiais metais neplauk, juk yra rizika“, – kalbėjo ji.
Traumas, kaip tikina, apskritai sunkiausia ištverti – dėl jų tenka ne tik koreguoti treniruočių ir varžybų grafikus, dėl jų sutrinka ir įprastas gyvenimo ritmas, viskas sustoja, o daugelis kasdienių rūpesčių užgula Gilijos pečius. „Kaip žmona, kaip vadybininkė, suprantu, kad olimpietis turi būti saugomas kaip kiaušinis. Tai taip ir darau – visaip saugau, glostau, myliu, o jis, aišku, kartais ir pats save gadina. Visko būna, bet... aš atstatau“, – šypsosi Gilija.
Liepą Tokijuje prasidėsianti olimpiada – Juozui bus jau trečioji. Pasak Gilijos, ji net neturėjo dvejonių, kad vyras joje dalyvaus ir 2020-aisiais. „Nors daug žmonių netikėjo, aš viduje žinojau, kad jį atsirinks“, – kalbėjo.
Ji net prisiminė šiandien jau šypseną keliančią situaciją – likus kelioms savaitėms iki atrankos Juozas lankėsi burlentininkams skirtos įrangos parduotuvėje ir tuomet savininkui prasitarė, kad pirks patikusią trapeciją, jei pateks į olimpiadą – buvo likusi vos viena. Kitą dieną Gilija pati paskambino parduotuvės savininkui ir užtikrintai tarė: „Rezervuok, Juozą tikrai turi atrinkti.“
„Jam nežinant nupirkau ją ir kai visa šeima susirinko pasveikinti su žinia, jog jis keliaus į olimpiadą – padovanojau. Tai labai didelė loterija, bet tikėjau juo. Manau, kad tikėjimas apskritai svarbiausia – tikėti Juozu turiu ir aš, ir jis pats, ir visi aplink visoje Lietuvoje, palaikymas yra labai svarbu“, – sakė ji.
Gilija įsitikinusi, kad vien patekimas į olimpiadą sportininkui yra didžiulis laimėjimas – juk ne kiekvienas išvyksta į tokio lygio varžybas kovoti už savo šalį.
„Linkiu jam olimpinio medalio. Ir tikiu, kad jis vieną dieną bus! Taip pat – vėjo, gero vėjo, o – pažįstant mano vyrą – stipraus vėjo!“– kalbėjo ji.
Pasak Gilijos, ant burlentės būti nepralenkiamam jam padeda ne tik puikus sportinis pasiruošimas, bet ir vidinis nusiteikimas. „Juozas yra labai šaltų nervų, nepriklausomai nuo situacijos, sugeba išlikti ramus – tai labai svarbu sporte. Jis turi labai daug valios, vidinės ramybės, kantrybės. Vien tai, kad mes kartu esame tiek metų, tai... sportas, palyginti su manimi, yra smulkmena, su manimi daug kantrybės reikia“, – juokiasi Gilija.
Būtent kantrybė esą viena svarbiausių vertybių jų šeimoje. Kaip ir bendravimas, išsikalbėjimas, atsakymas vienas kitam į visus kylančius klausimus. „Mūsų šeimoje nėra tokių dalykų, kaip nekalbadieniai – labai daug šnekamės, visuomet išsiaiškiname iki galo, ir net jei padarome kokių nors klaidų, jas analizuojame, bandome nebelipti ant to paties grėblio. Tačiau svarbiausia – rūpestis ir meilė. Visuomet kartoju, kad reikia prisiminti, kodėl mes kitą žmogų mylime, kodėl su juo gera, kad apskritai gera. Todėl net kai būna sunku, prisimenam, kad mylim vienas kitą ir važiuojam pirmyn“, – atviravo Gilija.
Juozą ji apibūdina kaip svajonių vyrą, kuris „įkūnija visas tikro vyro savybes, jis rūpestingas, mylintis, šiltas, atsakingas“. „Kai tenka Juozą pristatyti moterims, visuomet juokauju sakydama, kad galite į jį žiūrėti, bet liesti – ne. Juozą visuomet jaučiu šalia, nepaisant to, ar jis kartu, ar išvykęs, jaučiu jo artumą“, – gražių žodžių vyrui negailėjo ji.
TAIP PAT SKAITYKITE: Olimpietis buriuotojas Juozas Bernotas po 8 metų draugystės Kaune vedė Giliją Raudonikytę