Jau lapkričio mėnesį V.Žūsinaitė su savo sekėjais dalijosi kadrais iš sporto salės – vis dėlto prie sėdėjimo namuose ir ramaus gyvenimo būdo ji nepratusi. Todėl net ir gimęs vaikelis per daug jos dienotvarkės nepakeitė – juk kai nori, viskas įmanoma.
Žiūrint į Vaidos pavyzdį, pasirodo, kad net ir nėštumo metu galima kalnus versti – bėgikė sportavo iki pat 36-osios savaitės!
O dabar, praėjus devyniems mėnesiams po gimdymo, sportininkė dar ir visiškai keičia nuomonę, kad po nėštumo moters kūnas pasikeičia į blogąją pusę.
„Tiesą sakant, po nėštumo mano kūno formos net pagerėjo“, – tikina ji.
Bet kaip taip įmanoma?
Jokia paslaptis, kad kai esi įdėjęs darbo į dailią išvaizdą, bet jau imi galvoti apie šeimos gausinimą, darosi šiek tiek baisu – o kas, jei į senąsias formas nebesugrįšiu? Juk aplink tiek tokių pavyzdžių!
Tačiau Vaida tokį požiūrį skuba paneigti – juk moterys gali viską, kai kažko ima ir užsimano. Nėštumas ir dailios kūno formos – taip pat yra suderinamos. Tačiau, žinoma, tam reikia šiek tiek pastangų.
„Kai kurios moterys nėštumo metu ir po jo save išties labai saugo, bet kai kurios sau nuolaidžiauja, naudojasi nėštumo korta tiek kalbant apie mitybą, tiek apie fizinį aktyvumą. Dabar pagalvoju, kad nėštumo metu sukausi kaip bitė. Kartais vakare jausdavausi pavargus, bet ryte vėl keldavausi ir vykdydavau savo planus“, – pasakoja ji.
Pati Vaida nėštumo metu sako apie savo formas negalvojusi – tiesiog gyveno įprastą gyvenimą, tik su šiek tiek didėjančiu pilvuku – dirbo, sportavo, aktyviai leido laiką.
„Nėštumo metu priaugau apie 12 kilogramų, kurie labiausiai pasijuto paskutiniais mėnesiais. Daugiausia teko kojoms ir užpakaliui. Iš pradžių pilvuko beveik nesimatė, kai kurie net neįtardavo, kad laukiuosi! Buvo labai juokinga, kai nėštumo gale nepažįstamas vaikinas man pamerkė akį“, – juokiasi sportininkė.
Žinoma, naujo dviračio Vaida neišrado – pasak jos, nors minimaliai sportuojant, kūnas sutvirtėja, todėl po gimdymo daug lengviau grįžti į formas. „Man net per daug stengtis nereikėjo“, – išduoda ji.
Bėgikė taip pat nebuvo toji tipinė nėštukė, kuri vidury nakties užsimanytų spurgų, lašinių ar tortų.
Kartais žmogus maistu nusiramina, nes maistas suteikia malonumą. Kad taip nebūtų, reikia stengtis save pažinti.
„Kartais norėdavosi visko paragauti, bet po nedaug. Manau, visiems kartais reikia save pakontroliuoti, nes aplink labai daug pagundų. Norisi skaniai pavalgyti, prarandame saiką. Reikia derinti mitybą, sportą ir poilsį, ieškoti vidinės ramybės. Kartais žmogus maistu nusiramina, nes maistas suteikia malonumą. Kad taip nebūtų, reikia stengtis save pažinti“, – tikina ji.
Sportavo iki 36 savaitės, nėščia bėgo varžybose
Pirmas devynias savaites Vaidą ir pykindavo, todėl apetitas buvo mažesnis. Tačiau vietoj to, kad dejuotų lovoje, ji eidavo sportuoti – ir pasirodo, tuomet savijauta net pagerėdavo.
„Mano dienotvarkė nėštumo metu net suintensyvėjo – buvo tokių mėnesių, kai išeidavau ryte į darbą, per pietų pertrauką bėgiodavau, po darbo vesdavau treniruotes, todėl grįždavau 21 val. vakaro“, – pasakoja V.Žūsinaitė.
Sportininkei jėgų užteko net ir įveikti keliasdešimt kilometrų. Trečią ketvirtą mėnesį treniruotėse ji nubėgdavo 20 km, o būdama nėščia šeštą mėnesį dalyvavo varžybose ir 5 km nubėgo greičiau nei per 20 minučių!
„Bėgiojau 37 savaites, tada dvi savaites sporto klube myniau dviratį, nesportavau tik paskutinę savaitę, bet nueidavau bent po 5 km. Treniruotes vedžiau iki pabaigos! Esu kantri, ištverminga, jaučiausi gerai, todėl nebuvo tikslo nieko nedaryti“, – sako ji.
Žinoma, Vaida pabrėžia, kad kiekvienas nėštumo atvejis yra vis kitoks, todėl reikėtų pasitarti su gydytoju, ar galite sportuoti. O jei nėra trukdžių ir jaučiatės puikiai – tik pirmyn!
„Manau, reikėtų vengti tokių užsiėmimų, kuriuose yra rizika susižeisti ir taip pakenkti vaisiui. Tai įvairūs komandiniai žaidimai, kuriuose kontaktuojama su kitais žaidėjais. Tačiau pasaulyje yra net futbolą žaidžiančių nėščiųjų. Pavyzdžiui, aš bijojau važinėtis dviračiu, riedučiais, bet kitos moterys to nebijo. Manau, kiekviena renkasi sau priimtiną aktyvinimosi būdą ir prisiima riziką. Bet kokiu atveju, intensyvumas artėjant gimdymui mažėja. Mano atveju, kūnas parodydavo, kiek ir kokiu intensyvumu nori bėgti“, – pasakoja Vaida.
Du mėnesiai po gimdymo – ir jau presas
Rugsėjį susilaukusi dukros, V.Žūsinaitė ilgai namuose neužsisėdėjo. Jau po kelių savaičių palikusi vaiką vyrui, vėl pradėjo treniruotis.
„Dvi savaites apie sportą negalėjau net pagalvoti, bet po trijų savaičių jau išbėgau į pirmąją treniruotę. Buvo tikrai nelengva... Po jos galvojau, kad ilgai užtruksiu, kol grįšiu į formą. Ilgą laiką nejaučiau jokio malonumo, bet nenuleidau rankų ir maždaug po 4 mėnesių man palengvėjo!“ – prisipažįsta ji.
Nors apie pilvo presą ir grįžimą prie senų formų bėgikė per daug negalvojo, plokščią pilvuką ji susigrąžino vos po dviejų mėnesių sportavimo.
„Stebėjausi ir dabar stebiuosi, koks stebuklas yra žmogaus kūnas! Su svoriu buvo labai įdomus dalykas – po gimdymo jis net nukrito. Kai dabar kalbu su draugėmis, tai pasirodo, mano gimdymas buvo ne iš lengvųjų! Daugiau nei parą negalėjau atsikelti iš lovos. Tai galima sakyti nebuvo man net ko mesti... Svoris svyravo plius minus keli kilogramai. Šiuo metu mano svoris optimalus, toks būna prieš varžybas“, – pasakoja Vaida.
V.Žūsinaitė įsitikinusi, kad tokių rezultatų įmanoma pasiekti kone kiekvienai moteriai – tereikia šiek tiek užsispyrimo ir kantrybės.
„Reikia tiesiog nenuleisti rankų, iškentėti tą sunkiausią periodą ir tikėti savimi! Jeigu yra noro, įdėjus darbo anksčiau ar vėliau rezultatai pasimatys! Taip pat svarbu per daug savęs nespausti, viską daryti palengva“, – tikina ji.
Sportinė forma dar geresnė nei anksčiau
Dar būdama nėščia olimpietė nekantravo pamatyti, kaip jai seksis grįžti į sportinę formą. Bėgikė yra girdėjusi ne vieną pavyzdį, kaip po vaikelio gimimo moterys į sportą grįžta su dar didesne jėga, stebina dar geresniais rezultatais.
„Mano savijauta daug geresnė nei prieš nėštumą. Bijau prisikalbėti, bet treniruočių rezultatai maloniai stebina!
Po tokių netikėtų metų man sužibo viltis kitais metais papulti į olimpiadą. Man tai kaip antras šansas, todėl bandysiu jį išnaudoti.
Iki karantino dalyvavau 3 varžybose ir visas jas laimėjau. Tada dar nebuvau tokios geros formos kaip dabar, todėl su nekantrumu laukiu, kada galėsiu išbandyti savo jėgas“, – šypsosi ji.
Tad, kol sekasi sporte, apie daugiau vaikų sportininkė sako bent jau kol kas negalvojanti. Tokios geros formos ji tiesiog negali paleisti – o gal kitąmet bus jos šansas parvežti medalį iš Olimpinių žaidynių?
„Manau, kad vaikas yra didžiausias stebuklas ir jokie rezultatai nėra to verti! Tačiau šiuo metu norisi visą dėmesį skirti Gabijukei, o kaip bus toliau – pamatysim. Po tokių netikėtų metų man sužibo viltis kitais metais papulti į olimpiadą, nors prieš tai pasirinkau nėštumą. Man tai kaip antras šansas, todėl bandysiu jį išnaudoti. Bet, žinoma, ateityje norėtųsi dukrytei broliuko ar sesutės“, – sako V.Žūsinaitė.
