Darbuotojų psichologinė gerovė neretai tampa pagrindiniu faktoriumi, ar jie pasiliks darbovietėje. 73 proc. dirbančiųjų teigia, kad jų psichologinė ir emocinė sveikata darbovietėje turėtų būti prioritetas. Be to, 95 proc. darbuotojų mano, kad emocinė gerovė turi didelę įtaką jų produktyvumui.
Nors vis daugėja organizacijoms kuriamų įrankių, skirtų puoselėti komandų emocinį gerbūvį, pirmoji Europoje meno terapeutų platforma „Art for Health“ skatina į įvairias organizacijų problemas pažvelgti per meno prizmę.
Pasitelkdami dailės, dramos, muzikos bei šokio terapijos mokslu grįstus metodus, 10 skirtingų krypčių meno terapeutų skatina darbuotojus pažadinti įvairius savo pojūčius, kartu įgaunant įgūdžių spręsti unikalias organizacijos problemas ir siekti išsikeltų verslo tikslų.
Meno terapijos sesijos organizuojamos tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai. Nuotolinio formato dėka, įmonės net iš atokiausių regionų turi galimybę pasirūpinti savo darbuotojų gerbūviu grupinėje terapijoje. Darbuotojai taip pat gali kūrybiškumą ugdyti nuotoliu per individualias sesijas, jiems patogiu metu. Jei organizacija turi konkrečių problemų, kurias siekia išspręsti, meno patyrimai rengiami gyvai, o komandos dirba drauge su meno terapeutais.
Meno terapeutų komandoje sesijas veda savo srities profesionalai: aktorius, režisierius, dramos terapeutas Kirilas Glušajevas, aktorės, dramos terapeutės Indrė Jaraitė-Gražienė ir Roberta Linkutė-Blaževičienė, džiazo atlikėja, muzikos terapeutė Laura Budreckytė, menininkės, dailės terapeutės Justė Kuliešaitė ir Indrė Budreckytė-Budnikienė, platformos įkūrėja, skaitmeninio meno terapeutė Lina Jankauskaitė, psichologė, dramos terapeutė Ieva Vaitkevičiūtė, dailės terapeutė Remigija Gilė bei somatinio judesio edukatorė, šokio-judesio terapeutė Aistė Kriukelytė.
Per skirtingas meno rūšis kovoja su darbuotojų kaita
Startuolio organizuojamos meno terapijos sesijos gali padėti organizacijų komandoms valdyti stresą, išmokti atsipalaiduoti ir išvengti perdegimo. Be to, sesijų metu stiprinami komandos ryšiai, prioritetizuojant bendradarbiavimą ir tarpusavio komunikaciją bei kūrybišką konfliktų sprendimą. Skirtingų meno rūšių potyriai taip pat skatina kūrybiškumą, kuris profesinėje aplinkoje tampa inovatyviais sprendimais versle.
„Meno terapijos patyrimai – priemonė, padedanti žmonėms siekti pokyčių tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime, užtikrinant abiejų sričių balansą bei tobulėjimą. Organizacijoms tai galimybė įgyti naudingų įrankių, leidžiančių ne tik skatinti komandos produktyvumą, bet ir užkirsti kelią darbuotojų kaitai“, – sako startuolio įkūrėja Lina Jankauskaitė.
Anot startuolio įkūrėjos, įvairių meno rūšių sintezė sukuria galimybes naujiems patyrimams. Kadangi žmonės nevienodai reaguoja į skirtingas meno formas, jų apjungimas leidžia prisitaikyti prie individualios situacijos, sudėtingas problemas spręsti iš įvairių perspektyvų, sukuriant įvairiapusiškesnį sprendimų rinkinį.
„Kombinuodami skirtingas meno formas, darbuotojai gali išlaisvinti savo kūrybiškumą, eksperimentuoti, atrasti pažinimo džiaugsmą ir net netikėtų įžvalgų, įsisąmoninimų. Grupinių užsiėmimų metu darbuotojai stiprina komandinę dvasią, tarpusavio ryšius ir gali geriau pažinti vieni kitus, taip sustiprindami komandą“, – teigia L. Jankauskaitė.
Padeda stiprinti psichologinį atsparumą stresui
Anot „HR Hint Online“ įkūrėjos ir vadovės Giedrės Vaitiekūnaitės-Urbanovič, kartu su komanda dalyvavusios vienoje iš meno patyrimo sesijų, ši priemonė padėjo geriau pažinti save ir aplinkinius.
„Po meno terapijos patyrimo lieka tam tikri algoritmai, kuriuos gali nusinešti į darbo vietą. Išlieka tai, kas buvo gerai, kad komanda skatino reflektuoti, kalbėti, o bekalbėdamas atkapstei kažkokį savo elgesio modelį, kuris veikia ne tik kuriant skulptūrą, bet ir gyvenant, dirbant darbus. Tokie dalykai atneša daugiau sąmoningumo į kasdienybę. Ir tai yra vertė, kad mes nebūtume tik robotukai, o mokėtume sustoti, pareflektuoti, kaip gyvenam ir kodėl taip gyvenam“, – įžvalgomis dalijasi G. Vaitiekūnaitė-Urbanovič.
Meno terapijos sesijų naudą įžvelgia ir medicinos specialistai. Druskininkų ligoninės vadovė Evelina Raulušaitienė pasakoja, kad ligoninėje ką tik startavo šios platformos organizuojama emocinės gerovės programa, kurios pagrindinis tikslas – sustiprinti darbuotojų psichologinį atsparumą, gerinti emocinę jų savijautą.
Programa neapsiriboja vien tik streso valdymu ar trumpalaikiais sprendimais – ji orientuota į ilgalaikį poveikį ir padeda užkirsti kelią sveikatos problemoms dar prieš joms pasireiškiant. Kiekvienam darbuotojui suteikiama galimybė dalyvauti individualiose meno terapijos sesijose nuotoliu su meno terapeutu, net jei jie dar nejaučia ryškių emocinių problemų.
