Mokymo įstaigos, bendruomenės namai, net bažnyčios – visą praėjusią savaitę šiose erdvėse telkėsi šimtai savanorių, tarp kurių ir moksleiviai, ir profesionalūs tekstilininkai, ir senjorai ar laisvą valandą radę įvairiausių profesijų žmonės.
-
Pagalba Ukrainai: kodėl stabdoma savanorių registracija ir kokios pagalbos reikia
-
Psichiatras – apie nerimą ir nerimo sutrikimą įtemptais laikais: kaip atpažinti ir ką daryti?
-
Lietuvių maisto iniciatyvos, remiančios Ukrainą: nuo torto vaikams iki receptų bukleto
-
Ukrainos vaikai šalia mūsų: kaip reaguoti į jų jausmus ir elgesį
Apie poreikį pranešė ukrainiečiai
15min savaitgalį lankėsi Vilniaus dailės akademijos patalpose, kur erdviame ir aidžiame hole buvo tyliai triūsiama prie kelių ant grindų patiestų ar palei sienas iškabintų tinklų. Paprastučiai tinklai, kurie įprastai būtų naudojami žvejybai ar žemės ūkio darbams, čia buvo kruopščiai apipinami įvairių rusvų ir žalsvų atspalvių medžiagos juostelėmis, taip pavirsdami maskuojamaisiais „kilimais“. Jie karinei Ukrainos technikai padės susilieti su kraštovaizdžiu slepiantis nuo priešo akių.
Kaip pasakojo viena iš šios iniciatyvos sumanytojų ir iniciatorių Valerija Fic Brasė, apie tokių tinklų poreikį ji sužinojo iš savo bičiulių Ukrainoje. Beje, moteris ir pati turi ten giminių, jie yra likę karo siaubiamoje šalyje.
Procesas Lietuvoje užsikūrė labai greitai – feisbuke buvo sukurta grupė, prie kurios ėmė jungtis savanoriai įvairiuose Lietuvos miestuose.
Anot V.Fic Brasės, ir paskiri žmonės, ir įmonės ėmėsi iniciatyvos pirkti ar aukoti visas reikalingas medžiagas – ir tinklus, ir jiems apipinti reikalingus audinius. O turint visas reikiamas priemones buvo galima imtis darbo – jis labai paprastas, tačiau reikalauja kruopštumo ir laiko.
Lengva, paprastai pamušalinė, būtinai tinkamų spalvų – rudos, rusvos, smėlio, įvairių atspalvių žalios – medžiaga plėšoma siauromis juostelėmis, kiekvienos jų galiukai dar šiek tiek įplėšiami, o tada kiekviena juostelė rišama prie tinklo ir perkaišiojama per jo akutes, taip sukuriant minkštą, reljefinį „kilimą“. Vieną kitą minutę akys per tokį kūrinį bėgioja su pasigėrėjimu, nes spalvų žaismas išties gražus, bet tada smogia suvokimas, kokiam tikslui šie „meno kūriniai“ yra skirti.
Pribloškė žmonių geranoriškumas
Pati V.Fic Brasė yra tekstilės profesionalė – dizainerė ir aukštosios mados kūrinių siuvinėtoja, tad pirmiausia į šį darbą įtraukė kolegas, studentus, tačiau vos per kelias dienas iniciatyva tiesiog sprogo – prie jos prisijungė patys įvairiausi žmonės. „Tiesiog negaliu atsistebėti, kokie mes, lietuviai, šiuo metu esame susitelkę, susivieniję“, – suvokimą, kurį per pastarąsias savaites įžodina daugybė žmonių, patvirtino pašnekovė.
Savaitgalį kamufliažinių tinklų gaminimo darbai visoje Lietuvoje jau judėjo į pabaigą, V.Fic Brasė teigė, jog kuriam laikui tiesiog nebeliko tinklų, kuriuos dar būtų galima panaudoti, bet jų ir spėta pagaminti išties daug – apie 100.
„Tinklas, kai jis yra apipinamas medžiagos juostelėmis, kiek susitraukia, tačiau kiekvieną tokį suvyniojus, tūris vis tiek bus nemažas – ko gero, kaip statinės. Kol kas net neįsivaizduoju, kokia bus bendra visų 100 tinklų krūva“, – rankoms mikliai dirbant garsiai svarstė pašnekovė. Jos šios savaitės rūpestis bus kartu su bendraminčiais rasti transportą, kuris galėtų šiuos tinklus nugabenti į Ukrainą.
„Manau, šių tinklų pynimas tapo taip pat ir savotiška terapija visiems, kas juos pynė – sunku matyti tai, kas vyksta Ukrainoje, tad tokiu ranku darbu galėjome ir šiek tiek nusiraminti, ir pabūti kartu, ir padaryti tikrai naudingą darbą“, – sakė V.Fic Brasė.
