Per 5 dienas – 12 tūkst. savanorių
Lietuvos raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė pasakojo, kad organizacija, prieš prasidedant karui Ukrainoje, turėjo per 3 tūkst. savanorių. Raudonojo kryžiaus paskirtis – patenkinti pirminius žmonių poreikius, o prireikus suteikti ir pirmąją psichologinę pagalbą. Organizacija savo veiksmus koordinuoja ir su kitomis pagalbą teikiančiomis organizacijomis – „Caritas“, „Gelbėkit vaikus“, maltiečiais, „Maisto banku“.
„Jau pirmą karo dieną su kitomis organizacijomis pamatėme, kad tikrai reikės daugiau rankų, todėl paskelbėme naujų savanorių paiešką. Per penkias dienas užsiregistravo 12 tūkst. žmonių – tiek net nesitikėjome, taigi turėjome stabdyti registraciją, nors vis dar sulaukiame žinučių, kad žmonės nori prisijungti. Iki šiol mūsų didžiausias rekordas, kai pandemijos metu per parą surinkome tūkstantį savanorių, kurie sutiko padėti ligoninėms.
Šiuo metu užsiregistravusius žmones apmokome, kaip teikti pirmąją psichosocialinę pagalbą, dalinti humanitarinę paramą, o dalį jų – ir kaip teikti pirmąją medicinos pagalbą. Per dieną galime paruošti apie tūkstantį savanorių, taigi kasdien jų vis daugėja“, – teigė pašnekovė.
Turėjome stabdyti registraciją, nors vis dar sulaukiame žinučių, kad žmonės nori prisijungti.
Dalis savanorių kas keturias valandas keičiasi pamainomis Lietuvos raudonojo kryžiaus skyriuose, į kuriuos ukrainiečiai ateina pasiimti humanitarinių paketų, drabužių, medikamentų. Maždaug po 20 savanorių visą parą pamainomis budi Alytaus ir Vilniaus registracijos centruose, kuriuose valdo srautus, anketuoja žmones, padeda užsiregistruoti į organizaciją „Stiprūs kartu“ dėl apgyvendinimo, dalija paketus, suteikia informaciją, konsultuoja.
Vilniaus registracijos centras atidarytas tik užvakar ir per vieną dieną užsiregistravo jau per 600 ukrainiečių. Taip pat savanoriai dirba Naujosios Vilnios sandėlyje, kuriame kaupiamas humanitarinės paramos rezervas. Prieš tai jie padėjo tą sandėlį sutvarkyti ir išvalyti.
L.Lesauskaitė įsitikinusi, kad kasdien ukrainiečių srautai tik didės, todėl anketa, kviečianti prisijungti prie organizacijos, gali būti atnaujinta.
8 tūkst. pasiūlytų būstų
Organizacijos „Stiprūs kartu“ atstovas Giedrius Galdikas pasakojo, kad organizacija, įkurta pandemijos metu, pagalbą ukrainiečiams teikia 3 kryptimis: buria žmones savanoriškam būsto suteikimui; teikia savanorystės pagrindu organizuojamas pavėžėjimo paslaugas nuo pasienio; renka pabėgėlių pagalbos prašymus dėl apgyvendinimo ir pavėžėjimo. Pasak jo, būstų pasiūla šiuo metu viršija paklausą, todėl visi ukrainiečiai, kurie kreipiasi į organizaciją, apgyvendinami.
„Gavome apie pusantro tūkstančio ukrainiečių registracijų. Suprantama, dauguma jų atkeliauja ne vieni, dažniausiai – mamos su vaikais, tad atvykusių žmonių skaičius didesnis nei registracijų. O būstų (nuo kambario iki atskirų namų ir sodybų) turime apie 8 tūkst. Taip pat turime labai daug savanorių, galinčių vykti į vieną ar kitą pasienį ir atvežti žmones. Šiandien oficialiai startuoja mūsų atstovybė Lenkijos pasienyje, kur dirbs koordinatoriai, surinkinės norinčius patekti į Lietuvą, rinks į grupes, kad transportas nevažinėtų pustuštis.
Beje, reikia turėti omeny, kad per mūsų organizaciją praeina ne visas srautas, nes dalis ukrainiečių apsistoja pas gimines, draugus, taip pat yra lietuvių, kurie savo iniciatyva budi pasienyje, parsiveža žmones ir juos apgyvendina. Tik noriu priminti ukrainiečius globojantiems žmonėms, kad, jeigu jie nepatenka į vieną iš registracijos centrų, per keletą dienų turi registruotis migracijos departamente pagal gyvenamąją vietą ir gali išsiimti oficialų pabėgėlio statusą“, – teigė pašnekovas.
Didžiosios telekomunikacijų bendrovės pabėgėliams nemokamai dalija SIM korteles ir užtikrina nemokamą 3 mėnesių ryšį Lietuvoje bei su Ukraina, kad jie galėtų palaikyti ryšį su ten likusiais artimaisiais.
„Turime be galo daug verslų, kurie siūlo pagalbą, pavyzdžiui, transporto bendrovės siūlo savo autobusus, taksi bendrovės – nemokamas pavėžėjimo paslaugas. Nuo šiandien žmonėms, suteikiantiems ukrainiečiams būstą ir pasirašantiems panaudos sutartį, BTA draudimas suteikia nemokamą kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei civilinės atsakomybės draudimą. Dar karo išvakarėse spėjome atlikti visuomenės apklausą, kuria norėjome išsiaiškinti, kas lietuvius stabdytų suteikti pabėgėliams būstą. Viena iš baimių buvo suteikiamo būsto saugumas, todėl buvo pradėta ieškoti sprendimo, kaip šią baimę sumažinti“, – pasakojo G.Galdikas.
Pašnekovas pridūrė, kad „Stiprūs kartu“ taip pat bendradarbiauja su Lietuvos raudonuoju kryžiumi, „Caritas“, maltiečiais ir kitomis organizacijomis, kurios užtikrina humanitarinę pagalbą drabužiais, medikamentais. Organizacijos skambučių centre budi skautai iš Šaulių sąjungos – kasdien prie telefonų dirba po 40 žmonių ir visi turi darbo, nes srautai – tikrai dideli.
Galvoja apie ilgalaikę pagalbą vaikams
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ atsakinga už pagalbą iš Ukrainos atvykstantiems vaikams ir besilaukiančioms moterims. Kaip pasakojo jos generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, organizacijos pastangomis laikinuose registracijos centruose Alytuje, Marijampolėje ir Vilniuje įrengti žaidimų kambariai.
„Mūsų tarptautinės organizacijos patirtis rodo, kad, esant ekstremalioms situacijoms, tėvai rūpinasi dokumentais, kur gyventi, ką valgyti ir kitais dalykais, todėl jiems sunku pasirūpinti ir vaikais. Dabar Vilniuje įrengtame registracijos centre – didžiulėje sporto salėje – migracijos specialistai dirba savo darbą, Lietuvos raudonojo kryžiaus savanoriai teikia informaciją žmonėms, tėvai stovi eilėse, kurios labai didelės, o vaikai toje pačioje salėje atitvertame kampe žaidžia. Manėme, kad vaikus reikės įkalbinti čia ateiti, bet net kviesti jų nereikia. Visi net netelpa.
Visus žaislus atvežė, surūšiavo ir sudėjo mums žmonės. Veža ir toliau – negaliu atsistebėti žmonių gerumu. Su vaikais užsiima savanoriai iš organizacijos „Niekieno vaikai“ ir gydytojų klounų asociacijos „Raudonos nosys“. Planuojama, kad kambariai veiks nuo 9 val. ryto iki 21 val. Vaikų saugumui užtikrinti, manome, reikia, kad vienu metu su jais dirbtų 5–6 savanoriai“, – teigė pašnekovė.
Visus žaislus atvežė, surūšiavo ir sudėjo mums žmonės. Veža ir toliau – negaliu atsistebėti žmonių gerumu.
Pasak „Gelbėkit vaikus“ vadovės, šiuo metu organizacija ieško socialinio darbuotojo ir koordinatoriaus Vilniuje, kurį įdarbintų darbui su šeimomis. Mat ir į biurą skambina besilaukiančios moterys su konkrečiais pagalbos prašymais. Būtinai reikalingas specialistas, kuris padėtų joms žengti pirmuosius žingsnius.
„Paprastai šeimos atvyksta po 4–6 parų kelionės. Dažniausiai tai mamos su vaikais, ir pirmasis jų poreikis – higienos priemonės (dantų šepetukas, pasta, rankšluostis). Visa tai perkame už mums paaukotus žmonių pinigus. Vaikai iš Ukrainos globos namų dažniausiai nukreipiami tiesiai į savivaldybes. Už juos atsakomybę prisiima valstybė, o mes suteikiame pirmąją pagalbą mažiausiems, kurie negali laukti: sauskelnes, mišinukus, buteliukus, čiulptukus ir pan.
Galvojant apie ateitį, vaikams bus būtina medicininė ir psichologinė pagalba, juos reikės kuo greičiau integruoti į darželius ar mokyklas. Mūsų organizacija visoje Lietuvoje turi 50 dienos centrų. Dabar užduotis juos finansiškai sustiprinti, kad jie gebėtų padėti ir atvykstantiems ukrainiečiams, todėl be finansinės paramos neišsiversime. Dienos centrai turi turėti lėšų pamaitinti tuos vaikus ir teikti jiems įvairią kitokią pagalbą“, – svarstė R.Dičpetrienė.
Išdalinta per 3 tūkst. maisto paketų
„Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė teigė, organizacija ukrainiečiams visoje Lietuvoje išdalijo per 3 tūkst. pirminių maisto paketų, kurie sudaryti iš negendančių ir specialaus ruošimo nereikalaujančių produktų.
„Mūsų savanoriai trijuose registracijos centruose budi visą parą. Naujai atidarytame registracijos centre Vilniuje, bendradarbiaudami su keliais restoranais, pilstėme ir šiltą maistą – garsus virtuvės šefas išvirė kelis katilus sriubos, kuriais pamaitinome beveik 800 žmonių. Kitose savivaldybėse esantiems ukrainiečiams perduodame paketus ten nuvykę.
Žmonių aktyvumas padėti tikrai didelis, užsiregistravo labai daug savanorių ir net buvo mintis stabdyti registraciją, tačiau susidūrėme su situacija, kad dauguma savanorių – dirbantys žmonės, todėl jie gali savanoriauti tik vakarais, naktimis arba savaitgaliais. Naktinės pamainos jau beveik užsipildė, tačiau mums labai reikia savanorių, galinčių dirbti dienomis, ypač Vilniuje ir Kaune. Registracijos centruose turi būti mažiausiai 7 žmonės, kad spėtume paduoti paketą, įpilti sriubos, pasirūpinti, kad virtuvėlėje visada būtų kavos, arbatos, užkandžių. O jei daug žmonių, reikia ir 15–16 savanorių“, – teigė pašnekovė.
Dauguma savanorių – dirbantys žmonės, todėl jie gali savanoriauti tik vakarais, naktimis arba savaitgaliais.
Iki šiol maisto paketais rūpinosi su „Maisto banku“ bendradarbiaujantys prekybininkai, o prieš kelias dienas atsirado galimybė ir visuomenei aukoti per barbora.lt. Internetinės prekybos atstovai įsipareigojo pristatyti produktus „Maisto bankui“ reikiamais kiekiais, vienodos taros, patikrinti, kad būtų ilgi galiojimo terminai. Tai palengvins savanorių darbą rūšiuojant ir skirstant. Pirminio paketo sąrašas pateiktas „Maisto banko“ tinklalapyje. Kovo 25–26 d. visoje Lietuvoje vyks „Maisto banko“ akcija parduotuvėse. Nenuskriaudžiant ir Lietuvos žmonių, apie pusę surinkto maisto planuojama perduoti ukrainiečiams.
„Jei dar yra maisto gamintojų, kurie su mumis nebendravo, labai kviečiame susisiekti. Taip pat norime paprašyti žmonių nenešti į registracijos centrus savo gaminto maisto, nes dėl galiojančių higienos reikalavimų jo negalime priimti, nematydami jo galiojimo termino, ruošimo sąlygų ir pan.“, – sakė M.Petronytė.