Kresnas, tvarkingai apsirengęs pensininkas eina Basanavičiaus gatve, besidairydamas po šiukšlių dėžes. Tai – Algis, Palangos gyventojas. Pamatęs tai, ko ieško, nedvejodamas kiša ranką į šiukšliadėžę ir traukia daugelio čia geidžiamą vertybę – gėrimų tarą. Palangos šiukšliadėžėse jos apstu. Rankoje maišas, jau prikrautas butelių. Dar keli maišai, ir bus gana – Algis eis į taromatą priduoti surinktų gėrybių.
Maišą Algis surinko vos per kelias minutes. „Prie prūdo neisiu. Ten jau dešimt rinkėjų bus praėję“, – sako vyras, turėdamas omeny pajūrį. Palangoje tokių rinkėjų išties ne vienas, per kelias valandas jų sutikome septynis.
Juozas pasakoja, kad Palangoje yra devyni nuolatiniai taros rinkėjai, o visi kiti yra atvažiavę vasarai iš kitų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Atvykėlių skaičiaus vyras nežino, tačiau tvirtina, kad jų yra labai daug. Vietiniai rinkėjai turi savo būstus, kai kurie – ir darbus.
Tarą renkantys Palangą pasiskirstė teritorijomis
Juozas ir Kristina renka butelius prie Palangos tilto. Tai, kad ne poilsiauti čia atėjo, išduoda tik maišai su buteliais ir žvilgsnis ne į jūrą, o į šalia stovinčias šiukšliadėžes. Patikrinusi paskutinius paplūdimio konteinerius, palangiškių pora ruošiasi eiti Basanavičiaus gatve, kur praeidami patikrins šiukšliadėžes. Paskui – tiesiai į taromatą.
Rankose jie laiko septynis didelius šiukšlių maišus, pilnus butelių. „Čia bus apie aštuonis eurus“, – sako Juozas, rodydamas savo maišus. Pora papasakoja, kad tiek surinko maždaug per valandą. Tai jau trečias kartas šiandien – taip abu uždirba po 20–30 eurų per dieną. Taros rinkimas – vienintelis jų darbas, taip prisideda prie gaunamų neįgalumo išmokų. Abu gyvena socialiniame būste. Juozui – 37 metai, Kristinai – 34-eri.
