Vertybės iš Indijos
Kelias į dabartinę veiklą prasidėjo 2010 metais, kai Olegas baigė Visagino technologijų verslo ir profesinio mokymo centrą (TVPMC) ir tiesiog nežinojo, kuriuo gyvenimo keliu pasukti.
„Indija „atsirado“ perskaičius Radhanatha Svamio knygą "Kelionė namo“, o pusmetis, praleistas keliaujant po dvasines vietas, mane subrandino kaip vyrą. Ten pajutau, kad gyventi galima ir kitaip“, – sako Olegas.
Pasak Olego, Indija po gyvenimo mažame daugiabučių suspaustame Visagine pasirodė kaip nepakartojama atvira erdvė dvasiniam tobulėjimui. „Ten išmokau tolerancijos, pagarbos, o tuo pačiu labiau įvertinau savo vidinę laimę“, – pripažįsta Olegas.
„Tą pirmą išvykimą į Indiją iki šiol pamenu kaip neįtikėtiną svajonės išsipildymą bei dvasios palaimą, – pamena Olegas. – Buvau be mobilaus telefono, interneto prieigos, gan kukliu maisto daviniu, bet laimingas. Indiją palikau kiek verkdamas, bet būdamas jau kitokiu žmogumi.
Anglijoje nepatiko darbai
2013 metų pavasarį iš Indijos Olegas dviem mėnesiams grįžo į Visaginą, o rudens pradžioje su draugų kompanija persikėlė į Angliją dirbti sandėliuose.
„Darbas kraunant dėžes buvo rutina, palyginti su Indijos vienuolynų palaima, – pasakoja O. Kliučnikovas. – Gyvenimo sąlygos buvo spartietiškos, vakarais pasvarstydavau, ką čia beveikiu, o savaitgaliais teko blūdinėti milžiniškame įvairių tautų megapolyje“.
„Pusės metų „komandiruotė“ Anglijoje mane išmokė, kad gyventi reikia taip, kaip liepia širdis“, – sako Olegas.
Vyrų brolija
Iš Anglijos Olegas 2014 metų pradžioje tiesiu taikymu patraukė į vyrų Švento vardo vienuolyną Kaišiadorių rajone, kur kartu su 15 bendraminčių nuo 4 ryto iki vėlaus vakaro dalyvaudavo apeigose, važiuodavo į piligrimines keliones po Baltijos šalis, kur vykdavo meditacijos.
Beje, prie autobuso vairo sėsdavo pats Olegas, kurį gyvenimo patirtis Anglijoje jau pamokė nuolat dairytis ir papildomo amato.
Vienuolyno etapas truko šešerius metus iki 2020 metų. Per jį dar kartą 2019 metais vaikinas buvo mėnesiui grįžęs į Indiją, jau su dvasiniu tėvu iš Lietuvos.
„Vienuolyno etapą vertinčiau kaip vertybinį eksperimentą, – sako Olegas. – 2020 metų rudenį supratau, kad reikia kažką keisti, negaliu būti vien tik vienuoliu. Taip atsirado mintis vykti į Daniją, kur 12 draugų kompanijoje išgirdau apie kiek neįprastą amatą – piešinių perkėlimą į rankų darbo kilimus“.
Jis puikiai pamena bemieges naktis rišant kilimus, kur tiekėjai Danijoje aprūpindavo ir siūlais, lizingu leido įsigyti būtiną įrangą.
Po dvejų metų Olegas paliko Kopenhagą, o tam lemiamos įtakos turėjo noras dirbti sau.
Gimtinėje geriau
2022–aisiais Olegas sugrįžo į Visaginą. Dabar 4–5 dienas per savaitę maždaug po 5–6 valandas per dieną jis praleidžia prie staklių. Kilimai audžiami iš vilnos, medvilnės ar akrilo. Beje, būtent akriliniai populiariausi.
Lietuviams kvadratinis metras kilimo kainuoja apie 120 eurų, užsieniečiams toks pats kainuoja porą kartų brangiau. Kilimo kaina sparčiai pašoka, jei mezgamas 5 cm storio. Per dieną Olegas numezga vieną kvadratinį metrą, o 90 proc. kilimų eksportuoja svetur, daugiausia į JAV ar Kanadą.
„Lietuvos kilimų užsakovai pakankamai drovūs, palyginant su skandinavais, – šypteli Olegas. – Viena danė miegamajame pasikabino mano austą atvirų erotinių scenų kūrinį“.
Tačiau prisipažįsta kad jo, kaip buvusio vienuolio, šis užsakymas nesuglumino. Kiekvienas žmogus palaimą atranda savaip – nepulkime vertinti.
Dabartinę savo būseną 32 metų Olegas Kliučnikovas vertina kaip kūrybos, sielos šauksmo ir ir darbo pusiausvyrą.
