„Kiek tik prisimenu, keli smidrų krūmeliai visad augo tėvų sodyboje. Tik niekad nesugalvojome jų paragauti“, – sako šios daržovės gyvendama Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą paskanavusi Edita Dumbliauskienė.
„Bėda tik, kad šaltas pavasaris nedėkingas jų derliui, kasmet prisibijome šalnų, bet jų nedengiame, kur ten su tokiais plotais“, – patikino smidrų augintoja. Ji jau perprato, kad ši daržovė itin jautri orų pokyčiams, tad, jei jau pasitaikė lietūs, smidrų augimas pristos.
Kilogramas šių žalių gražuolių Dumbliauskų smidrų ūkyje vertas 10 Eur, o kuklesnis pundelis galimas ir už 4 Eur.
Papirko ir savo nauda sveikatai
Supratę, kad smidrai ne tik gardūs, dažnam primenantys žalių žirnelių skonį, bet ir sveikatai naudingi, lietuviai į juos ėmė žvelgti visai kitaip.
Dėl smidrų gyventi į Alytų grįžę Dumbliauskai apsodino jais 15 arų, o vėliau pridėjo dar kelias lysves, taigi šiandien jų šeimos ūkis skaičiuoja 20 arų.
Nuo balandžio iki birželio auginami ir parduodami smidrai, sveikatos specialistų teigimu, ypač vertinami dėl kalio atsargų, kurios papildo ir sustiprina žmogaus organizmą. Juose, kaip ir kitose žalios spalvos daržovėse, gausu antioksidantų.
E. ir S. Dumbliauskams šios daržovės nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Kol kas tai – tik šeimos pastangos susigrąžinti investuotas lėšas. Bet, jie skaičiuoja, kad jau penktais metais, t. y. kitąmet, duos grąžą.
Pradėję nuo smidrų auginimo sau, šeimai ir draugams, šiandien alytiškiai jau formuoja autobusų ir paštomatų siuntas į Klaipėdą, Marijampolę ir pan.
„Kadangi esame nedidelis ūkis, negalime pasiūlyti gausios produkcijos, kartais koją pakiša ir vėsūs orai. Pasitaiko, kad artėjant savaitgaliui smidrų pritrūkstame“, – neslėpė E.Dumbliauskienė.
Siūlo šaldyti ir konservuoti
Šią daržovę jau pamėgti spėję lietuviai labai džiūgauja, kad šaltai laikomi smidrai gerąsias savo savybes išlaiko ir švieži išlieka kone dvi savaites.
Bet, jei suvartoti nespėjote, visuomet galite juos konservuoti ir šaldyti žiemai. Tai bus nepakeičiamas ingredientas prie žuvies pyrago, tiks trintoms sriuboms, salotoms, troškiniams ar kaip garnyras prie pagrindinio patiekalo.
Bet skaniausi jie, anot E.Dubliauskienės, tik tik iš lysvės, dar šviežutėliai ir traškūs su mėgstamais padažais ar humusu, gardinti sūriu ir citrinos sultimis.
„Nepatikėsite, bet jie gali papildyti ir lietuvių pamėgtą baltą mišrainę: patiekite šalia jos smidrus, keptus orkaitėje su kumpio ar šoninės juostelėmis, ir pirštus apsilaižysite“, – intriguoja per daugybę metų pačiu netikėčiausiu amplua šias daržoves išmėginusi alytiškė.
Užsisakyti šių žalėsių į alytiškių ūkį vis grįžta ir mažus vaikus auginantys. Šiems ypač tinka ir patinka neapdorotų smidrų skoninės savybės.
„Matyt, todėl, kad labai primena ankštelėse tūnančius žirniukus, kurių dar teks kiek palūkėti“, – sakė smidrų augintoja.
Šią daržovę, jos teigimu, buvo atradę ir Lietuvos bajorai.
Smidrai puikavosi ir ant prancūzų stalo. Tiesa, šie juos laikė afrodiziaku ir patiekdavo jaunavedžiams prieš pirmąją naktį. Na, o pirmieji tyrinėti smidrų savybes ėmėsi romėnai.
Jie ir pastebėjo, kad mėgstantys šias daržoves ilgainiui tampa sveikesni ir linksmesni. Tad nieko stebėtino, kad ir Lietuvoje smidrų mylėtojų gretos sparčiai plečiasi.
