Portale Paslaugos.lt paslaugas siūlanti gidė Anita Špakauskė savo anketoje sulaukusi ne vieno gražaus žodžio. Šiemet – jau 18-ikti jos metai šioje srityje, tad nenuostabu, kad per tiek laiko moteris jau subūrė ir lojalių klientų ratą. O viskas prasidėjo labai netikėtai.
„Visai neplanavau būti gide, tiesiog atsitiktinumo dėka jau būdama paskutiniame studijų kurse laikraštyje pamačiau straipsnį, kad ieško gidų, mokančių įvairias kalbas. Studijavau lietuvių filologiją ir danų kalbą, taip pat moku vokiečių, suprantu lenkiškai ir latviškai. Taigi spėjau įšokti į šį traukinį ir kartu su diplomu rankose jau turėjau ir gido pažymėjimą“, – pasakojimą pradeda ji.
Gido kursai truko pusmetį, o jau pirmą vasarą po jų klaipėdietė Anita startavo su pirmąja savo ekskursija po Klaipėdą ir Kuršių neriją. „Pamažu kaupiau savo patirtį, tad su laiku atsirado noras pažinti ir kitus miestus, pradėjau vesti ekskursijas ir po visą Lietuvą. Na, o metams bėgant, užsimaniau dirbti jau ir už Lietuvos ribų. Pabaigiau ir kelionių vadovų kursus, taip pat rekreacijos ir turizmo vadybos magistro studijas. Šios žinios labai praplėtė mano, kaip gidės, akiratį, tačiau niekada nenustoju domėtis šia sritimi, nes tai – nebe darbas, o gyvenimo būdas“, – patikina asmenine gide Lietuvoje ir Europoje dirbanti Anita.
Moteris įsitikinusi – kiekviename maršrute galima rasti įdomią „razinką“: „Mėgstu į standartinius įprastus maršrutus įnešti kažką savo, sugalvoti kokią nors netikėtą įdomybę, šviežio oro gūsį. Juk visi žino, kur yra Trakai, bet tikrai verta aplankyti ne tik juos, o ir, pavyzdžiui, kokią nors įdomią pelkę ar skardį. Esu ta, kuri mėgsta perlaužti keliaujančiųjų mąstymą – galima nuvykti ir į mažai žinomą miestelį, bet patirti daug gerų įspūdžių ir sužinoti begalę įdomybių. Pavyzdžiui, jeigu turime ekskursiją į Kauną, stengiuosi atrasti ir kažką įdomaus pakeliui: ar žinote, kad Jiesios pažintiniame take galima pamatyti įspūdingą skardį?“
Komunikabili moteris pasakoja, kad gidas turi turėti ne tik žinių bagažą, bet ir tam tikrų asmeninių savybių. „Pirmiausiai reikia nebijoti žmonių, norėti su jais bendrauti. Turi būti komunikabilus, mokėti rasti kontaktą: tik įsivaizduokite, valandą, visą dieną ar net visą savaitę reikia būti su svetimais skirtingais žmonėmis, mokėti atliepti jų lūkesčius ir suvaldyti situaciją. Taip pat reikia ir empatijos, lankstumo, punktualumo, gerų organizacinių gebėjimų, nuotaikos. Pabūname ir draugais, ir psichologais“, – atvirauja ji.
Nepaisant to, kuriozų darbe kartais vis tiek ištinka, bet tai, anot moters, tik galimybė ko nors naujo išmokti ir tapti dar geresniu profesionalu. Pavyzdžiui, pašnekovė mena kelių dienų kelionę su medžiotojais į Vokietiją.
„Įsivaizduokite mane, jauną merginą, niekada nedalyvavusią jokioje medžioklėje, kelionėje kartu su 40 medžiotojų, – juokiasi Anita. – Buvo daug iššūkių: man teko ne tik prisiklausyti apie briedžių populiaciją Lenkijoje, bet ir gavau dovanų kažkokio žvėries dantį. Žodžiu, prisitaikiau prie kompanijos, domėjausi jų dalykais. Svarbu kiekvieną kompaniją priimti atvira širdimi.“
Kam aktualu ir kaip išsirinkti?
Anita pasakoja, kad šiais naujųjų technologijų laikais žmonės patapo ypač drąsūs keliaudami, tačiau gido paslaugos toli gražu nėra nuvertinamos. „Normalu, kad ekskursijas su gidu dažniau renkasi vyresnio amžiaus žmonės – jie nėra tokie lankstūs ir drąsūs kaip jaunimas, kuris nardo telefone ir šiaip nebijo kelionių netikėtumų. Tuo tarpu tarp vyresnių žmonių yra nemažai nemokančių užsienio kalbos arba tiesiog norinčių, kad už juos viskas jau būtų suplanuota, padaryta, paaiškinta. Žinoma, ir jauni žmonės žino ne viską, juolab, kad gidas būna įsigilinęs ir padaręs namų darbus, sutaupęs jūsų laiko. Visgi mano praktika rodo, kad labiausiai domisi žmonės nuo 45-erių metų“, – pasakoja ji.
Taigi kaip išsirinkti sau tinkamą gidą? „Būtinai pabendraukite, paskambinkite. Juk jau vien gido balsas gali padėti apsispręsti, – šypteli Anita. – Žinoma, būtina pateikti klausimus, išdėstyti savo lūkesčius. Su gidu aptarkite viską: ko jūs norite, kokios ekskursijos tikitės, kiek bus žmonių, kokio amžiaus, ar bus vaikų, kiek turime laiko, koks biudžetas ir pan. Norite daugiau istorijos – sakykite. Norite pramogauti ir tiesiog gerai praleisti laiką – atvirai tai įvardinkite, nes gidai yra skirtingi, turi savo braižą. Vienas itin gerai praves istorinę ekskursiją, o kitas tobulai užtikrins gerą nuotaiką ir lengvumą. Taigi ar jums pakeliui geriau išsiaiškinti prieš kelionę negu po jos.“
Na, o gido paslaugų kaina priklauso nuo keleto veiksnių – gali būti tariamasi dėl valandinio įkainio arba sutariama konkreti suma už visą pusdienio ar dienos ekskursiją, priklausomai nuo to, koks užmanymas. Teminė ekskursija gali būti brangesnė, nes gidai, būna, pasiruošia ir mažų dovanėlių ar staigmenų. Jeigu vykstama į kelionę – tariamasi dėl dienos įkainio: „Kainą tikrai galima susitarti. Žmonės maloniai nusteba, kad gido paslauga jiems nėra neįkandama, nes kai kurie turi įsitikinimą, kad turėti gidą vadinasi turėti didelių išlaidų. Taip tikrai nėra.“
„Man didžiausias džiaugsmas, kai keliautojus ištinka nuostaba, kad jie kažko nežinojo, kai jie maloniai nuščiūva. Tada pajuntu, kad mano užduotis atlikta puikiai“, – baigdama pokalbį šypteli Anita.
Ana Matijoškienė: „Gidas visų pirma turi būti žmogus, o ne enciklopedija“
Kiek kitokia gidės Anos Matijoškienės istorija – ji, priešingai negu Anita, apie šią profesiją svajojo ne vienerius metus.
„Jau paauglystėje nedrąsiai svajojau apie gido veiklą. Dėl šios priežasties ir pasirinkau istorijos studijas Vilniaus universitete. Po studijų norėjau greitai įsidarbinti, radau pakankamai gerai apmokamą darbą, o gidų kursus atidėjau ateičiai. Apie gido profesiją prisiminiau antrojo nėštumo metu, kuomet medikai rekomendavo tausojantį režimą, poilsį, ramybę. Tuo metu vadovavau vertimų biurui, kalbų mokyklai. Nusprendžiau trumpam pristabdyti įmonės veiklą ir apmąstyti tolimesnius savo veiksmus. Jaučiau, kad vertimo srityje jau esu išsisėmusi. Supratau, kad pokyčiai neišvengiami“, – mena ji.
Taigi senai svajonei buvo lemta išsipildyti: 2013-aisiais Ana baigė gidų kursus ir sėkmingai darbuojasi dirbdama gide visoje Lietuvoje.
„Norint tapti gidu būtina baigti kursus. Jie trunka apie pusę metų“, – akcentuoja ji ir išskiria pagrindinius bendruosius reikalavimus asmeniui, norinčiam tapti gidu: reikia turėti aukštąjį išsilavinimą, mokėti valstybinę ir bent vieną užsienio kalbą. Kursų metu organizuojamos pažintinės ir mokomosios ekskursijos į įvairius lankomus objektus. Išklausius kursus (250 akad. val.) ir išlaikius egzaminą išduodamas kursų baigimo pažymėjimas, pagal kurį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išduoda pažymėjimą.
Dabar Ana džiaugiasi šiuo sprendimu ir gyvenimo vingiu: subūrė kolegas-gidus ir dirba komandoje, o šiais metais švenčia jau 10 metų veiklos sukaktį.
„Gyvenime visada svarbu daryti tai, kas tau teikia malonumą. Ši veikla man augina sparnus. Per visus tuos metus nė karto nejaučiau, kad aš dirbu tikrąja šio žodžio prasme. Tai mano hobis, laisvalaikio forma. O gido darbas – mano pašaukimas. Man teikia džiaugsmą bendravimas, gebėjimas jausti kitus žmones, jų nuotaikas, gebėti staiga reaguoti į besikeičiančią situaciją ir prie jos prisitaikyti. Man patinka ir intensyvus darbo tempas: jis neleidžia sustoti ir skatina tobulėti kiekvieną dieną. Kas buvo vakar – šiandien jau istorija“, – paskoja A.Matijoškienė.
Moteris pataria, kaip išsirinkti gidą, kad nenusiviltumėte: „Visada pasidomėkite paslaugos teikėju „Google“ paieškos sistemoje. Peržiūrėkite rekomendacijas, atsiliepimus socialiniuose tinkluose. Gido profesionalumą galite patikrinti ir savo žiniomis apie vieną ar kitą vietovę. Paskambinkite ir pabendraukite. Tuomet bus aišku ar gidas jums tinka.“
Kokių savybių reikia geram gidui?
Ana įsitikinusi, kad gidas turi būti charizmatiška, kūrybinga asmenybė. „Tai atsakinga profesija, kadangi toks žmogus yra kartu ir savo šalies ambasadorius. Pirmiausia, jis atstovauja savo šaliai, todėl turi gebėti pristatyti tai, kas joje geriausia, gražiausia bei įdomiausia. Tačiau esminiai dalykai turi būti paties gido viduje, pavyzdžiui, jis privalo turėti atitinkamą žinių bagažą ir be galo be krašto mylėti savo darbą, žmones, – įsitikinusi moteris. – Viską galima „išgooglinti“, todėl reikia, kad gidas visų pirma būtų žmogus, o ne enciklopedija, jog jis kaip vietinis, čia gyvenantis žmogus, pateiktų įdomų pasakojimą per patirtį, emocinį lauką, potyrius.“
Paklausta apie darbo įdomybes, Ana išskiria vieną klientą: „Turime vieną įmonę, kuri ekskursijas užsisako tik nakties metu.“
Iš Anos vedamų ekskursijų pavieniams asmenims populiariausios yra Vilniaus požemių lobiai, Senųjų vilniečių pėdsakais, Vilniaus kiemelių istorijos, Įdomybių pasaulyje, Vilniaus legendų labirintais (ekskursijas visai šeimai), na, o darbo kolektyvai mėgsta orientacinius žaidimus. Daug dėmesio sulaukia ir proginės ekskursijos: vestuvėms mergvakariams, gimtadieniams.
Kokios amžiaus grupės dažniausiai domisi gido paslaugomis? „Nuo pradinukų iki senjorų, nes turime pasiūlymų visoms amžiaus grupėms. Ir turbūt vieninteliai rinkoje turime teatralizuotą ekskursiją Nėštukių rojus“, – šypteli pašnekovė.
Ji taip pat teigia, kad gidų paslaugos nėra brangios, o tai, ką gaunate, visada atsiperka: bilietai pavieniams lankytojams kainuoja apie 15 eur/asm., o kaina grupėms nuo 100 eur (priklausomai nuo ekskursijos temos, dalyvių skaičiaus).
Gido paslaugas teikiančius paslaugų teikėjus rasite portale Paslaugos.lt paspaudę šią nuorodą
