Nuo ten prasidėjo jos nuolatinis tobulėjimas ir augimas. Šiandien Miglė – pradinių klasių mokytoja, ką tik į vasarą išleidusi savo auklėtinius trečiokus. Taip pat atsiėmė dar vieną diplomą: birželį jauna moteris sėkmingai užbaigė daugiau nei metus trukusius mokslus VDU Švietimo akademijoje.
Pirmoji darbovietė – darželis
Vaikų ugdymo procese Miglė yra nuo 2009-ųjų. Tais metais ji pravėrė vieno iš Kauno darželių duris ir įsidarbino auklėtojos asistente. „Tuo metu pedagogikos nesimokiau, o darželyje atsidūriau atsitiktinai. Po mokyklos ten, kur norėjau, neįstojau. Galiausiai pasirinkau tėvų rekomenduotas prancūzų filologijos studijas. Gana greit supratau, kad jos – ne man. Todėl, atsiradus galimybei pabandyti auklėtojos asistentės darbą viename iš Kauno darželių, sutikau“, – pasakojo Miglė.
Anot pašnekovės, šis darbas – idealus tokiems žmonėms, kurie neturi patirties vaikų ugdymo procesuose: „Tai – pati pedagoginio darbo pradžia – galimybė dirbti ir mokytis iš patyrusio pedagogo.“
Tuo metu Miglė jau nestudijavo. Kaip pati sako, tai buvo savęs ieškojimo metas. Ji džiaugėsi – darželyje pateko į stiprių pedagogų kolektyvą, tad tikrai turėjo iš ko mokytis. Dirbti su vaikais taip pat buvo labai lengva ir gera. Tačiau didžiausias privalumas, pamena, jai pasirodė savirealizacijos ir karjeros galimybės.
„Pedagogika nėra vienos krypties profesija. Būdamas auklėtoju ir mokytoju, tu gali rinktis šakas, metodikas, kaip dirbsi. Tau nebūtina ką nors vieną pasirinkti ir visam laikui prisirišti. Visada bandai surasti dermę, bendrumą. Man tai iš karto patiko, nes pamačiau daug galimybių ir supratau, kad noriu tai daryti“, – pasakojo Miglė. Mintyse gimusį sprendimą ji patvirtino ryžtingais veiksmais: po pusmečio darbo darželyje ji pradėjo mokslus Kauno kolegijoje ir įgijo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo specialybę.
Man tai iš karto patiko, pamačiau daug galimybių, supratau, kad noriu tai daryti.
Sugrįžimas į „gimtąją“ mokyklą
Dirbti darželyje Miglei sekėsi: pradėjusi nuo auklėtojos asistentės, ji gana greitai sulaukė pasiūlymo tapti auklėtoja. Per savo darbo metus jai teko dirbti su įvairaus amžiaus darželinukais. Tačiau labiausiai ją traukė darbas su vyresniais vaikais, t. y. 6-mečiais, lankančiais priešmokyklinę grupę.
„Tokio amžiaus vaikai atsineša savo patirtį iš šeimos. Su jais vyksta mainai: ne tik pati juos mokai, bet ir iš jų ką nors naujo išmoksti“, – kalbėjo pedagogė.
Svajonė nuolat dirbti su priešmokyklinukais išsipildė, kai Miglė sulaukė pasiūlymo ateiti dirbti į mokyklą. Ir ne bet kokią – tą pačią, kurią baigė ji pati ir net jos mama! Darbo pasiūlymą ji sako priėmusi suvokdama, kad tai – nauja pradžia ir didelė atsakomybė.
„2015 m. Kaune nuspręsta kurti priešmokyklines klases ir mokyklose. Viena jų buvo mano darbovietė – Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija. Anksčiau čia priešmokyklinių klasių nebuvo, todėl aš, atėjusi dirbti, turėjau sukurti visiškai naują dalyką nuo nulio tiesiogine to žodžio prasme“, – pasakojo mokytoja ir pridūrė, kad kūryba ir laisvė buvo maloni.
„Tai buvo dalykas, kurį išmaniau. Be to, manimi pasitikėjo mokyklos vadovė ir kolektyvas“, – prisiminė Miglė.
Studijos sustiprino savarankiškai įgytas žinias
Išleidusi dvi priešmokyklinukų laidas, Miglė išėjo vaiko priežiūros atostogų. Po dvejų metų sugrįžo dirbti į tą pačią mokyklą, tačiau tuomet visų laukė naujas iššūkis – pandemija, karantinas ir darbas nuotoliniu būdu.
Pašnekovė prisiminė, kad sunkiausia buvo nežinia – juk tuomet, 2020-ųjų pavasarį, niekas nežinojo, kiek laiko truks pandemija. Taip pat – ar vaikai galės mokytis kontaktiniu būdu.
„Todėl priešmokyklinukus ir jų šeimas ruošėme darbui nuotoliu: nežinojome, ar tapę pirmokais jie galės dalyvauti gyvose pamokose“, – kalbėjo pedagogė.
Pasak jos, pradžia nebuvo lengva: reikėjo atrasti būdą, kaip ikimokyklinio amžiaus vaikus ugdyti virtualiai. T. y. užtikrinti, kad jie gautų ir akademinio mokymo, ir turėtų laiko žaisti. Vis dėlto pandemijos pamokas Miglė vadina neįkainojamomis. Anot jos, būtent tas metas, kai teko mokyti vaikus planuojant, kaip jie ugdymąsi tęs jau būdami pirmokais, ją pačią atvedė į naujus mokslus VDU Švietimo akademijos organizuojamame projekte „Pradinio ugdymo“ modulyje.
„Per pandemiją aš savarankiškai labai daug domėjausi pradiniu ugdymu – informacija buvo lengvai pasiekiama, jos buvo daug, tuo pasinaudojau. Mane tai patraukė. Kaip tik tuo metu mokyklos vadovė pasiūlė pagilinti profesines žinias ir kompetencijas „Pradinio ugdymo“ modulyje. Studijas organizavo VDU Švietimo akademija. Mokymai startavo 2021 m. rudenį“, – sakė Miglė.
Pašnekovės teigimu, kiekvienas iš dalyvių gavo tai, ko jam labiausiai reikėjo. Dėstytojai visuomet atsižvelgė į dalyvių poreikius ir gebėjimus.
„Grupė buvo labai skirtinga. Projekte dalyvavo skirtingų patirčių žmonės – ne tik jau dirbantys pradinių klasių mokytojai, bet ir muzikos, ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Kiekvienas iš jų į mokslus atsinešė asmeninę patirtį ir dėl to studijos tapo įvairesnės bei naudingesnės“, – projekto stiprybes įvardijo Miglė.
Įgytas žinias pašnekovė sėkmingai pritaikė savo tiesioginiame darbe mokykloje. „Studijos sustiprino jausmą, kad einu teisingu keliu, suteikė stuburą tam, ką jau anksčiau savarankiškai buvau sužinojusi. Mokydama vaikus, daugiausia panaudoju studijų metu įgytas lietuvių kalbos, geografijos ir istorijos bei STEAM ugdymo žinias. Dažnai sakau, kad kiekvienoje veikloje vaikas mokosi: nesvarbu, skaito knygą ar žiūri filmą. Po tokių veiklų mano vaikai gauna užduočių lapus. Atsakydami į klausimus, jie mokosi kritiškai mąstyti, išskirti esmę – taigi, tai nėra tik pramoga, vyksta mokymasis“, – kalbėjo pedagogė ir pridūrė, kad lygiai taip pat vaikų mokymuisi tarnauja ir išvykos, įvairūs mokyklos projektai. Juos kuria net ir mažiausi mokyklos bendruomenės nariai – priešmokyklinukai ir / ar pirmokai.
SUPRASTI AKIMIRKSNIU
- STEAM yra integruotas mokymas(-is), kuris padeda vaikams įgyjamas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos žinias iš karto pritaikyti praktiškai.
Sulaukė pasiūlymo dirbti su pradinukais
Miglės sugebėjimas į kasdienį ugdymo procesą įtraukti studijose įgytų žinių ir sėkmingai siekti užsibrėžtų rezultatų neliko nepastebėtas. Ji buvo paskelbta viena iš trijų inovatyviausių mokytojų Lietuvoje.
„Buvau įvertinta už nuotolinio ugdymo plėtojimą priešmokykliniame ugdyme. Iš esmės už tai – ką prasidėjus pandemijai dariau su savo ugdytiniais: vaikai ugdėsi ne tik žaisdami, bet ir naudodami technologijas“, – sakė pedagogė.
Prasidėjus studijoms VDU Švietimo akademijoje, Miglė kurį laiką dirbo priešmokyklinių klasių mokytoja. Tačiau netrukus sulaukė pasiūlymo pakeisti į vaiko auginimo atostogas išėjusią kolegę ir tapti pradinių klasių mokytoja. Tai buvo tarsi natūralus žingsnis į priekį – juk Miglė tuo metu kaip tik gilinosi į pradinio ugdymo subtilybes. Todėl pasiūlymą su džiaugsmu priėmė.
„Ugdant vaikus man svarbiausia yra pasitikėjimas. Tačiau vien pedagogo indėlio neužtenka. Matau tai kaip ratą, kuriame yra tėvai, mokytojas ir vaikai. Šeimoms visada sakau – pasitikėkite mokytoju ir mokykla. Jei jūs pasitikėsite, tuomet ir vaikai norės eiti į pamokas bei stengsis mokytis“, – savo požiūrį į pedagogiką atskleidė pašnekovė, elektroniniuose laiškuose pasirašanti „Mažų žmonių mokytoja“.
Miglė Janušauskienė dalyvavo Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamame projekte „Visuminis pedagoginis ugdymas: mokymosi galimybių plėtra“. Jį įgyvendina VDU Švietimo akademija.