Nors greta esančiame stende, nuotraukų ekspozicijoje galima išvysti įvairias poilsiautojų nuotraukas, pavyzdžiui, saulėlydžio fone ar šiaip pajūryje, tačiau tokių užsakymų vis mažėja. O štai fotosesijos prie laivo nesensta niekada.
Laivą, kuris pastatytas paties Felikso rankomis, vis tenka atnaujinti. Su piešiniais Feliksui padėjo sūnus, kuris baigęs dailės studijas.
Dirbant su žmonėmis reikia kantrybės
Dabar čia fotografuotis ateina senieji Felikso klientai, kurie atsiveda savo vaikus ir nori tokios pačios, kaip jų vaikystėje, nuotraukos.
Feliksas čia dirba ne kasdien. Visų pirma, tai priklauso ir nuo oro. Be to, būna, kad pavargsta. Mat darbas sunkus – visą dieną ant saulės, iki pat jai nusileidžiant. Be to, tam tikrą specifiką turi ir darbas su žmonėmis, prireikia nemažai kantrybės.
Vis tik jos žinomiausiam Palangos fotografui, panašu, nestinga. Kadrą jis gali kartoti tiek kartų, kiek reikia.
Tada iš karto išsitraukia lagaminą su spausdintuvu ir čia pat atspausdina nuotraukas. Viena – penki eurai, dvi – septyni.
Suvažiuodavo daug „turginių“
Pirmaisiais nepriklausomybės metais, sako Feliksas, į Palangą atvažiuodavo daug „turginių“. Taip vietos paslaugų teikėjai vadindavo žmones. Ir ne todėl, kad jie dirbo turguje, o todėl, kad buvo įpratę derėtis, kartais – ir pernelyg įkyriai ar įžūliai.
„O dabar žmonės jau kitokie. Pasakai - ir sumoka“, – sakė Feliksas pritardamas, kad laikai keičiasi, o žmonės, daugiau keliaudami po pasaulį, išmoksta kitokios bendravimo kultūros.
Beje, tik pirmus metus Feliksas iš karto, vietoje, atspausdina nuotraukas. Iki šiol, norint jas pasiimti, reikėdavo ateiti kitą dieną, o kartais nuotraukas Feliksas klientams išsiųsdavo paštu.
„Daugiau juk nieko nemoku“
Pernai ir šiemet bemaž seniausias ir žinomiausias Palangos fotografas pastebėjo, kad daugėja žmonių, kurie nori savo rankose turėti tikrą, o ne skaitmeninę nuotrauką kompiuteryje ar telefone.
„Prisifotografuoja su telefonais ir kas iš to? Tų nuotraukų nėra“, – sakė greta Palangos gyvenantis Feliksas.
Tiesa, jis pats dideliu uždarbiu džiaugtis neskuba. O kiek, sako, gali uždirbti per kelis mėnesius?
„Daugiau juk nieko nemoku. Nebent malkas žiemą kapoti. Kiek dar dirbsiu? Kol visi dantys išbyrės“, – juokauja.
Tiesa, Feliksas nėra fotografas-mėgėjas – 1982 metais Vilniaus technologijos technikume jis baigė mokslus, o dėstytojas buvo garsus fotografas Rimantas Dichavičius.
Prisimena ir scenos įžymybes
Tam, kad galėtų čia teikti tokią paslaugą, Feliksui reikia ne tik turėti patentą, bet ir gauti leidimą iš vietos savivaldybės. Tačiau tai, sako jis, nėra sudėtinga procedūra.
Feliksas gerai įsidėmi žmones. Pavyzdžiui, senais laikais čia kasmet fotografuotis ateidavo Rytis Cicinas, buvo ir Marijonas Mikutavičius.
Tačiau R.Cicinas, prisimena fotografas, neleisdavo pasilikti nuotraukų negatyvų. Nors tada kaina už nuotrauką būdavo didesnė, tačiau būsimojo žinomo atlikėjo ji neatbaidė.
Beje, negatyvų Felikso namuose – apsčiai. Maišais. Nors dalį, sako, jau išmetė. O kur reiks dėti likusius? Apie tai pagalvos vėliau.
Leidžia fotografuotis be užmokesčio
Nors dirba pajūryje, tačiau jūra jo nežavi. Šiemet sako dar nesimaudęs, pernai – vieną kartą. „O kam, jei prie namų yra prūdas“, – gūžteli pečiais.
Kalbant apie kitus Palangoje dirbančius fotografus, Feliksas iš jų išsiskiria tuo, kad laivelyje leidžia fotografuoti ir be užmokesčio, jei žmogus fotografuoja savu telefonu ar fotoaparatu.
„O ar man gaila? Juk jie man reklamą daro. Per internetą nusiunčia nuotrauką artimiesiems, draugams“, – šyptelėjo fotografas Feliksas.
